Fizinis aktyvumas yra būtinas vaiko vystymuisi ir sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime 15 minučių vaikų futbolo naudą, jo teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat patarimus, kaip paskatinti vaikus judėti ir sportuoti.

Fizinio aktyvumo svarba vaikams

Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia vaikų sveikatą ir gerovę - tai ne tik būdas išlikti sveikiems ir stipriems, bet ir esminė vystymosi dalis. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus. Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis. Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius - komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais. Tai svarbu jų socialiniam vystymuisi ir draugystės kūrimui. Aktyvumas skatina endorfinų, dar kitaip žinomų kaip laimės hormonai, išsiskyrimą. Jie gali pagerinti nuotaiką, mažinti streso bei nerimo simptomus.

Nepakankamas aktyvumas gali neigiamai paveikti vaikų fizinę, psichikos ir emocinę sveikatą. Pagrindinė pasekmė yra nutukimas, kuris padidina diabeto, širdies ligų, sąnarių problemų riziką. Trūkstant judėjimo, vaikų raumenys ir kaulai tampa silpnesni, sumažėja lankstumas. Nepakankama fizinė veikla gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų laikysenai, raumenų disbalansui, pasitikėjimui savimi, padidėjusiam nuotaikų svyravimui, streso bei nerimo lygiui.

Vaikų kūnas yra labiau lankstus ir mokosi greičiau nei suaugusiųjų. Taip yra dėl to, kad jų kaulai, raumenys vis dar vystosi, o jaunos smegenys yra labai prisitaikančios ir lanksčios. Tai leidžia vaikams greitai formuoti naujas nervines jungtis, todėl jiems lengviau įsisavinti ir apdoroti informaciją, o kartu - lengviau mokytis naujų judesių ir įgūdžių.

15 minučių futbolo nauda vaikams

Net ir trumpas, 15 minučių trukmės futbolas gali turėti didelės naudos vaikams:

• Fizinė sveikata: Futbolas stiprina raumenis, kaulus, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina antsvorio riziką.
• Psichinė sveikata: Fizinis aktyvumas gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.
• Socialiniai įgūdžiai: Futbolas moko bendradarbiauti, dalintis, bendrauti su kitais, ugdo komandinio darbo įgūdžius.
• Kognityvinės funkcijos: Aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis.

Kaip paskatinti vaikus judėti?

Būkite pavyzdžiu: Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei tėvai laisvalaikį renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį.

Paverskite fizinę veiklą smagia: Užsiimti fizine veikla vaikams turi būti smagu. Paskatinti vaiką judėti gali tik linksmybės, kurias patiria fizinio aktyvumo metu, todėl jam tinka judrūs žaidimai, estafetės, interaktyvios užduotys bei įvairūs iššūkiai.

Raskite bendrą veiklą: Raskite veiklą, kuri patiktų ir tėvams, ir mažyliams. Tai gali būti pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiais, sportiniai žaidimai, sporto varžybų stebėjimas ar kitos veiklos, kurios suteiktų džiaugsmo ir aktyvumo visai šeimai.

Įtraukite vaiką į kasdienius darbus: Suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže. Kasdienius darbus paverskite žaidimu.

Atraskite vaiko pomėgius: Galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą.

Venkite per didelio krūvio: Svarbu vengti per didelio ir per intensyvaus fizinio aktyvumo, galinčio sukelti traumas, persitreniravimą ar pervargimą. Taip pat nerekomenduojama per daug konkurencinga fizinė veikla, kuri susikoncentruoja į pasiekimus ir rezultatus, o dideli lūkesčiai gali neigiamai paveikti vaiko psichikos sveikatą.

Visgi, vaikus sudominti aktyvumu kartais gali būti itin sudėtinga, todėl savo vedamų treniruočių metu imtis įvairių priemonių - su vaikais įsikūnijama į gyvūnus, personažus, rengiamos teminės treniruotės, kuriose kiekvienas vaikas gali atrasti save. Fizinis vaikų aktyvumas turi būti orientuotas į smagumą, žaismingumą, emocijas.

