Visi norime džiaugtis baltais ir sveikais dantimis, tačiau tam reikalinga ir tinkama jų priežiūra. Ir tai ne tik dantų valymas, bet ir reguliarus lankymasis odontologo kabinete bei subalansuota mityba. Jūs norite nebejusti jautrių dantų skausmo. Tai nemalonus pojūtis ir jis gali pradėti jus erzinti. Laimei, tai patiriantys žmonės dažnai gali spręsti šią problemą nuosekliai atlikdami keletą paprastų žingsnių.
Dantų jautrumo priežastys ir prevencija
Dantų emalis apsaugo dentiną - minkštesnį audinį, esantį po juo. Jei emalis yra pažeidžiamas arba pradeda plonėti, jis atidengia dentiną, kuris gali sukelti skausmą ir jautrumą. Yra keletas priežasčių, dėl dantų emalio praradimo, įskaitant per stiprų valymą, dantų šlifavimą ir rūgšties eroziją. Atsitraukiančios dantenos atidengia dantų šaknų paviršių ("dantų kaklelius"), kurie nėra apsaugoti emaliu, taip pat gali sukelti danties jautrumą.
Jūs turėtumėte imtis specialių atsargumo priemonių su rūgščiu maistu ir gėrimais, tokiais kaip Coca cola ir kiti gaivieji gėrimai, energetiniai gėrimai, vaisiai ir vaisių sultys, nes rūgštis atakuoja jūsų danties emalio struktūrą. Taigi per didelis kiekis šių maisto produktų ir gėrimų gali pakenkti emaliui. Negalima valyti dantų iš karto po rūgštaus maisto ar gėrimų - emalis bus susilpnėjęs ir jautrus pažeidimams.
Pernelyg stiprus valymas su kietu dantų šepetėliu gali sukelti įvairių problemų. Daugelis žmonių sukelia "daug žalos, valydami per daug su kietu dantų šepetėliu, naudodami pernelyg didelį spaudimą". Jei visada naudojamas per didelis spaudimas, ypač su vidutiniu kietu ar net kietu dantų šepetėliu, jis sukelia abrazyvinį poveikį dantims laikui bėgant. Dantenos taip pat atsitraukia ir dantų kakleliai paveikiami. Tokiu būdu valant ardomas dantų emalis ir gali atsirasti dantų jautrumas.
Teisingai laikykite šepetėlį: pusė šerelių ant dantų, kita pusė ant dantenų. Šepetėlis laikomas šiek tiek pakreipus kampu, kad šereliai būtų nukreipti link dantenų linijos. Dabar valykite mažais sukamaisiais judesiais, naudodami kuo mažesnį spaudimą. Labai svarbu naudoti "ypač minkštą šepetėlį su labai smulkiais šereliais". Ploni šereliai lengvai įsiskverbia į dantenų liniją, ir jie yra itin minkšti, kad nesudirgintų dantenų linijos.
Kas geriausiai tinka jautriems dantims? Laboratoriniai tyrimai dabar parodė, kad reguliariai valant, Hidroksilapatitas - retas, bet natūraliai atsirandantis mineralas - jautrius dantis tarsi užsandarina. Naudokite mažai RDA turinčią jautrių dantų pastą. Kuo didesnis santykinis dentino abrazyvinis (RPN) balas dantų pastoje, tuo daugiau abrazyvų joje yra ir labiau tikėtina, kad ji gadins emalį dėl kenksmingų, abrazyvinių ingredientų, tokių kaip natrio metafosfatas, cirkonio silikatas ir kalcio pirofosfatas. Puikios žolelės ir natūralūs ingredientai - įskaitant ežiuolės, karčiojo apelsino, velnio letenos ir Indijos rasitenės ekstraktus - maitina jūsų burnos audinius.
