Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra pelno nesiekianti organizacija, kuriai gyvybiškai svarbi gyventojų ir verslo parama. Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą, galite paremti LOD paskirdami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos. Tai puiki galimybė prisidėti prie gamtosauginių veiklų ir paremti paukščių globą.
LOD, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, aktyviai dalyvauja įvairiose gamtosaugos iniciatyvose. Viena iš svarbių veiklos sričių - paukščių apsauga ir globa. Tai apima įvairias programas, skirtas saugoti nykstančias rūšis, gerinti jų buveines ir padėti paukščiams sunkiu metu.
Paramos svarba ir statistika
Parama, gaunama iš gyventojų ir verslo, leidžia LOD tęsti savo veiklą ir įgyvendinti svarbius projektus. Per pastaruosius metus draugija sulaukė reikšmingos paramos, kuri buvo panaudota įvairioms iniciatyvoms.
- 2025 m. iš VMI gauta 8894,53 Eur paramos nuo 1,2%.
- 2024 m. iš VMI gauta 6128,25 Eur paramos nuo 1,2%.
- 2023 m. iš VMI gauta 5948 Eur paramos nuo 1,2%.
- 2022 m. iš VMI gauta 3691,50 Eur paramos nuo 1,2%.
- 2021 m. iš VMI gauta 3901,55 Eur paramos nuo 1,2%.
- 2020 m. iš VMI gauta 5132,09 Eur paramos nuo 2%.
- 2019 m. iš VMI gauta 3471,59 Eur paramos nuo 2%.
- 2018 m. gauta paramos.
- 2017 m. gauta paramos.
Šie skaičiai rodo, kad gyventojai ir verslas aktyviai remia Lietuvos ornitologų draugijos veiklą, o tai leidžia organizacijai tęsti savo misiją.
Pagrindinės paukščių apsaugos iniciatyvos
Lietuvos ornitologų draugija vykdo daugybę projektų, skirtų įvairioms paukščių rūšims ir jų buveinėms. Tarp svarbiausių iniciatyvų yra:
Urvinių ančių apsauga
Urvinė antis yra plačiai paplitusi Europoje, tačiau Lietuvoje jos populiacija telkiasi beveik išimtinai Kuršių marių apylinkėse. LOD vykdo šių spalvingų paukščių apsaugos programas, siekiant išsaugoti jų buveines ir populiaciją.
Juodųjų čiurlių apsaugos iniciatyva
Juodieji čiurliai peri įvairiose daugiaaukščių pastatų nišose, tačiau senų pastatų renovacija ir naujų pastatų statyba dažnai sunaikina jų lizdavietes. LOD siekia išsaugoti šių paukščių perėjimo vietas, atliekant gamtotvarkos darbus ir informuojant visuomenę.
Žiemojančių paukščių globa
Žiema yra išbandymų metas sparnuočiams, ypač miestuose, kur sumažėja natūralių maisto išteklių. LOD, bendradarbiaudama su vietiniais ūkininkais ir pasinaudodama gyventojų parama, jau daugelį metų lesina Kaune žiemojančius vandens paukščius. Tai svarbu, nes Kaunas yra didžiausia vandens paukščių žiemovietė Baltijos šalyse.
Inkilų gamyba ir kėlimas
Verslo paramos dėka, pvz., įmonės „Western Union“ darbuotojų savanoriškai pagamintų ir padovanotų 700 inkilų, LOD aktyviai prisideda prie paukščių buveinių gerinimo. Šie inkilai, dažomi ir tvirtinami, paskiriami Metų paukščiui - juodajam čiurliui - ir keliami šalies miestų žaliosiose zonose.
Paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymas
Naudojant 2% paramą, LOD vykdo gamtotvarkos darbus svarbiose paukščių apsaugai teritorijose, pavyzdžiui, Kretuono ežero apylinkėse, taip pat tvarko kitas teritorijas, tokias kaip Kalvių karjeras ir Niedaus ežeras.
Bitininkų perėjimo vietų apsauga
Nuo 2016 m. LOD vykdo bitininkų globos iniciatyvą, siekdama apsaugoti ne tik bitininkus, bet ir su jais susijusias paukščių rūšis.