Kai kurie vaikai tiesiog nemėgsta sportuoti, bet tai nereiškia, jog fizinis aktyvumas ne jiems. Žinoma, tokių vaikų tėvams reikės įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo. Visų pirma, atraskite jo pomėgius - galbūt jis mėgsta šokius, kovos menus, o gal laipiojimą uolomis? Būkite kantrūs, gali prireikti daugybės bandymų ir klaidų, kol jūsų vaikas atras sau tinkamą veiklą. Be to, būkite aktyvus pats - vaikas stebės ir imsis sekti jūsų pavyzdžiu.

Dar vienas patarimas - įtraukti vaiką į kasdienius darbus: Kartais net nepagalvojate, kiek darbų padarote už vaiką: surenkate jo drabuius, daiktus, patys jį aprengiate. Suteikite vaikui laisvės ir integruokite fizinio aktyvumo užduotis į namų ruošą, reikalaujančią judėjimo, pavyzdžiui, savo kambario tvarkymasis, pagalba maisto gaminime ir netgi pagalba sode ar darže. Kasdienius darbus ekspertė siūlo paversti žaidimu. Pavyzdžiui, vaikas savo žaislus gali susitvarkyti šokinėdamas. Įterpkite užduotis, reikalaujančias bėgimo, šokinėjimo, ropojimo. Jūsų pastangos gali padėti išmokti vaikui gyventi sveikiau ir aktyviau.

Veikla namuose ar gryname ore?

3-5 metų vaikams rekomenduojama per dieną bent 180 min. praleisti aktyviai, iš kurių 60 min. būtų skirta vidutinio ar aukšto intensyvumo veiklai. Leiskite vaikui būti vaiku ir suteikite judėjimo laisvę - bėgti, šokinėti, žaisti. Vyresniems, 5-17 metų vaikams vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla rekomenduojama bent 60 min. per dieną, iš kurių 3 kartus per savaitę turėtų būti aerobinė veikla (bėgimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu) ir likusius - fizinė veikla, pratimai, stiprinantys kaulus ir raumenis.

Kalbant apie pasirinkimą, ar leisti laiką viduje, ar gryname ore, siūloma derinti abu: Veiklos namuose ir veiklos gryname ore turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, veiklos namuose yra labiau prieinamos, kiek lengviau pritaikomos, tėvai gali labiau kontroliuoti aplinką, tačiau vaikams trūksta judėjimo laisvės ir ploto. Taip pat veiklos namuose gali tapti monotoniškos ir nuobodžios, jei neieškoma vis naujų idėjų. Veiklos lauke suteikia galimybę pabūti gryname ore, didesnę erdvę judėti ir išreikšti savo energiją. Vis dėlto, suorganizuoti jas yra sunkiau, nes reikia atsižvelgti į daugybę faktorių: oro sąlygas, saugumą, transportą ir t.t.

Aktyvūs vaikai dažniausiai būna fiziškai stipresni, mėgsta judresnes veiklas, turi didesnę ištvermę, o neaktyvūs linkę į sėdimas veiklas, kuriose dažniausiai naudoja tik rankas, greičiau pavargsta. Be to, aktyvūs vaikai įprastai linkę daugiau bendrauti su aplinkiniais, lengviau prisileidžia kitus vaikus ir su jais žaidžia, o neaktyvūs dažniau jaučiasi nedrąsiai ir nemėgsta žaisti su kitais vaikais, renkasi sėdėti atokiau ir stebėti.

Aktyviai leisti laiką vaikui padėti gali ir auklė. Viskas priklauso nuo auklės požiūrio į buvimą su vaiku ir susitarimo su tėvais. Pavyzdžiui, aš pati dažnai planuoju aktyvesnius rytus, prasidedančius nuo mankštos, bent valandai einame į lauką pasivaikščioti, važiuojame į pamokėles, užsiėmimus ar žaidimų kambarius, po pietų miego veiklas pratęsiame namuose. Neretai, kai vaikui trūksta aktyvios veiklos, jam būna sunku sutelkti dėmesį į ramias veiklas, jis negali išsėdėti vietoje, susikaupti, tampa neramus, nervingas arba susierzinęs. Jei dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių nėra galimybės išeiti į lauką, įtraukiančios veiklos visuomet galima rasti ir namuose. Pavyzdžiui, pasistatyti „kėglius“ ir su...