Dantų šepetėlis, pasta ir siūlas ne visada padeda tinkamai išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas, tad puikia alternatyva yra irigatorius. Jo veikimo principas pagrįstas vandens srovės purškimu į tarpdančius, o vanduo skverbiasi net į mažiažiausius plyšelius ir atpalaiduoja nešvarumus bei juos paprasčiausiai išplauna. Be to, patogu ir tai, kad tarpdančių irigatorius galima naudoti ir vaikų dantims valyti, jie švelniai ir efektyviai išvalo net itin sunkiai pasiekiamas vietas.
Baltos dėmės ant dantų: priežastys ir gydymas
Nedidelės baltos dėmės ant dantų pasirodo, kai emalis netenka kalcio. Šios dėmės dažniausiai yra pastebimos ant priekinių dantų. Tai gali būti pradinis kariesas, fluorozė arba hipoplazija. Su šiomis problemomis dažniau susiduria vaikai, kurių dantų emalio sluoksnis yra mažiau atsparus aplinkos veiksniams. Dėl to svarbu stebėti vaikų dantis ir pastebėjus baltas dėmes, kreiptis į odontologą.
Gana dažnai baltos dėmės ant dantų yra pastebimos nuėmus breketus. Vis dėlto nereikėtų kaltinti breketų - kalcio emalis netenka dėl prastesnės higienos. Fluorozę lemia pernelyg didelis fluoro kiekis. Kaip minėjome, vaikų dantys yra ne tokie atsparūs aplinkos veiksniams, būtent todėl vaikams odontologai rekomenduoja naudoti pastą be fluoro. Vis dėlto viena dažniausių priežasčių, dėl kurios atsiranda baltos dėmės, yra pradinis kariesas. Jį sukelia prasta dantų priežiūra, netaisyklingi valymo įpročiai.
Jei pastebėjote baltas dėmeles ant savo ar vaiko dantų, reikėtų kuo skubiau kreiptis į odontologą. Jis įvertins situaciją ir nustatys kalcio netekimo priežastį. Specialiai paruoštas danties paviršius gali būti prisotintas specialia medžiaga, kuri mažina baltų dėmių matomumą. Jei dėmės yra didesnės ir mažina danties tvirtumą, jas reikėtų gręžti ir plombuoti. Svarbu užkirsti kelią danties trupėjimui ir ertmių susidarymui.
Kai kreiptis į odontologą delsiama, problema tik didėja. Tam itin daug įtakos turi dantų priežiūra namuose - kuo ji prastesnė, tuo greičiau „auga“ baltos dėmės ir susidaro danties pažeidimai. Dantys bus stiprūs ir sveiki, jei tinkamai maitinsitės ir su dienos maistu gausite visų reikalingų medžiagų.
Burnos higiena vaikystėje: nuo pirmųjų dantukų iki paauglystės
Daugiau kaip 90 proc. vaikų kenčia dėl nesveikų dantų skausmo. Skausmas dažnai būna labai stiprus, nepakeliamas, o dantų gydymas siejasi su nemaloniais pojūčiais - sukelia nervinę įtampą, nes dantis tenka gręžti ir plombuoti. Dantų ligų profilaktika ir viena pagrindinių jos dalių - burnos higiena - bus efektyvesnė, jei dantimis bus rūpinamasi nuo pat ankstyvos vaikystės.
Nustatyta, kad daugumą vaikų dantų ėduonį sukeliančių mikroorganizmų įgyjama apie 22-26 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai šių bakterijų šaltiniu tampa tėvai arba kiti asmenys, besirūpinantys vaiku. Sukėlėjų perdavimas gali būti netiesioginis (per stalo įrankius, indus, jei suaugęs žmogus laižo vaiko čiulptuką, ragauja jo maistą) arba tiesioginis - vaiką bučiuojant. Mikroorganizmai, kartą patekę ant dantų paviršiaus, išlieka visą gyvenimą.
