Nors Lietuvoje veikia lyčių lygybės skatinimo įstatymai ir programos, realybėje moterys vis dar prisiima didesnę atsakomybę už vaikų priežiūrą ir namų ruošą. 2024 m. SODROS duomenimis, net 90 % vaiko priežiūros išmokų gavėjų yra moterys. 2024 m. organizacijos "Make Mothers Matter" atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausta 9600 mamų, parodė, kad 67 % jų jaučiasi turinčios per daug pareigų, 50 % kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, o 70 % visų namų ūkio darbų atlieka vienos. Be to, 25 % tėčių nepasinaudoja tėvystės atostogomis, nors turi teisę. Šie skaičiai rodo, kad moterims vis dar tenka didesnė atsakomybė šeimoje, kas lemia emocinę įtampą, savivertės sumažėjimą, socialinę atskirtį ir finansinę priklausomybę. Viešojoje erdvėje vis dar vyrauja stereotipai apie „motinos pareigą“, o ne apie abiejų tėvų atsakomybę.
Šiandieninėje visuomenėje vaidmenų pasiskirstymas šeimoje nuolat kinta, todėl svarbu iš naujo įvertinti atsakomybę už vaikų ir namų ūkio priežiūrą. Prieš beveik 17 metų moteris dažnai buvo įsivaizduojama kaip šeimos židinys, besirūpinanti vaikais, buitimi bei ramybe namuose. Tačiau atėjusios vertybės ir saviraiškos noras keičia šį tradicinį modelį. Šeimos puoselėtoja turėtų būti ne tik moteris, bet ir vyras. Vaidmenų pasiskirstymas turėtų būti tolygus, o ne priklausyti nuo tradicinių stereotipų. Svarbu, kad abu tėvai jaustųsi laimingi, o tai tiesiogiai veikia ir šeimos gerovę. Prioritetas turėtų būti emocinis ryšys, darna ir šeimos židinio kurstymas.
Teisiniai aspektai
Įstatymuose yra numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais, teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad būdamas ir jaunesnio nei 18 metų amžiaus vaikas gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, pvz. jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką, savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors vaikas yra iki 18 metų, tačiau už paties vaiko neteisėtus veiksmus, jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.
Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tai atvejais, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, vaikams yra paskiriami globėjai, rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.
Vaiko interesų pažeidimo formos ir pasekmės
Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Dažnai žmonės skirtingai vertina tai, kas yra blogas elgesys su vaiku. Kas vienų žmonių vertinama kaip neleistinas elgesys su vaiku, kiti gali manyti, kad tai normalus vaiko auklėjimo būdas. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai.
Blogas elgesys su vaiku gali būti: fizinė prievarta, seksualinė prievarta, vaiko nepriežiūra, moralinė prievarta ar tapimas smurto šeimoje liudininku. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu. Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz. ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis.
Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu. Ši smurto forma pasireiškia - nuvertinimu, menkinimu, žeminimu, šmeižtu, grasinimu, gąsdinimu, atskyrimu, kvailinimu, judėjimo laisvę apribojančiais veiksmais, sukeliančiais ar sudarančiais sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai. Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui. Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai patiria netinkamą elgesį artimoje aplinkoje iš savo tėvų, artimų giminaičių.
Atsakomybė už nepilnamečių pažeidimus ir nusikaltimus
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.
Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus. Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Su vaiku buvęs tėvas buvo traukiamas atsakomybėn dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo, nes tėvas nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų vaiko buvimą pavojingoje aplinkoje, dėl ko buvo sutrikdyta vaiko sveikata.
Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.
Vaiko globa ir įvaikinimas
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais.
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Namų ruošos darbų pasidalijimas: link lygybės
Jeigu gyvenate kartu su antrąja puse, šeima, turite vaikų - dalytis namų ruošos darbais ir rūpesčiais yra būtina. Jeigu norite geriau suderinti šeimą ir darbą, darbų atlikimas namie turėtų būti abiejų partnerių, kitų suaugusių šeimos narių, atsakomybė. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje moterys ir vyrai šeimos ir namų priežiūra dalijasi labai nelygiaverčiai: 35 proc. moterų ir tik 21 proc. vyrų Lietuvoje kasdien skiria laiko vaikų, anūkų, vyresnių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūrai. Net 65 proc. moterų ir tik 29 proc. Daugiausia įtakos tam turi įsitikinimai ir socialiniai lūkesčiai. Namų ruošos, vaikų auginimo, vyresnių, sergančių ar turinčių negalią artimųjų priežiūros darbai dažniausiai tenka moterims, nes tradiciškai tai visada buvo laikoma „moterišku“ darbu.
Šių dienų pasaulyje retai pasitaiko šeimų, kuriose dirbtų tik vienas iš partnerių. Dažniausiai dirba abu asmenys, nes šeimai išlaikyti reikalingos abiejų pajamos. Nematomą namų darbą padarykite matomą. Dažnai moterų atliekamas darbas namuose po apmokamo darbo valandų vadinamas „nematomu darbu“ būtent dėl to, kad žmonės nėra linkę to laikyti darbu. Mokslinėje literatūroje tai vadinama „antrąja pamaina“, nes savo apimtimi ir atsakomybėmis prilygsta laikui, kurį žmonės praleidžia apmokamame darbe.