Sporto nauda psichinei vaiko sveikatai

Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.

Sveiko fizinio aktyvumo balansas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus. Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą. Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val. Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties, pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.

Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau.

Sportas net nustačius širdies patologiją

Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi, ar toks susirūpinimas pagrįstas? Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui. Kita vertus, kartais intensyviai sportuojantys vaikai gali turėti tam tikrų su širdimi susijusių pakitimų, kurie įprastinės fizinės veiklos metu dažnai yra nereikšmingi, tačiau, kai užsiimama per dideliu fiziniu krūviu, gali tapti reikšmingi, todėl prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.

Širdies veiklos sutrikimai sportuojantiems vaikams nėra dažnai pasitaikantis reiškinys. Dauguma besikreipiančių vaikų, net ir susidurdami su konkrečiais nusiskundimais, neturi širdies veiklos sutrikimų. Visgi, kartais jų pasitaiko, dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, naujai atsiradę permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos. Visgi, net jei vaikui nustatomas toks sutrikimas kaip arterinė hipertenzija, tai nereiškia, kad jam nebegalima sportuoti. Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatą pas savo gydytoją kardiologą. Verta paminėti, kad tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir neignoruoti tam tikrų sveikatos pokyčių. Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą - naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas. Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas - vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga.

Tyrimai patikrinimo metu

Tam, kad sportuojant netikėtai nepasireikštų pavojingi sutrikimai, verta pasirūpinti nuolatiniu vaikų sveikatos patikrinimu. Bendrinę vaiko sveikatos būklę tikslinga vertinti kasmet, tačiau dažniausiai tai atlieka šeimos gydytojas. Jei vaikas užsiima intensyvesniu sportu ar ruošiasi varžyboms, tikslinga pasikonsultuoti su vaikų kardiologu. Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu - veloergometrija arba bėgimo takelio testu. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.

Vaikų fizinis aktyvumas ir tėvų vaidmuo

Šiame etape itin svarbus ir tėvų vaidmuo. Tėvų elgesys ir požiūris į fizinę veiklą formuoja vaikų įpročius ir požiūrį į judėjimą. Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl, jei šie laisvą laiką renkasi praleisti aktyviau, tikėtina, jog ir vaikai dažniau norės daryti tą patį. Visgi, šiomis dienomis, kai gyvename išmaniųjų technologijų eroje, o gyvenimo tempas tampa vis pasyvesnis, tai gali būti tikras iššūkis.

Fizinis aktyvumas ir kognityvinės funkcijos

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaikų raumenis ir kaulus, mažina antsvorio riziką ir skatina bendrą sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti gerinti mokymosi gebėjimus. Tyrimai rodo, jog aktyvūs vaikai pasižymi geresne dėmesio koncentracija, atmintimi, kognityvinėmis funkcijomis. Be to, tai puikus būdas plėtoti socialinius įgūdžius - komandiniai žaidimai ir veiklos padeda vaikams mokytis bendradarbiauti, dalintis ir bendrauti su kitais. Tai svarbu jų socialiniam vystymuisi ir draugystės kūrimui. Galiausiai, negalime pamiršti fizinio aktyvumo naudos psichologinei gerovei. Aktyvumas skatina endorfinų, dar kitaip žinomų kaip laimės hormonai, išsiskyrimą. Jie gali pagerinti nuotaiką, mažinti streso bei nerimo simptomus.

Lietuvos jaunimo futbolo rinktinės pasiekimai ir perspektyvos

Prieš septynerius metus, 2013-ųjų vasarą, Lietuva pirmą kartą surengė didelį europinio masto futbolo turnyrą. Galima sakyti, kad šis turnyras LFF atvėrė duris galimybėms ir ateityje organizuoti didelio pobūdžio turnyrus.

2013 m. Europos U-19 čempionato finalo dalyviai:

Lietuvos rinktinė čempionate kelionę baigė jau po grupės etapo - pralaimėjo rungtynes Nyderlandų (2:3), Ispanijos (0:2) ir Portugalijos rinktinėms (0:4).