Žalvarinių, Uralinių pelėdų, kukučių, didžiųjų dančiasnapių apsauga
Tikslingai skiriamos paramos dėka, LOD tęsia šių paukščių apsaugos darbus, kelia ir atnaujina inkilus, tikrina jų užimtumą ir tobulina inkilus, kad juose galėtų įsikurti ir kitos saugomos rūšys.
Savanorių ir partnerių indėlis
LOD nuoširdžiai dėkoja visiems savanoriams ir partneriams už jų indėlį į paukščių apsaugos ir globos akcijas. Bendrovės, tokios kaip UAB „Juragiai“ ir AB „Kauno grūdai“, prisidėjo grūdais ir pašarais lesinant žiemojančius vandens paukščius, o tai rodo svarbų bendradarbiavimą.
5 būdai, kaip padėti savo kiemo paukščiams žiemą
Patarimai, kaip padėti paukščiams
Žiema yra išbandymų metas sparnuočiams, tačiau mes galime jiems padėti. Sumažėjus želdinių plotams, nykstant seniems medžiams ir dėl žemės ūkio chemizacijos, paukščiams tampa sunkiau rasti maisto. Papildomas lesinimas ir slėptuvių įrengimas jiems padeda sulaukti pavasario.
- Lesinimas žiemą: pradėkite maitinti paukščius, kai tik spūstelėja šaltukas, susiformuoja sniego danga ar užšąla vandens telkiniai. Svarbu, kad lesinimas būtų nuolatinis iki pat žiemos pabaigos.
- Lesyklos: įsirenkite lesyklas prie namų, pageidautina didesnes, kad jose tilptų daugiau lesalo.
- Vandens paukščių maitinimas: maitinkite vandens paukščius pastoviose vietose, kurias jie gerai atsimena.
- Paukščių gelbėjimas nuo šalčio: jei pastebite, kad vandens paukščiai prišalo prie ledo, arba kiti paukščiai kenčia nuo šalčio (ypač tolimi migrantai), juos reikia palaikyti šiltesnėse patalpose, pamaitinti ir, atšilus orams, paleisti į laisvę.
- Paukščių žūties prevencija dėl žmogaus veiklos: venkite lesinti paukščius prie pastatų, kurių languose atsispindi aplinka, ypač greta augantys medžiai. Lesyklas geriau įrengti atokiau esančiuose parkuose, skveruose ar miškuose.
- Nafta išsitepę paukščiai: jei pastebite jūroje nafta išsitepusius paukščius, skubiai suteikite jiems pagalbą - nuvalykite plunksnas ir kurį laiką stebėkite juos nelaisvėje.
- Į tinklus įkliuvę paukščiai: jei paukščiai įsipainiojo į tinklus, juos reikia kuo greičiau išlaisvinti, kol jie neišseko.
Ką daryti radus paukščiuką?
Dažniausiai randami paukščiai jau yra beveik savarankiški ir nebereikalauja pagalbos. Tačiau, jei paukščiukas dar ne visas apaugęs plunksnomis, matosi plikos odos plotai, apaugęs pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokinėti ir visiškai nemoka skraidyti - jam reikalinga pagalba.
- Jei radote tokį paukščiuką ant žemės, pabandykite rasti jo lizdą ir kuo greičiau grąžinkite jį atgal. Tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka jų, jei juos paliečia žmogus.
- Jei lizdas sunaikintas, galite pasigaminti dirbtinį lizdą ir pastatyti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia jo.
- Jei tėvai negrįžta į lizdą, arba paukščiukas yra sužeistas, kreipkitės į pagalbos tarnybas telefonu 112 arba į gyvūnų globos centrus.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Lietuvoje gyvūnų globa yra reglamentuojama įstatymais. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti tinkamą priežiūrą ir gerovę, laikytis gyvūnų laikymo taisyklių ir atsakingai elgtis su gyvūnais. Aplinkos ministerija primena, kad laukinius gyvūnus griežtai draudžiama imti į namus, o už tai gresia administracinės nuobaudos.
Lietuvos ornitologų draugija, kartu su savanoriais ir partneriais, tęsia savo veiklą siekdama išsaugoti Lietuvos paukščių pasaulį. Jūsų parama ir dėmesys gamtai yra neįkainojami.