Netgi dar negimus kūdikiui mama turėtų žinoti, kad jos mitybos įpročiai gali turėti įtakos būsimo kūdikio dantukams. Kūdikių nereikia pratinti gerti saldžių arbatų, saldinto pieno. Kūdikių maitinimas naktį tiek krūtimi, tiek dirbtinai, yra svarbus rizikos veiksnys ėduoniui atsirasti. Kartais tėvai čiulptukus tepa cukrumi arba medumi. Pirmieji dantys saldumynams virstant rūgštimis greitai pažeidžiami, vystosi vadinamas juodasis kūdikių „buteliuko ėduonis“, nuo kurio dantys nulūžta iki pat šaknų.
Maždaug dvejų metų amžiaus vaikus reikėtų mokyti naudotis šepetėliu. Iš pradžių vaikai imituoja tėvus. Tėvai turėtų mokyti atlikti teisingus valymo judesius. Dantis reikia valyti 2-3 min. Svarbu įsidėmėti, kad vaikas iki 7-8 metų pats nepajėgus kokybiškai išsivalyti dantų. Higieninį tarpdančių siūlą reikia naudoti kartą per dieną, geriausia - po vakarienės, prieš valymą dantų šepetėliu. Iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai.
Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Odontologas turėtų įvertinti jo formą ir padėtį. Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieninių dantukų gydyti neverta, kad jie vis tiek iškris. Tačiau tai klaidinga nuomonė, nes priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatos išsaugojimą. Mažasis pacientas gali suprasti tai kaip ženklą, kad dantys nėra svarbu ir neverta jais rūpintis. Šiuo periodu daugumai vaikų dar galima suformuoti stabilius burnos higienos įgūdžius, o dygstančių ir ką tik išdygusių dantų emalis yra itin imlus įvairioms ėduonies profilaktikos priemonėms. Tik išdygusių dantų emalis nėra pakankamai mineralizuotas.
Kiti burnos higienos įgūdžiai išlieka tie patys - valoma minkštu šepetėliu 2-3 minutes, 2 kartus per dieną, higieninis tarpdančių siūlas naudojamas po vakarienės prieš valymą dantų šepetėliu. Padėti kontroliuoti galėtų įvairios dažomosios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas. Burnos švarumui kontroliuoti siūlomi įvairūs dažomųjų medžiagų tirpalai: fuksino, jodo, eozino, eritrozino, kalio permanganato, metileno mėlio. Dėl estetikos siūloma naudoti rausvos spalvos tirpalus. Išvalius dantis ir paskalavus burną dažomaisiais tirpalais arba sučiulpus tam skirtą tabletę, likęs ant dantų apnašas nusidažo.
Dažnai 6-12 metų vaikams skiriamas ortodontinis gydymas. Tai padidina ėduonies ir periodonto ligų riziką. Tokiems vaikams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys burnos higienai. Dantys turi būti valomi dažniau ir kruopščiau. Dantų priežiūra paauglystėje ir jaunystėje nesiskiria nuo pirmiau aprašytos - pagrindinis asmens higienos metodas - dantų valymas šepetėliu 2 kartus per dieną, pašalinant maisto likučius, sustabdant jų žalingą poveikį dantims ir burnos ertmės audiniams. Po kiekvieno valgio rekomenduojama burną skalauti skalavimo skysčiu - gydomuoju ar profilaktiniu.
Liežuvis - tai didelis plotas, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos. Nuvalius apnašas nuo liežuvio, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, bet ir būna geresnis burnos kvapas. Naudinga ėduonies profilaktika - becukrė kramtomoji guma. Ji kramtoma pavalgius 10 minučių. Kramtant skatinamas seilėtekis, gerėja burnos savivala.