Lietuvos rinktinės žaidėjai ir jų karjeros po turnyro:

• Julius Aleksandravičius (3 čempionato rungtynės) - didžiąją karjeros dalį praleido Lietuvoje, atstovavo Jonavos „Lietavos“ ir Utenos „Utenio“ komandoms.
• Lukas Artimavičius (2 čempionato rungtynės, 1 įvartis) - žaidė Klaipėdos „Atlanto“, Tauragės „Tauro“, Utenos „Utenio“, Kauno „Stumbro“ ir „Jonavos“ klubuose.
• Lukas Čerkauskas (2 čempionato rungtynės) - visą karjerą praleido Lietuvoje, žaidė Panevėžio „Ekrano“, Kauno „Stumbro“, Alytaus „Dainavos“ komandose.
• Rolandas Baravykas (3 čempionato rungtynės) - atstovavo Klaipėdos „Atlantui“, o vėliau Vilniaus „Žalgiriui“.
• Deimantas Petravičius (1 čempionato rungtynės) - jaunimo karjerą praleido Anglijos „Nottingham Forest“ klube, vėliau rungtyniavo Lenkijoje, Škotijoje ir Kazachstane.
• Klaudijus Upstas - visą laiką sukosi Lietuvos klubuose: Tauragės „Tauro“, Gargždų „Bangos“, Kauno „Stumbro“, tuometinių „Trakų“, „Jonavos“, Klaipėdos „Atlanto“ ir „Palangos“.
• Lukas Narbutas (3 čempionato rungtynės) - 2013-2014 m. rungtyniavo Panevėžio „Ekrane“.
• Simonas Stankevičius (3 čempionato rungtynės) - brendo „Leicester City“ klubo akademijoje Anglijoje, vėliau žaidė Vilniaus „Žalgiryje“, bandė laimės Kroatijos ir Norvegijos klubuose.
• Donatas Kazlauskas (3 čempionato rungtynės) - po čempionato žaidė Klaipėdos „Atlante“, Gdansko „Lechia“, vėliau vėl grįžo į Klaipėdą ir prisijungė prie „Riterių“.
• Edvinas Gertmonas - vartininkas, žaidė Tauragės „Tauro“, Klaipėdos „Atlanto“ komandose, vėliau persikėlė į Prancūziją, atstovavo „Rennes“ klubui.
• Lukas Spalvis (3 čempionato rungtynės) - žaidė „Aalborg“ klube Danijoje, vėliau Lisabonos „Sporting“, „Belenenses“ komandose, o 2017 m. prisijungė prie „Kaiserslautern“ klubo Vokietijoje.
• Vykintas Slivka (2 čempionato rungtynės) - persikėlė rungtyniauti į Italiją, prisijungė prie „Juventus“ jaunimo komandos, vėliau buvo nuomojamas Italijos, Slovėnijos ir Nyderlandų klubams, kol 2017 m. tapo Edinburgo „Hibernian“ nariu.
• Gratas Sirgėdas (3 čempionato rungtynės, 3 įvarčiai) - žaidė „Stuttgart“ klube Vokietijoje, vėliau prisijungė prie „Kauno Žalgirio“, o 2019 m. tapo Marijampolės „Sūduvos“ nariu.
• Gabrielius Judickas - didelę karjeros dalį praleido Italijoje, „Novara“ klube, o 2016-ųjų vasarą trumpam prisijungė prie Marijampolės „Sūduvos“.
• Klaidas Jaškus (2 čempionato rungtynės) - jo profesionali karjera taip pat neužsitęsė.

Užsienio rinktinės ir jų žaidėjai, dalyvavę turnyre:

