Vaiko gerovės komisija yra svarbus mokyklos struktūrinis padalinys, kurio pagrindinė paskirtis - užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą ugdymo įstaigoje. Ši komisija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teisių apsaugą ir švietimo pagalbą.
Komisijos Sudarymas ir Struktūra
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymas ir jos darbo organizavimas yra reglamentuojami teisės aktais. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, taip pat Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Mokyklos vadovas.
Komisijos nariais gali būti įvairūs mokyklos specialistai ir darbuotojai, užtikrinantys kompleksinį vaiko gerovės užtikrinimą. Tarp jų yra:
- Mokyklos vadovas
- Mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui arba ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas
- Švietimo pagalbos specialistai: socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas
- Sveikatos priežiūros specialistas
- Klasių vadovai (kuratoriai)
- Mokytojai, auklėtojai
Komisijos Veiklos Principai
Komisijos veikla grindžiama svarbiais principais, užtikrinančiais vaiko teisių ir gerovės apsaugą:
- Geriausių vaiko interesų prioritetiškumas: Priimant bet kokius su vaiku susijusius sprendimus, svarbiausia vadovautis vaiko interesais.
- Vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus: Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per savo tėvus (globėjus, rūpintojus) įstatymų nustatyta tvarka.
- Individualizavimas: Atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir aplinkybes.
- Visapusiškumas: Vertinamas vaikas ir jo situacija visapusiškai, atsižvelgiant į visus jam įtakos darančius veiksnius.
- Konfidencialumas: Visa su vaiko gerove susijusi informacija yra konfidenciali.
- Ankstyvoji intervencija: Siekiama kuo anksčiau nustatyti ir spręsti galimas problemas.
- Dinamiškumas: Komisijos veikla yra lanksti ir prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių.
- Refleksyvumas: Nuolat vertinama ir analizuojama komisijos veikla siekiant ją tobulinti.
- Veiklos integralumas: Komisijos veikla integruojama į bendrą mokyklos veiklą.
- Bendradarbiavimas: Sėkmingai veiklai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp visų suinteresuotų šalių.
Komisijos Funkcijos ir Uždaviniai
Mokyklos vaiko gerovės komisija atlieka daugybę svarbių funkcijų, siekdama užtikrinti vaiko gerovę:
- Vertina ir nagrinėja vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius.
- Nustato specialiuosius ugdymosi poreikius ir skiria švietimo pagalbą.
- Vertina vaiko brandumą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
- Teikia rekomendacijas tėvams (globėjams) dėl vaiko ugdymo.
- Priima sprendimus dėl vaiko dalyvavimo švietimo programose.
- Vertina ir sprendžia problemas, susijusias su smurtu, patyčiomis ar kitomis krizinėmis situacijomis mokykloje.
- Bendradarbiauja su kitomis institucijomis, įstaigomis ir specialistais, siekdama užtikrinti visapusišką vaiko gerovę.
- Organizuoja prevencines ir intervencines priemones, skirtas smurto, patyčių ir kitų neigiamų reiškinių prevencijai.
Darbo Organizavimas ir Sprendimų Priėmimas
Komisijos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.
Posėdyje išklausoma Komisijos narių, vaiko, vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų suinteresuotų kviestinių asmenų ar institucijų atstovų nuomonė ir pateikiama informacija svarstomu klausimu.
Komisijos veiklos dokumentai, įskaitant posėdžių protokolus (jei jie rašomi) ar sprendimus, pasirašytus visų dalyvavusių narių, saugomi ir tvarkomi mokykloje. Komisija kasmet tvirtina veiklos planą, kuris yra integrali mokyklos metinio veiklos plano dalis.
Pokyčiai Priešmokyklinio Ugdymo Srityje
Nuo 2018 m. vasario 1 d. neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Švietimo įstatyme numatyta palaipsniui įvesti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. vaikui sueis 5 metai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos vaikui yra suėję 5 metai, išskyrus kelias išimtis.
Primename, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, tačiau, jei šeima pageidauja, jis gali vykti ugdymo įstaigoje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai taip pat primena, kad dėl karantino pratęsiamas mokinių, kuriems pakartotinas specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas buvo numatytas 2019-2020 mokslo metais, pažymų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir(ar) švietimo pagalbos skyrimo (7 ir 8 priedų) galiojimas.
