Spektaklis „Madagaskaras“, sukurtas pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, yra vienas lankomiausių Valstybinio Vilniaus mažojo teatro pastatymų. Jo premjera įvyko 2004 m. rugsėjo 29 d. ir nuo to laiko spektaklis nepraranda savo populiarumo, išlieka aktualus ir žavi žiūrovus savo originalumu bei gilia mintimi.
„Madagaskaras“ - tai ne tik teatrinis reginys, bet ir intelektualus pasakojimas apie Lietuvą, jos istoriją, tautos mentalitetą ir požiūrį į pasaulį. Spektaklis subtiliai nagrinėja tautos tapatybės, praeities ir ateities temas, kviesdamas žiūrovus atsigręžti į save ir savo šaknis.
Istorinis kontekstas ir idėjos
Pjesės pagrindas - unikali ir nelegendinė XX a. pirmosios pusės asmenybė, geografas, keliautojas ir geopolitikas Kazys Pakštas. Jis buvo vadinamas „propagandos ministeriu be министерo rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“ ir turėjo drąsių idėjų, tarp kurių - perkelti Lietuvą į Afriką ir ten įkurti „atsarginę“ tėvynę. Ši utopinė idėja tapo spektaklio ašimi.
Marius Ivaškevičius, kurdamas pjesę, pasitelkė autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą, išmoningas situacijas ir meistriškus dialogus. Jis sugebėjo restauruoti laiką, idėjas ir kalbą, paryškindamas žmones, įkūnijusius tą istorinį laikotarpį.
Dramaturgo žodžiais, „Lietuvos perkėlimo į Afriką idėja kilo tarpukario geopolitikui Kazimierui Pakštui. Mintis šią idėją perkelti į teatro sceną šovė mūsų laikų režisieriui Rimui Tuminui. Man buvo pasiūlyta perkelti visa tai į popierių. Taip gimė pjesė „Madagaskaras“. Iš tiesų Lietuva taip niekada ir nebuvo perkelta į Afriką, todėl ši pjesė ir yra apie tai, kaip Lietuva niekada nebuvo perkelta į Afriką.“
Dvi dalys, vienas likimas
Spektaklis suskirstytas į dvi dalis, kurios atskleidžia skirtingus spektaklio aspektus ir personažus.
Pirmoji dalis: Kazimieras Pokštas ir jo utopija
Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui ir jo ambicingai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką. Ši dalis žavi žiūrovus savo humoru ir išmoningumu, kviesdama nuoširdžiai kvatotis iš neįtikėtinų planų ir situacijų.
Antroji dalis: Salė ir jos dramatiškas likimas
Antroji dalis labiau skirta Salei, kurios prototipas - jautrioji poetė Salomėja Nėris. Spektaklyje atskleidžiamas jos dramatiškas likimas, o taip pat nuskamba „Lituanikos“ katastrofos, karo ir okupacijos temos. Antrojoje dalyje taip pat minimos kitos istorinės asmenybės: rašytojo V. Mykolaičio-Putino studentė Emilija Kvedaraitė ir poetas Oskaras Milašius.
Režisierius Rimas Tuminas teigė, kad aktoriai antroje dalyje turi vaidinti „lyg pasaką“, „žaisti gyvenimą, puikiai žinant, kad jis baigiasi, kad jis nepavyko, bet žaisti iki galo.“
Režisūriniai sprendimai ir meninė vizija
Rimas Tuminas, vienas iškiliausių Lietuvos režisierių, „Madagaskarą“ sukūrė su savo nuolatiniais kūrybiniais partneriais - kompozitoriumi Faustu Latėnu ir scenografu Adomu Jacovskiu. Jiems talkino režisierius Arvydas Dapšys, scenografė ir kostiumų dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė.
Pasak režisieriaus, svarbiausia teatro kūrybai yra išmonė - ji leidžia teatrui gimti bet kur. Kurdamas atmosferą, R. Tuminas stengėsi sužadinti užmirštus potyrius, asociacijas ir vaizdinius. Spektaklyje svarbūs ne tik muzika ir garsai (jūros ošimas, varpelių skimbčiojimas, „Karvelėlio“ melodija), bet ir tylos pauzės, kuriose turėtų susitikti esamasis ir būtasis laikas.
Spektaklyje taip pat naudojami išradingi scenografiniai sprendimai, pavyzdžiui, lopšys-laivas, kuris pasirodo spektaklio pradžioje ir pabaigoje, simbolizuodamas kelionę ir likimą.
Madagaskare: Duett (aranž. G. Gille) [Versija be dialogų]
Aktorių darbai ir pripažinimas
Spektaklyje vaidina talentingi aktoriai, tarp kurių - Tomas Rinkūnas ir Ramūnas Cicėnas (Kazimieras Pokštas), Indrė Patkauskaitė (Salė). Jų vaidyba, subtilumas ir emocinis atvirumas prisideda prie spektaklio sėkmės.
„Madagaskaras“ sulaukė daugybės apdovanojimų ir pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Spektaklis buvo rodytas tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, Belgijoje, Rusijoje, Serbijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje ir Kinijoje. Tarp svarbiausių apdovanojimų - 2-oji festivalio premija tarptautiniame teatro festivalyje „Kontakt’05“ Torunėje, geriausio režisieriaus prizas R. Tuminui ir geriausios aktorės prizas Gintarei Latvėnaitei.
| Metai | Įvykis | Apdovanojimas/Pripažinimas |
|---|---|---|
| 2005 | Tarptautinis teatro festivalis „Kontakt’05“ (Lenkija) | 2-oji festivalio premija, Geriausias režisierius - Rimas Tuminas, Geriausia aktorė - Gintarė Latvėnaitė |
| 2005 | XXI Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ (Lietuva) | Prizas už geriausią moters vaidmenį - Gintarė Latvėnaitė, Specialus prizas perspektyviausiam aktoriui - Ramūnas Cicėnas |
| 2005 | Viešnagė Vienoje (Austrija) | Spektaklio rodymas |
| 2007 | 52-asis tarptautinis teatro festivalis „Sterijino Pozorje“ (Serbija) | Prizas už geriausią festivalio užsienio programos spektaklį |
| 2008 | IX tarptautinis teatro festivalis „Raduga“ (Rusija) | Prizas už geriausią spektaklį |
Spektaklis „Madagaskaras“ yra ne tik teatrinis įvykis, bet ir svarbus kultūrinis fenomenas, atskleidžiantis lietuvių tautos istoriją, svajones ir identitetą. Tai spektaklis, kuris priverčia susimąstyti, juoktis ir jaudintis, palikdamas gilų įspūdį ilgam.
tags: #rimas #tuminaskaip #gime #spektaklis #madagaskaras