• Predragas Rajkovičius (Serbija, 4 turnyro rungtynės, 3 praleisti įvarčiai) - šiuo metu rungtyniauja „Reims“ klube Prancūzijoje.
• Hectoras Bellerinas (Ispanija, 2 rungtynės, 1 raudona kortelė) - po turnyro tęsė karjerą.
• Aymericas Laporte (Prancūzija, 5 rungtynės) - gynėjas, 2018 m. sausį persikėlė į „Manchester City“ klubą.
• Terence’as Kongolo (Nyderlandai, 3 rungtynės) - 2017-aisiais išvyko į Prancūziją, prisijungė prie „Monaco“ klubo.
• Benjaminas Mendy (Prancūzija, 2 rungtynės) - 2016 m. papildė „Monaco“ gretas, vėliau išvyko į Angliją, atstovauja „Manchester City“ klubui.
• Adrien Rabiot (Prancūzija, 5 rungtynės) - iki 2019 m. atstovavo PSG, praėjusią vasarą persikėlė į Turino „Juventus“.
• Bernardo Silva (Portugalija, 4 rungtynės, 1 įvartis) - 2014 m. nuomos pagrindais papildė „Monaco“ gretas, 2015 m. perėjimas tapo visavertis.
• Sergejus Milinkovičius-Savičius (Serbija, 4 rungtynės) - 2014 m. iškeliavo į Belgiją, „Genk“ klubą, vėliau išvyko į Romos „Lazio“.
• Anthony Martialis (Prancūzija, 5 rungtynės) - 2015-ųjų perėjimo lango metu persikėlė į Angliją, atstovauja „Manchester United“ klubui.
• Aleksandras Mitrovičius (Serbija, 4 rungtynės, 1 įvartis) - po turnyro paliko Serbiją ir išvyko į Briuselio „Anderlecht“, vėliau išvyko rungtyniauti į Angliją, atstovauja „Fulham“ komandai.
• Adama Traore (Ispanija, 4 rungtynės) - 2018 m. rado vietą Vulverhamptone.

Vaikų futbolo rungtynių rezultatai ir jų vertinimas

2013 metų vaikų gimimo rungtynėse „Sportimos“ arenoje viena komanda įmušė 40 įvarčių, o kita tiek pat praleido ir nepelnė nė vieno. Kadangi buvo žaidžiama valandą, vidutiniškai vienas įvartis buvo pelnomas kas antrą minutę. Taip baigėsi Vilniaus „Ateities“ futbolo mokyklos ir naujai sukurtos Vilniaus futbolo akademijos berniukų komandų susitikimas.

Vaikų lygoje rungtyniaujama pagal Lietuvos futbolo federacijos įsigytos Briuselio „Anderlecht“ klubo programos gaires. Rungtynės buvo žaidžiamos 4 kėliniai po 15 minučių. Nedidelėje aikštelėje gali būti po penkis mažuosius futbolininkus, o per mačą treneriai gali remtis dviem penketais žaidėjų - įleidus vieną penketuką, keitimų vykdyti nevalia.

„Įvyko taip, kad viena komanda išleido stipresnius žaidėjus ir šie pradėjo aikštėje lupti įvarčius silpnesniems, - 15min sakė neformalaus ugdymo švietimo konsultantas Andrius Guginis, socialiniame tinkle atkreipęs dėmesį į keistą rezultatą vaikų futbole ir sulaukęs daugybės futbolo specialistų reakcijos. - 40:0 tarsi neskaičiuojama, bet internete galima atrasti rezultatą - tai atrodo kaip saviapgaulė.“

Liudininkų teigimu, rungtynėse dominavusios komandos treneris kiek švelnino padėtį - iš pradžių jis nurodė savo auklėtiniams iki įvarčio atlikti bent 10 kamuolio perdavimų, paskui - bent 15 perdavimų. Kita vertus, A.Guginis svarstė, kad prie didelio rezultato galėjo prisidėti įtempti futbolo mokyklų santykiai. Dalis vaikų iš „Ateities“ futbolo mokyklos, kurios sporto direktoriumi dirba Lietuvos vaikų ir jaunių (nuo 9 metų iki 19 metų) futbolo ugdymo asociacijai vadovaujantis Dainius Gudaitis, pastaraisiais metais paskui du trenerius perėjo į Vilniaus futbolo akademiją, 2020 metais įkurtą buvusio Lietuvos rinktinės puolėjo Darvydo Šerno.