Burnos sveikatos problemos yra plačiai paplitusios vaikų tarpe. Siekiant formuoti taisyklingus burnos higienos įpročius bei motyvuoti vaikus valyti dantis Šiaulių r. Kuršėnų S. Anglickio Drąsučių skyriaus darželio grupių vaikams vyko pamokėlės tema „Švarūs dantukai - sveiki dantukai“. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo apie dantų priežiūrą, burnos higienos priemones, mokėsi taisyklingų dantukų valymo žingsnių, aiškinosi, kokį maistą reikėtų valgyti, kad dantukai būtų stiprūs ir sveiki. Užsiėmimų metu vaikai, aktyviai atsakinėjo į klausimus apie burnos higieną, žaidė žaidimą ir atliko užduotis susijusias su sveikų dantų priežiūra. Užsiėmimo pabaigoje vaikai gautas žinias išbandė praktiškai valant dantukus dantų muliažui „Drakoniukui“. Specialistė pataria, kad vaikus reikia nuo pat mažų dienų mokyti tinkamos burnos higienos įgūdžių, bei įpročių, o tam didelę įtaką turi tėvai ir tinkamas jų pavyzdys.
Pirmųjų dantukų priežiūra
Pirmiesiems vaiko dantukams reikia ypatingos priežiūros! Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams ima dygti apie 5-7 gyvenimo mėn. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad pirmieji dantukai išdygs gerokai anksčiau (pvz. 0-12 mėn. Maždaug 2-3 mėnesių amžiaus kūdikio seilių liaukos vystosi labai intensyviai, vaikas seilėjasi, nori viską kištis į burnytę, tad dantenų valymas jam labai malonus. Svarbu dantukus valyti ir jų dygimo laikotarpiu. Išdygus pirmajam dantukui jį vertėtų pradėti valyti du kartus per dieną ryte ir vakare. Valymui naudokite silikoninį antpirštį, specialų, kūdikiams skirtą dantų šepetėlį arba vieno danties šepetėlį.
Dantukų valymui nuo pat pirmojo dantuko išdygimo rekomenduojama naudoti kūdikiams skirtą dantų pastą. Kūdikiams skirtose pastose dažnai nėra fluoro arba yra nedidelis jo kiekis. Siekiant užtikrinti pirmųjų (ir visų kitų) dantukų sveikatą labai svarbu ne tik juos kruopščiai valyti, bet ir rūpintis sveika mityba. Pirmuosius dantukus pažeidžia vadinamasis „buteliuko kariesas“. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis - jau dantukų turinčio vaiko maitinimas pieno mišiniu ar įvairiais saldžiais skysčiais (pavyzdžiui, saldinta arbata) prieš nakties miegą ir naktį.
Kūdikis neleidžia išvalyti dantukų. Dantukų valymą paverskite įpročiu dar iki jiems išdygstant. Dantų valymui būtinai naudokite šepetėlį minkštais, švelniais šereliais. Išbandykite įvairius dantų šepetėlius. Išbandykite skirtingas dantų pastas. Susipažinkite su dantukų valymu. Vyresniam ir sąmoningesniam, link pirmojo gimtadienio artėjančiam kūdikiui galite pasiūlyti apdovanojimą.
Pieniniai dantys dažnai nelaikomi tokiais svarbiais kaip nuolatiniai dantys. Specialistų nuomonė, kada vaikui reikėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą išsiskiria. Vieni gydytojai rekomenduoja apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams, t.y. 5-6 mėnesį, kiti siūlo palaukti, kol išdygs daugiau dantukų, pasirodys ir krūminiai dantys, t.y. Svarbu, kad pirmoji apžiūra vaikui būtų įdomi ir maloni, tuomet ateityje išvengsite gydytojų baimės. Jeigu tik turite galimybę, pasirinkite darbo su vaikais patirtį turintį odontologą. Pirmoji apžiūra netruks ilgai, vos 10-15 min.
Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.
Kaip prižiūrėti pieninius vaikų dantis?
Pieninių dantų svarba ir priežiūra
Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - tokie gendantys? Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“ Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Anksčiau, jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl? Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių.
Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo. Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.
Dantų gydymas vaikams: sedacija ir bendroji nejautra
Kas yra dantukų taisymas su sedacija? Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusė vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Kodėl pirmieji dantukai pagelsta ar pajuoduoja?
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Jeigu reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.
