Ingrida Šimonytė yra žymi Lietuvos politikė, valstybės tarnautoja ir ekonomistė, kuri užėmė svarbius postus šalies valdyme. Jos politinis kelias prasidėjo Finansų ministerijoje, kur ji dirbo kelis dešimtmečius, o vėliau tapo finansų ministre, parlamento nare, o galiausiai ir Lietuvos Respublikos ministre pirmininke.
Gyvenimo ir karjeros pradžia
Ingrida Šimonytė gimė 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje, statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje.
I. Šimonytė ir po studijų tobulinosi ir kvalifikaciją kėlė įvairiuose tarptautinių institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, JAV Tarptautinės plėtros agentūros, Europos Sąjungos organizacijų ir kt.) organizuojamuose mokymuose. 1997 m. pradžioje, dar studijuodama magistrantūroje, I. Šimonytė laimėjo konkursą ir Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje pradėjo dirbti ekonomiste. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą ėjo įvairias pareigas - buvo ekonomistė, skyriaus, vėliau departamento vadovė. Dirbdama daugiausia dėmesio skyrė mokesčių įstatymų derinimui su Europos Sąjungos teise.
Karjera Finansų ministerijoje ir Ministro Postas
Nuo 1997 m. I. Šimonytė dirbo Finansų ministerijoje: 1997-1998 m. - Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998-2001 m. - Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002-2004 m. - Mokesčių departamento direktorė. 2004 m. gegužės mėn. Šimonytė tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. - ir už Fiskalinės politikos departamentą.
Kelis dešimtmečius skirtingose pozicijose finansų ministerijoje dirbusi I. Šimonytė 2009-2012 m. Andriaus Kubiliaus (II) ministrų kabinete užėmė finansų ministrės postą. Jai pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po krizės, todėl ji buvo vadinama „sunkmečio ministre“. Pirmais jos darbo metais Lietuvos BVP sumažėjo net 14,7%.
Grįžimas į Politiką ir Seimo Narystė
Po ilgamečio darbo ministerijoje, 2013-2016 m. Šimonytė tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu ji užėmė Lietuvos banko valdybos narės pareigas, kuravo priežiūros klausimus, buvo Europos Sąjungos bendros bankų priežiūros institucijos - Priežiūros valdybos - narė. 2014 m. Vilniaus universiteto bendruomenė Šimonytę išrinko išorine Vilniaus universiteto tarybos nare, o 2014-2016 m. - Tarybos pirmininke.
2015 m. I. Šimonytė apsisprendė grįžti į politiką ir dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Tuomet jokiai partijai nepriklausanti, ji balotiravosi TS-LKD sąraše, Antakalnio apygardoje. Jau pradėjusi darbą parlamente ji prisijungė prie TS-LKD frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose. Taip pat užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms. Per pirmąją kadenciją Seime pateikė 2 individualius, prisidėjo prie 70 grupinių įstatymų projektų. Nuo 2016 m. ji yra Seimo narė, tris kartus išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardos I ture.
Prezidento Rinkimai ir Kandidatūra
2018 m. rugsėjo 24 d. I. Šimonytė paskelbė siekį dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose, potencialiai su TS-LKD parama. Lapkričio 4 d. visuomenei atviruose pirminiuose rinkimuose nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir užsitikrino partijos paramą. Per pirmąjį rinkimų turą ji surinko 31,53% balsų, o antrajame ture nusileido Gitanui Nausėdai.
Iš ministrės pirmininkės pozicijos I. Šimonytė kandidatavo ir 2024 m. prezidento rinkimuose. Surinkusi kiek daugiau nei 288 tūkst. balsų (20,22 % balsų) ji su prezidentu G. Nausėda pateko į antrąjį turą, kuriame vėl pralaimėjo.
Ministrė Pirmininkė
2020 m. kovo 3 d. paskelbė, kad sieks perrinkimo ir taps TS-LKD rinkiminio sąrašo lydere. 2020 m. spalio mėn. savo apygardoje pagerinusi rezultatą ir surinkusi 61,17% balsų pirmame rinkimų ture perrinkta antrai kadencijai. Patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad TS-LKD pelnė daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė S. Skvernelio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koalicija tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Koalicijos sutartis delegavo I. Šimonytę į ministrės pirmininkės postą.
2020 m. gruodžio 11 d. jos vadovaujama 18-oji Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti.
2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, teko didelį dėmesį teikti pabėgusiems nuo karo veiksmų migrantams, nacionalinei gynybai skirti daugiau, nei sutarta, lėšų - 2023 m. pasiekta rekordinė suma - apie 2 mlrd. eurų, arba 2,77 proc. nuo BVP. Karo veiksmai Ukrainoje turėjo įtakos didelėms energetikos išteklių kainoms ir rekordinei infliacijai Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir Kinijos ekonominės sankcijos prieš verslą, kuris mezgė ryšius su Taivanu. Visam tai pažaboti buvo rekordiškai didinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Vyriausybę buvo užklupusios ir kelios vidinės krizės: dėl tinkamai neįgyvendintų sankcijų bendrovei „Belaruskalij“, taip pat krizė kilo dėl visuomenininko Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kai dėl neva pasisavintų Kauno miesto savivaldybėje lėšų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Kabinetas, o ir pati I. Šimonytė darbą baigė 2024 m.
Užsienio Politika ir Kelionės
Ingrida Šimonytė aktyviai dalyvavo tarptautinėje politikoje, vykdė oficialius vizitus į kitas šalis, susitiko su užsienio valstybių vadovais. Vizitai apėmė susitikimus su Austrijos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Lenkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Moldovos vadovais.
Asmeninis Gyvenimas ir Kalbos
Be gimtosios lietuvių, I. Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus.