Nepaisant akivaizdaus komandų lygio skirtumo, abiejų futbolo mokyklų atstovai didelės problemos dėl savaitgalio rungtynių neįžvelgė. „Tai, kad mūsų vaikų komandos žaidėjai, mūsų fantastiški treneriai yra viešai kritikuojami dėl jų puikaus darbo, - mes negalime tylėti. Mūsų komandų vaikai, treneriai ir vadovai yra kaltinami priešininkų komandų žeminimu, kai laimime didesniu rezultatu. Iš tiesų skamba baisiai, - teigiama „Ateities“ futbolo mokyklos įraše feisbuke. - Minėtose p.Andriaus rungtynėse vaikai žaidė taip, kaip moka. Kaip jiems patinka ir kaip gaunasi. Mūsų komandos vaikai net turėdami trenerio užduotį žaisti sudėtingiau, smūgiuoti tik po 10-15 kamuolio lietimo, laimėjo rungtynes, kuriose oficialiai net nėra skaičiuojamas rezultatas. Tad mūsų nuomone, kaltinti mūsų trenerius ir vaikus yra visiška nesąmonė ir situacijos matymas iš vienos pusės. Gal vertėtų geriau pasižiūrėti, kodėl tokia didelė atskirtis rezultate ir paklausti priešininkų komandos vadovų ir trenerių, kodėl jie savo vaikų komandas užregistravo tokio aukšto lygio Lietuvos čempionate? Gal tai ne laiminčių kaltė, kad pralaimėję vaikai jaučiasi psichologiškai palaužti, o gal vis tik tam tikrų vadovų savo ego paglostymas ar tiesiog noras įtikti tėvams, nors vaikai dar nėra pasiruošę žaisti aukšto lygio čempionatuose. Tikrai nesinori vaikams sakyti, kad kitą kartą jie žaistų prasčiau ar lėčiau. Mes džiaugiamės ir motyvuojame žaisti su stipresniais, vyresniais vaikais - suteikiame progą sužaisti pirmenybėse su vyresnėmis komandomis - gal ir tai nustoti daryti? Nuo visų FA ir FM, Ateitis vadovų norime padėkoti savo treneriams ir vaikams už puikų darbą ir atsidavimą futbolui. Tad einame iškelta galva tik pirmyn, o tiems, kas pavydi, mes galime kaskart vis geriau pasirodyti, linkime mažiau pykčio, o daugiau darbo futbolo aikštėse.“

Skaudžiai pralaimėjusios komandos akademijos vadovas D.Šernas, sužaidęs 47 rungtynes Lietuvos rinktinėje, teigė, kad rungtynės taip pasisuko dėl skirtingos vaikų patirties lankant futbolą. Kadangi pirmenybės rengiami nuo 8 metų amžiaus, komandų lygis nėra aiškus, tad nuspėti tokių įvykių eigos nebuvo galima. D.Šernas nenorėjo leistis į santykius tarp futbolo mokyklų, bet pripažino, kad tokios rungtynės neteikia naudos nė vienai ekipų. „Žinoma, kad toks lygių skirtumas nėra gerai, - sakė Vilniaus futbolo akademijos įkūrėjas. - Šiuo atveju vieni vaikai futbolą lanko penkis mėnesius, o kiti - futbolą lanko 4-5 metus. Kita vertus, tokiame vaikų amžiuje neakcentuojame rezultato. Mūsų akademijoje akcentuojamas ilgalaikis tobulėjimas, o ne trumpalaikiai rezultatai kalbant apie 6,7 ar 8 metų vaikus. Rezultatai taps svarbūs, kai vaikai paaugs ir žais 11 prieš 11. Dabar nesureikšminame nei rezultatų nei rungtynių. Mano noras, kai vaikai tobulėtų ne dėl komandinių rezultatų, o individualiai. Manau, kad „Pro“ lygoje jie tobulės greičiau. Taip, pralaimėjimas skaudus, bet mes mokomės.“

D.Šernas mano, kad tokios rungtynės į vienus vartus neatims vaikų noro tobulėti. „Dėl rezultato tokiame amžiuje labiau spaudžia tėvai ir aplinkiniai. Sutinku, kad kitaip būtų su 12-13 metų vaikais. Tačiau, kai jiems yra 6-7 metai, po dešimt minučių jie pamiršta rezultatus ir džiaugiasi futbolu“, - kalbėjo D.Šernas. Jis susimąstė, paklaustas, kaip varžybose galima būtų išvengti tokių nelygiaverčių komandų kovų, bet pats teigė, kad neketinantis traukti komandos iš „Pro“ lygos. „Nieko nebijome - vaikus ruošiame viskam ir neakcentuojame rezultatų - mūsų vaikai nejaučia dėl to bėdų, - tikino D.Šernas. - Ir mūsų vaikų tėvai reaguoja gerai, nes žino mūsų akademijos viziją ir žino, kada vaikai pradėjo lankyti futbolą.“

Keistas vaikų rungtynes Vilniuje pastebėjęs A.Guginis netrukus atrado, kad panašiame vaikų amžiuje panašiais rezultatais baigiasi ir daugiau mačų. Jis pastebėjo, Alytaus „Dainavos“ jaunieji futbolininkai yra triuškinę Marijampolės „City“ dvi ekipas 43:7 ir 46:0. Devynmečiai „Kauno Žalgirio“ berniukai 35:7 įveikė „Olimpą“. Vilniaus Baltijos akademijos auklėtiniai nugalėjo „Utenio“ vaikus 28:2, o Vilniaus „Žalgirietis“ uteniškius įveikė 25:1. Ir tos pačios „Ateities“ futbolo mokyklos dvylikamečiai ir trylikamečiai „Pro“ pirmenybėse yra patyrę pralaimėjimus 0:11 ir 0:12.

„Toks antausis Lietuvos vaikų futbole yra įprastas, - sakė neformalaus ugdymo švietimo konsultantas A.Guginis. - Tai sisteminė Lietuvos futbolo yda.“

Anot A.Guginio, mūsų šalyje „Anderlecht“ sistemos idėja suvokiama neteisingai - pagal belgų idėją, vienoje vaikų komandoje turėtų žaisti drauge ir stipresni, ir silpnesni futbolo mokyklos vaikai, bet treneriai pernelyg dažnai pasirenka stipriausią sudėtį, taip pamiršdami kitus vaikus. „Siekiame masiškumo, bet didžioji vaikų dalis taip nepatiria futbolo džiaugsmo, nes nepatenka į perspektyviausių sudėtį, o treneriai žaidžia stipriausia sudėtimi - taip sukasi užburtas ratas, - kalbėjo A.Guginis. - Iki dvylikos metų turėtų būti svarbu ne pergalės, o galimybė pasižaisti ir atsiskleisti.“

Konkrečiose rungtynėse jis mano, kad didesnę atsakomybę galėjo prisiimti aikštėje dominuojančios komandos treneris. „Duoti nurodymus atlikti 10-15 perdavimų prieš smūgiuojant žaidžiant su vaikais, kurie beveik nėra žaidę futbolo, nėra geras sprendimas. Mano supratimu, sprendimas būtų išimti žaidėjus, sustabdyti rungtynes. Kita vertus, treneris sukosi taip, kaip moka, jis nėra paruoštas tokioms situacijoms. Vis dėlto, kai tavo komanda muša tiek įvarčių, verta pagalvoti ir pabandyti tartis su pralaimėtojais, ką daryti toliau.“

Ispanijos futbole yra buvę atvejis, kai 25:0 vienuolikmečių rungtynes laimėjusios komandos treneris buvo atleistas, nes „neparodė pagarbos varžovams.“ Tačiau Lietuvos vaikų futbole įspūdingi rezultatai praeina tyliai, nors A.Guginio nuomone, vaikams kyla grėsmių: „Mano nuomone, tai - gilus dumblas, mums nereikia „Pro“ lygmens tokiame amžiuje. Svarbiausias kriterijus turėtų būti kurti asmeninį meistriškumą iki dvylikos metų, o ne paskui dairytis atgal, kai vaikai jau būna palaužti psichologiškai.“

"Futbolo programa gimė iš mano patirties Prancūzijoje. Esu futbolo treneris, o Prancūzijoje į šią sporto šaką žiūrime kaip į priemonę edukuoti, šis sportas turi būti prieinamas visiems. Atvažiavau čia kaip savanoris, vėliau išsinagrinėjau ir užsienio pavyzdžius. Dabar turime savo metodą, savo struktūrą, nors iš pradžių kilo klausimų, kiek tai turi būti socialinis darbas, kiek sportas. Ši programa yra priemonė išreikšti savo jausmus, emocijas, suprasti, kokių pasekmių būna po tam tikrų įvykių, poelgių."

C.Raffier įdomu dirbti su vaikais. Vyro teigimu, kuo vyresni daromės, tuo dažniau pamirštame paprastus mus supančius, džiaugsmą keliančius dalykus, kuriuos pastebėdavome būdami vaikai. Todėl iš vaikų visada yra ko pasimokyti. „Atrodo, mokome juos, bet žinokite, iš jų nemažai taip pat gauname. Be to, man ši veikla atrodo labai prasminga, matau, kad Vilniuje yra tam poreikis. Jaunas būdamas ir pats gatvėje praleisdavau daug laiko, man ji asocijuojasi su laisve, su griežtų taisyklių ir kontrolės nebuvimu. Kodėl būtent šiame rajone? Cedricas ilgai nemąstęs klausia, o kokių gi paslaugų gali rasti jaunimas ar vaikai Naujininkuose? „Yra dienos centras, dirbantis su vaikais iki 11-12 metų, o daugiau paslaugų ten nėra. Pamatėme poreikį ir radome būdą, kaip atsakyti į jį“, - paaiškina jis. Vyras pastebi, kad dažnas šį rajoną vertina negatyviai. „Sudėtingiau šiame rajone dėl geografinės atskirties, dėl tabore šalia. Narkomanai turi pervažiuoti Naujininkus, todėl čia kyla įvairių sunkumų“, - kalba Cedricas, prisipažindamas, kad iš pradžių turėjo mintį dirbti pačiame tabore. Vis dėlto vėliau suprato, kad dirbti Naujininkuose, o ne uždaroje erdvėje, bus kur kas geriau - į šį rajoną vaikai iš taboro važiuoja į mokyklas, jei padės jiems integruotis šiame rajone, tai bus pirmas žingsnis, padedantis jiems įsilieti į visuomenę. „Reikia dirbti su sistema, kad ji sugebėtų tokius vaikus priimti. Štai mūsų futbolo programa leidžia suprasti, kad reikia gerbti taisykles, suvokti save. O mokykla, mano manymu, bent jau romų vaikams, nesudaro tinkamų sąlygų. Jei būčiau gimęs tabore, ko gero, irgi nenorėčiau eiti į mokyklą dėl požiūrio į save. Žinau vieną romų tautybės berniuką, kuris tebėra antroje klasėje, nors jam 14-15 metų. Ar dar norėtumėte būti mokykloje jo vietoje?“ - retoriškai klausia pašnekovas. „Labai aiškiai matome, kad jie sunkiai pritampa švietimo sistemoje, yra mokyklų, kurios gauna romų vaikų krepšelius, bet vaikai neateina į mokyklas. Mokykloms tai labai gerai - pinigų ateina, o vaikai netrukdo“, - kalba jis. Kita vertus, Naujininkuose veikia dienos centras, kuris deda pastangas dirbti su romų bendruomene, tačiau labai sunkiai gauna finansavimą. Todėl, pasak jo, labai svarbu sukurti bendradarbiavimo tinklą - su mokykla, seniūnijos darbuotojais, kartais sporto klubu ar kultūros centru. „Darbas gatvėje gerai veikia, jei šalia yra toks tinklas, per kurį galima bendradarbiauti. Mes turime pasirūpinti žmogumi gatvėje, pristatyti jį visuomenei, pasakyti, kokie jo poreikiai, trūkumai, ir palydėti į sistemą. Mes neverčiame nieko daryti, bet jei jis turi norą, palydime, kad žmogus žinotų, kokių turi galimybių“, - paaiškina jis. Kita vertus, jei jaunimo noras - likti gatvėje, nieko neveikti, socialiniai darbuotojai gerbia tokį sprendimą.

Kasparas Laureckis - Darbo su jaunimu gatvėje programos vadovas, socialinis gatvės darbuotojas, kuris su kolege Margarita jau dvejus metus sostinės Naujininkų rajone dirba su jaunimu gatvėje. Su „Vilnius social club“ atstovu Kasparu kalbėjomės apie darbo gatvėje specifiką.

tags: #15min #ves #i #perales #vaikus #futbolas

• Kaip palengvinti dantų dygimo sukeltą karščiavimą
• Kaip pratinti kūdikį prie naujų skonių
• Ankstyvojo amžiaus vaikų ritmas
• Vaikų paspirtukai "Micro"
• Kaip vyrams pasiruošti tėvystei