Nugaros ir dubens skausmas nėštumo metu: kaip palengvinti skausmą ir išvengti komplikacijų

Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nugaros skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Kadangi kūnas prisitaiko prie augančio vaisiaus, keičiasi hormonų pusiausvyra, laikysena, raumenų apkrova. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse.

Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.

Juosmens skausmas nėštumo metu yra skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažnai pasitaiko besilaukiančioms moterims. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis. Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas. Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių - hormoninių, biomechaninių ir svorio pokyčių, kurie prisideda prie skausmo atsiradimo.

Juosmens skausmo priežastys nėštumo metu

Juosmens skausmas nėštumo metu atsiranda dėl kelių veiksnių, susijusių su kūno pokyčiais:

Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizmas gamina relaksiną - hormoną, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje, kad pasiruoštų gimdymui. Tai gali sumažinti stuburo stabilumą ir sukelti skausmą.
Biomechaniniai pokyčiai: Augant vaisiui, pilvas didėja, todėl kūno svorio centras pasislenka į priekį. Tai sukelia papildomą apkrovą juosmeninei stuburo daliai.
Raumenų ir sąnarių apkrova: Pilvo ir nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, nes turi palaikyti augantį svorį ir kompensuoti pasikeitusį svorio centrą.
Kitos priežastys: Nėštumo metu gali sustiprėti iki nėštumo buvęs skausmas, taip pat gali atsirasti naujų skausmo šaltinių dėl nervų suspaudimo ar uždegiminių procesų.

Dubens kaulų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.

Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos.

Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus.

Kairįjį ir dešinįjį moters dubens kaulus jungia gaktinė sąvarža (lot. symphysis pubis) - kremzlinė kaulų jungtis priekinėje dubens dalyje. Kitaip nei rankų ar kojų kaulus jungiantys alkūnės ar kelio sąnariai, gaktinė sąvarža juda labai mažai. Svarbiausia jos funkcija - užtikrinti, kad dubens kaulai išliktų vietoje. Tačiau apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Simfizitas yra gaktinės sąvaržos uždegimas, dubens kaulų prasiskyrimas ar kiti patologiniai pokyčiai.

Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, ne išimtis - ir dubens sąnarių, raumenų bei raiščių pokyčiai. Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. O veikiant hormonui relaksinui raiščiai lengviau atsipalaiduoja ir išsitempia. Gaktinė sąvarža ir kitos dubens struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo ir gimdymo metu. Ji šiek tiek išsiplečia ir tampa judresnė, kad gimdymo metu vaisius galėtų lengviau praeiti per dubenį. Ir nors dubens pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu yra normalūs, reikalingi ir užtikrina galimybę pagimdyti natūraliais takais, didesnė dubens judesių amplitudė gali lemti didesnę dubens apkrovą ir per didelį dubens kaulų pasislinkimą bei aplink juos esančių struktūrų uždegimą. Be to, nėščioji nešioja papildomą svorį, kuris apkrovą dar labiau padidina.

Dėl simfizito, kuris gali būti diagnozuojamas antroje nėštumo pusėje, gali pasireikšti skausmas priekinėje arba galinėje dubens dalyje, klubų ir šlaunų srityse. Skausmo intensyvumą nulemia tai, kaip vaisiaus svoris ir spaudimas pasiskirsto dubenyje. Kuo labiau vaisiaus svoris spaudžia gaktos sritį, tuo stipresnis gali būti skausmas. Esant simfizitui, labai svarbu nustatyti patologijos laipsnį - neatitikimo dydį, nes su tuo siejamas gimdymo būdo pasirinkimas. 1 - 5-9 mm. 2 - 10-19 mm. 3 - 20 mm ir daugiau.

Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje. Tai gali būti susiję su tam tikrų raumenų patempimu ar padidėjusiu hormono relaksino kiekiu.

Juosmens skausmo simptomai

Juosmens skausmas nėštumo metu dažniausiai pasireiškia kaip maudimas, aštrus skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik tam tikrais judesiais, pavyzdžiui, stovint, vaikščiojant ar sėdint. Kartais skausmas gali plisti į sėdmenis, šlaunis ar kojas. Juosmens skausmas dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti.

Kada skausmas gali būti pavojingas?

Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Jei skausmas yra labai stiprus, nepakeliamas, lydimas karščiavimo, šlapimo ar išmatų nelaikymo, tirpimo ar paralyžiaus pojūčio kojose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali reikšti rimtesnę patologiją, tokią kaip stuburo išvarža, infekcija ar kitos komplikacijos.

Juosmens skausmo diagnostika

Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė. Gydytojas atlieka fizinį apžiūrą, klausią apie skausmo pobūdį, trukmę, intensyvumą ir kitus simptomus. Jei įtariama rimtesnė patologija, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), jei tai yra saugu nėštumo metu.

Kaip palengvinti juosmens skausmą?

Juosmens skausmą nėštumo metu dažnai galima sumažinti taikant paprastus metodus:

Tinkama laikysena: Svarbu palaikyti taisyklingą laikyseną sėdint, stovint ir vaikščiojant. Stovint reikėtų laikyti nugarą tiesiai, pečius atloštus, o svorį paskirstyti tolygiai ant abiejų kojų. Sėdint svarbu atremti nugarą, o kojas laikyti ant pakylos.
Fizinis aktyvumas: Reguliarus, bet švelnus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, nėščiųjų mankšta, plaukimas ar joga, gali padėti sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti skausmą.
Šiluma ir šaltis: Šiltos vonios, kompresai ar šildymo pagalvėlės gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti skausmą. Kartais gali padėti ir šaltas kompresas, ypač jei jaučiamas uždegimas.
Patogi avalynė: Avėkite patogią, gerai pėdas prilaikančią avalynę su nedideliu kulnu. Venkite aukštakulnių ar visiškai plokščiapadžių batų.
Miego padėtis: Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialia pagalvę. Tai padeda išlaikyti stuburą tiesioje padėtyje ir sumažinti spaudimą.
Masažas ir manualinė terapija: Švelnus, specialiai nėščioms moterims pritaikytas masažas gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti skausmą. Osteopatija taip pat gali būti veiksminga, padedant atstatyti kūno balansą ir sumažinti diskomfortą.
Specialūs diržai: Nėštumo metu gali būti naudinga naudoti specialius atraminius diržus, kurie palaiko pilvą ir sumažina apkrovą nugarai.
Vaistai: Nėštumo metu vaistų vartojimas turi būti labai atsargus. Paracetamolis laikomas santykinai saugiu skausmui malšinti, tačiau būtina konsultuotis su gydytoju. Kiti skausmą malšinantys vaistai turėtų būti skiriami tik gydytojo rekomendacija, atsižvelgiant į jų saugumą motinai ir vaisiui.

Kineziterapija: Specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir dubens raumenis, gali sumažinti skausmą. Kėgelio pratimai, gilus kvėpavimas, laikyseną koreguojantys pratimai, švelnūs pratimai ant kamuolio, mankšta baseine gali padėti palengvinti skausmą.

Fizioterapija taip pat gali būti naudinga.

Prevencija

Nugaros skausmo prevencija nėštumo metu apima kelis svarbius aspektus:

Svorio kontrolė: Padidėjęs svoris nėštumo metu yra viena pagrindinių skausmo priežasčių. Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos.
Taisyklinga laikysena: Taisyklinga laikysena yra viena pagrindinių prevencijos priemonių. Reikėtų stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną sėdint, stovint ir vaikščiojant.
Reguliarus fizinis aktyvumas: Lengvi, specialiai nėščioms moterims pritaikyti fiziniai pratimai gali sustiprinti raumenis ir sumažinti skausmo riziką.
Patogi avalynė: Avalynė turi būti patogi, gerai prilaikanti pėdą.
Pakankamas poilsis ir miegas: Kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti, būtinas pakankamas poilsis ir miegas.

Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialia pagalvę.

Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.

Kada kreiptis į specialistą?

Nugaros skausmo nėštumo metu nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis. Nugaros skausmas gali rodyti stuburo ar nervų sistemos apkrovą, o kartais uždegiminius procesus.

Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą. Taip pat apsvarstykite konsultaciją pas kineziterapeutą, kuris specializuojasi nėštumo priežiūroje, kad gautumėte individualius pratimus ar rekomendacijas. Venkite savarankiško vaistų vartojimo ar intensyvių fizinių pratimų be specialisto priežiūros, nes tai gali pakenkti jums ar vaisiui. Jei norite išbandyti prevencines priemones, tokias kaip joga, masažas ar juosmens/pilvo diržai, įsitikinkite, kad jos yra saugios jūsų būklei, ir aptarkite su gydytoju.

Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Iki 22 sav. - persileidimas, 22-37 - priešlaikinis gimdymas. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.

Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.

Kineziterapija yra viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.

Žaibiškas tarpkojis yra terminas, vartojamas apibūdinti staigiam, aštriam ir intensyviam dubens skausmui, kuris dažnai jaučiamas kaip elektros smūgis ar dūrimo pojūtis. Šis pojūtis paprastai atsiranda nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą, nors jis taip pat gali pasireikšti asmenims, kurie nėra nėščia. Nors tai gali kelti nerimą, žaibiškas tarpkojis paprastai nėra pavojingas ir dažnai yra susijęs su kūno pokyčiais nėštumo metu.

Žaibiškas tarpkojis reiškia staigų ir intensyvų šaudymo skausmą dubens srityje, paprastai šalia kirkšnių, šlaunų ar makšties. Skausmas dažnai atsiranda netikėtai ir gali būti labai aštrus, panašus į elektros šoką. Terminas „žaibas“ vartojamas apibūdinti pojūčiui dėl greito ir skvarbaus pobūdžio. Nėštumo metu tai dažnai sukelia augančio kūdikio daromas spaudimas ir pokyčiai dubens srityje.

Yra keletas galimų žaibo tarpkojo priežasčių, ypač nėštumo metu. Nėštumo metu, kai kūdikis auga ir juda įsčiose, gali padidėti spaudimas dubens sričiai ir nervams. Apvalūs raiščiai, palaikantys gimdą, nėštumo metu tempiasi ir auga. Jei kūdikis spaudžia tam tikrus nervus ar raumenis, pvz., sėdmeninį nervą arba dubens dugno raumenis, tai gali sukelti staigų skausmą. Dubens juostos skausmas yra dažna su nėštumu susijusi būklė, kuri gali sukelti diskomfortą dubens srityje. Braxton Hicks susitraukimai, taip pat žinomi kaip „praktiniai susitraukimai“, gali sukelti diskomfortą ir aštrius skausmus dubens srityje. Kai kurios moterys po gimdymo gali jausti panašius dubens skausmo pojūčius, kai kūnas gyja, prisitaiko raiščiai ir raumenys.

Nors žaibiškas tarpkojis paprastai yra nekenksmingas nėštumo ar kitų būklių simptomas, yra atvejų, kai reikia kreiptis į gydytoją. Daugeliu atvejų žaibiškas tarpkojis diagnozuojamas atsižvelgiant į paciento simptomus ir ligos istoriją. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paklaus apie skausmo laiką, dažnumą ir intensyvumą, taip pat apie visus kitus susijusius simptomus.

Gydant žaibišką tarpkojį, pagrindinis dėmesys skiriamas diskomforto valdymui ir pagrindinės priežasties pašalinimui. Poilsis ir padėtis: Pertraukėlės ir padėties keitimas gali padėti sumažinti spaudimą dubens srityje. Skausmą malšinantys vaistai: Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip acetaminofenas, gali padėti valdyti nedidelį diskomfortą. Daugeliu atvejų žaibiškas tarpkojis nesukelia ilgalaikių komplikacijų, o skausmas išnyksta pašalinus pagrindinę priežastį.

Poilsis, padėčių keitimas, šiltų kompresų naudojimas, švelnūs tempimai ir palaikančių drabužių dėvėjimas gali padėti sumažinti žaibišką tarpkojo skausmą.

Žaibiškas tarpkojis yra dažnas ir paprastai nekenksmingas simptomas, galintis pasireikšti nėštumo metu arba dėl kitų dubens sritį veikiančių būklių. Nors tai gali sukelti laikiną diskomfortą, jis paprastai išnyksta pailsėjus ir tinkamai valdant.