Jei norite pokyčių savo šeimoje, pradėkite fiksuoti savo buities ir šeimos narių priežiūros darbus. Sudarykite visų užduočių sąrašą ir pasidalykite juo su savo partneriu (-e). Tai bus puiki pradžia pradėti pokalbį dėl geresnio užduočių ir atsakomybių pasidalijimo. Norėdami pagerinti darbų pasidalijimą, pabandykite kartu kurį laiką fiksuoti raštu, kiek kiekviena (-as) skiriate laiko konkretiems darbams: maistui pirkti, gaminti, vaikams nuvežti ir parvežti iš mokyklos / būrelių, skalbti, tvarkytis, šeimos nariams slaugyti ir kitiems būtiniems kasdienos darbams. Tam galite naudoti ir mobiliąsias aplikacijas ar programėles.
Darbus dalykitės sąžiningai. Pasidalyti viską absoliučiai po lygiai neįmanoma, tačiau svarbu būti sąmoningiems dėl to, kas ir kiek laiko bei energijos skiria buityje. Gyvenime būna etapų, kai reikia padėti mylimam žmogui kitose srityse, išlaisvinant jį (ją) nuo įprastinių įsipareigojimų. Tokiais laikotarpiais, normalu, kad kuris nors asmuo poroje imasi lyderystės ir daugiau atsakomybių organizuodamas (-a) namų gyvenimą ir atlikdamas (-a) buities darbus.
Jei jūsų vaikai yra skirtingų lyčių, atkreipkite dėmesį, į kokius namų ruošos darbus įtraukiate sūnus ir dukras. Nedalykite darbų pagal vaikų lytį. Kai apie tai negalvojama sąmoningai, mergaitės paprastai yra įtraukiamos labiau, o berniukai gali būti nemokami tokių darbų kaip skalbimas, maisto gaminimas, drabužių lyginimas.
Aptarkite savaitės darbus iš anksto. Susikurkite įprotį su partneriu (-e) kiekvieną savaitę skirti laiko ateinančios savaitės darbams ir tvarkaraščiui aptarti. Geriausia būtų tai susirašyti ant popieriaus ir pakabinti kiekvienam matomoje vietoje (arba įsigyti tam skirtą lentą namuose). Taip matysite, kiek laiko pareikalaus kiekvienas darbas, galėsite juos iš anksto susiplanuoti, nuspręsti, kuris (-i) kuo pasirūpins, bei įvertinti, ar dalykus dalijatės lygiaverčiai.
Būkite dėmesingos (-i). Kadangi visuomenėje vyraujantis požiūris, kad vaikų ir namų priežiūra yra moters pareiga, persikelia į asmeninius gyvenimus, labai svarbu kasdienėse praktikose tai pastebėti ir keisti. Tai įmanoma tik dirbant dviem kryptimis: vyrai turi įsitraukti labiau, prisiimti daugiau atsakomybių ir kasdienių darbų namie, o moterys turi tai skatinti bei nesiekti su viskuo susitvarkyti pačios ar imtis vadovauti, kaip darbai turi būti atliekami. Gerbkite savo ir savo antrosios pusės laiką ir traktuokite jį kaip lygiaverčiai svarbų. Tiek vienas (-a) kitam (-ai), tiek ir visai šeimai. Pavyzdžiui, tik dėl to, kad vienas (-a) jūsų dirba apmokamą darbą, o kitas (-a) daugiau laiko ar net visą savo laiką skiria vaikams auginti, nereiškia, kad dirbantis asmuo neturėtų įsitraukti į buities darbus ar namų ruošą po darbo.
Namų ūkio ekonominė vertė
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse vaiko gimimas įprastai vienam iš tėvų reiškia karjeros pertrauką. Remiantis „Figure Baltic Advisory“ kasmetinio atlyginimų tyrimo duomenimis įvertinome, kiek teoriškai kainuotų darbų namuose visuma. Pateikiami profesiniai vidutiniai darbo atlygiai yra bruto forma (prieš mokesčius).
| Darbas | Laikas per dieną | Vertė per dieną (Eur) |
|---|---|---|
| Namų tvarkymas | 4 val. | 24 Eur |
| Drabužių priežiūra | 1 val. | 9 Eur |
| Namų ūkio vadyba | 1 val. | 12,45 Eur |
| Maisto ruoša | 2 val. | 14,64 Eur |
| Indų plovimas | 1 val. | 5,74 Eur |
| Vaikų priežiūra | 10 val. | 100 Eur |
| Korepetitoriaus darbas | 1 val. | (vertė nenurodyta) |
Daugiausia įtakos tam turi įsitikinimai ir socialiniai lūkesčiai. Namų ruošos, vaikų auginimo, vyresnių, sergančių ar turinčių negalią artimųjų priežiūros darbai dažniausiai tenka moterims, nes tradiciškai tai visada buvo laikoma „moterišku“ darbu.
Projekto tikslas - mažinti lyčių nelygybę šeimose, auginančiose mažamečius vaikus, suteikiant žinių ir kuriant turinį, kuris motyvuotų ir įkvėptų keisti įsisenėjusius stereotipus. Projektu bus siekiama keisti visuomenės požiūrį į tėvystę ir atsakomybių pasiskirstymą. Planuojama kurti audiovizualinį turinį apie tėčių vaidmenį, viešinti tikras istorijas, kurios skatins empatiją ir pokyčius, bei rengti mokymus, suteikiančius žinių ir įrankių šeimoms sąmoningai keisti nusistovėjusius elgesio modelius. Taip pat bus rengiama fotografijų paroda ir kuriamas meno kūrinys - neofreska, atspindintys tėčių ryšį su vaikais. Šios veiklos skatins lygiavertę partnerystę, stiprins bendruomeniškumą ir emocinę gerovę, mažins lyčių stereotipus bei ilgainiui prisidės prie struktūrinių pokyčių visuomenėje. Projekte numatytos veiklos padės stiprinti moterų-mamų emocinę ir socialinę gerovę, skatinti vyrų-tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir namų ruošą, mažinti atotrūkį tarp partnerių pareigų.