Nėštumo metu moteris patiria diskomfortą ir skausmą. Skausmas yra ženklas, kad kūnas stengiasi prisitaikyti prie fizinių reikalavimų, kuriuos jam kelia augantis vaisius. Nėštumo metu kūnas patiria didelių pokyčių, dėl kurių raumenys, kaulai ir organai patiria papildomą stresą. Viso nėštumo metu vyksta laipsniškos adaptacijos, prisitaikančios prie vaisiaus vystymosi. Dėl hormoninių pokyčių atsipalaiduoja raiščiai, keičiasi stuburo linkiai ir laikysena. Vaisiui augant, svorio centras palaipsniui juda į priekį.

Osteopatija yra veiksmingas būdas pagerinti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo, kartu sumažinant patiriamą diskomfortą. Osteopatija gali grąžinti kūną į tinkamą padėtį, o tai leidžia geriau prisitaikyti prie pokyčių, atsirandančių nėštumo ir gimdymo metu.Osteopato rankomis atliekamos technikos nėštumo metu yra švelnios ir saugios, kad būtų išvengta rizikos motinai ir vaisiui. Atliekant kruopščią kūno korekciją, siekiama sukurti balansą tarp vaisiaus ir motinos raumenų ir kaulų struktūrų.Švelnios technikos padeda sumažinti juosmens ir dubens įtampą bei skausmą. Tai pagerina judrumą ir suteikia organizmui daugiau prisitaikymo galimybių prie nuolatinių nėštumo sukeliamų laikysenos pokyčių bei sumažina moters stresą. Laikysenos korekcija padeda kovoti su skausmu ir lėtiniu nuovargiu, atsirandančiu dėl padidėjusio stuburo linkio, uodegikaulio bei klubo kaulų ir kryžkaulio poslinkio. Tai taip pat leidžia vaisiui laisvai judėti ir išlaikyti geresnę padėtį nėštumo eigoje. Tai leidžia energiją nukreipti į vaisiaus augimą, geresnę motinos emocinę sveikatą ir pasiruošti sklandžiam gimdymui.

Kadangi moters kūnas keičiasi viso nėštumo eigoje, osteopatija yra naudinga visais nėštumo etapais. Dažniausiai gydymas pradedamas po 12 savaičių. Pagrindinis osteopatų gydomas simptomas nėštumo metu yra apatinės nugaros dalies skausmas, kurį patiria du trečdaliai moterų ir kuris būna stipriausias trečiąjį nėštumo trimestrą. Tačiau osteopatija gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą diskomfortą ir dėl kitų dažnai pasitaikančių negalavimų. Po gimdymo osteopatija gali padėti atkurti pusiausvyrą, kuri sutrinka dėl streso, patirto nėštumo ir gimdymo metu. Tai gali sumažinti diskomfortą ir skausmą, pagreitinti atsigavimą, gerinant kraujo ir limfos tekėjimą, optimizuojant organizmo savigydos mechanizmus. Osteopatinis gydymas sukelia atsipalaidavimo reakciją per parasimpatinę nervų sistemą, kuri turi platų fiziologinį poveikį kūnui, suteikia nusiraminimą ir atsipalaidavimą.

Gimdymo metu esant sudėtingoms situacijoms gali įvykti dubens kaulų ir uodegikaulio poslinkiai, dėl kurių gali skaudėti vaikštant ir sėdint. Osteopatijos procedūrų metu šiuos poslinkius galima atstatyti. Po gimimo kartais išlieka netaisyklinga laikysena, be to ji gali keistis dėl nuolat nešiojamo augančio kūdikio, nes žindant kūdikį vis dar išlieka nėštumo metu atsiradę hormoniniai pokyčiai, kurie sąlygoja tolimesnį sąnarių laisvumą. Kita vertus, dėl šio sąnarių laisvumo, tai puikus laikas daryti teigiamus pokyčius ir pagerinti bei subalansuoti įtampą visame kūne, padedant jaustis geriau dabar ir ateityje.

Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui.

Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skausmas ir dubens bei pilvo skausmas.

Apatinės nugaros dalies skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įrodymais pagrįstus gydymo metodus.

Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdomu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų). Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, gebantis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius.

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus.

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija: Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmovaldymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai: Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt.

Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Skausmo malšinimas medikamentais: Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai: Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė: Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.

Sąnarių skausmas: Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukelti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo.