Pastarųjų metų aktualijos atskleidžia jautrią beglobių gyvūnų problemą Rietavo savivaldybėje. Ši problema atspindi ne tik gyvūnų padėtį, bet ir bendruomenės atsakomybę bei moralines vertybes. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Rietavo savivaldybė sprendžia beglobių gyvūnų klausimą, kokios priemonės taikomos ir kokie iššūkiai iškyla.
Savivaldybės iniciatyvos ir projektai
Rietavo savivaldybės administracija įgyvendino projektą, skirtą grupinio gyvenimo namų statybai. Grupinio gyvenimo namai - tai socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, kurioje gyvena iki 10 nesavarankiškų asmenų. Šio projekto tikslas - sukurti sąlygas perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, skatinant negalią turinčių asmenų savarankiškumą.
Įgyvendinant projektą pastatytas vieno aukšto namas, nupirkti baldai, įranga ir buitinė technika. Visa projekto vertė siekia 666,4 tūkst. Eur. Gruodžio 11 d. vyko projekto pristatymas ir grupinių gyvenimo namų atidarymas.
Problemos ir iššūkiai Rietavo savivaldybėje
Vis dėlto, rūpinimasis gyvūnais Rietave nėra prioritetinis klausimas. Viešosios įstaigos „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė teigia, kad nuolat sulaukia prašymų priimti beglobius gyvūnus, tačiau savivaldybė nėra pasirašiusi sutarties dėl laikinosios globos paslaugos. Pasak S. Svidraitės, rūpinimasis beglobiais gyvūnais yra savivaldybės funkcija, tačiau situacija nesikeičia. Ji teigia, kad jos prieglauda yra nedidelė ir visiškai apgyvendinta globojamais gyvūnais.
Savivaldybės vadovas Antanas Černeckis teigia, kad iš Rietavo savivaldybės biudžeto trejų metų laikotarpiui beglobių gyvūnų problemoms spręsti numatyta 10 tūkst. eurų. Ši suma paskirstyta seniūnijoms, kurios, esant reikalui, turi lėšų atsiskaityti už beglobių gyvūnų sugavimą, išvežimą ir globą.
Beglobių gyvūnų problema Lietuvoje: Alytaus ir Plungės pavyzdžiai
Alytaus "Nuaro" istorija atskleidžia problemą, kuri egzistuoja ne tik Rietave, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Buvusi darbuotoja Neringa pasakojo apie prastas sąlygas prieglaudoje, vaistų galiojimo terminus ir abejotinus gyvūnų migdymo metodus. Ji teigė, kad šunys buvo migdomi be jokios priežasties, o kai kurie darbuotojai elgėsi su gyvūnais žiauriai. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius patvirtino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas įstaigos veiklos trūkumų, tokių kaip prastai valomi gyvūnų boksai, higienos trūkumas ir netvarkinga gyvūnų registracija.
Plungės savivaldybės taryba taip pat svarstė galimybę įkurti gyvūnų prieglaudą. Vietos politikai diskutavo apie patalpas, finansavimą ir galimą poveikį kaimynams. Vis dėlto, iniciatyvinė grupė, susidedanti iš gyvūnų mylėtojų, siekia įkurti prieglaudą, kurioje būtų galima apgyvendinti ir prižiūrėti beglobius gyvūnus. Jie taip pat planuoja vykdyti sterilizacijos ir kastracijos programas.
Alternatyvos eutanazijai ir gyvūnų globa
Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė Loreta Bernotaitė teigia, kad Lietuvoje aktyvėja beglobių gyvūnų mylėtojų veikla, siekiant mažinti populiaciją kastruojant ir sterilizuojant, o ne atliekant eutanaziją. Seimas patvirtino įstatymą, kad beglobių gyvūnų populiacijos mažinimas turi būti vykdomas kastruojant ir sterilizuojant.
Šios istorijos rodo, kad beglobių gyvūnų problema yra aktuali visoje Lietuvoje. Miestą į kaimą iškeitusi mergina šalia Rietavo atvėrė prieglaudą niekam nebereikalingiems naminiams gyvuliams. Orią senatvę ten pasitinka triušiai, arkliai ir net avinas. Beje, pastaruoju jo nebenorėjęs ūkininkas atsikratė tiesiog raguotį išleisdamas Šilutės centre.
Su trimis šunimis - Bardaku, Chaosu ir Bubu žaidžianti mergina vardu Skaistė. Ji su vyru bei atžala metė patogų gyvenimą Klaipėdoje ir atsikraustė į kaimą prie Rietavo. Kaime mergina įkūrė niekam nebereikalingų naminių gyvulių prieglaudą ir čia surado ramybę. Žmonės į šią prieglaudą pabūti su gyvūnais atvyksta iš visos Lietuvos. Ramybės suteikia arklių glostymas ar žaidimai su nepailstančiu avinu vardu Perkūnas. Kaip ir kiti prieglaudos gyvūnai čia bus nukaršinti. Tiesa, visi jie turi skaudžias istorijas. Mėsai ir reprodukcijai nebetinkamo raguočio Perkūno jo buvęs savininkas atsikratė tiesiog išleisdamas Šilutės centre.
Baltas arklys - Halas. Jį iš arklių perpardavinėtojų nusipirko kita perpardavinėtoja. Kad arklys vėl neatitektų perpardavinėtojams, Skaistė jį pasiėmė į prieglaudą. O Halas erdviame kieme mėgaujasi oria senatve. Halui kompaniją palaiko jo bendraamžė Žibutė. Ji taip pat čia atkeliavo iš perpardavinėtojų rankų. Kumelės nugara neįprastai įdubusi. Tai nuo ligos, kurią sukelia nuolatinis gyvūnų išnaudojimas.
Tokiems žmonių nuskriaustiems naminiams gyvuliams Skaistės kieme jau darosi per ankšta. Tad mergina ateityje planuoja įsigyti didesnį sklypą, kuriame galėtų karšinti niekam nebereikalingus naminius gyvulius, o šiems kompaniją palaikytų trys šunys - Bardakas, Chaosas ir Bubu.
Mes tikime, kad gyvenime reikia dalintis. Kad sėkmė lanko tuos, kurie moka ne tik imti, bet ir duoti. Todėl „Miško rojus“ labai palaiko ir skiria procentą nuo savo pajamų viešajai įstaigai „Šuniukų fėja“. Taip pat poilsiavietėje turime specialiai kartu su partneriais „Kvantuma“ pagamintą aukų dėžutę jai. Tai jauna mergina, kuri netoli Rietavo yra įkūrusi gyvūnų reabilitacijos centrą. Jame daugiausia globoja šunis. Ji juos ištraukia iš įvairių sudėtingiausių situacijų ir gyvenimo aplinkybių. Ji juos priglaudžia savo namų kieme. Ji juos ruošia, socializuoja, kartais gydo ar net operuoja, kad galėtų surasti jiems naujus, gerus namus. Jos atrankos kriterijai naujiems šeimininkams yra itin griežti, nes šunis ji dovanoja tik rimtiems ir atsakingiems žmonėms ir tik ten, kur gyvūnas yra laikomas šeimos nariu, o ne skirtas vištas ganyti ar kiemą saugoti.
„Šuniukų fėja Skaistė“ socialiniuose tinkluose turi itin daug sekėjų ir didelį palaikymą, taigi, informaciją gali paskleisti labai plačiai ir labai greitai. Esame ne tik jos rėmėjai, bet ir dideli gerbėjai! Todėl, kad dirbti tokį darbą sugeba toli gražu ne kiekvienas. Tai tik trys istorijos… O „Šuniukų fėja“ jų galėtų papasakoti šimtus. Džiaugiamės, kad yra tokių sąmoningų ir atsidavusių žmonių bei jaučiame pareigą jai padėti!
- Kartą savo kaime prie apleistos fermos suradome penkis mažučius, pūkuotus šunyčius, kurie meldė meilės ir šilumos. Ir nors dar kvepėjo mamos pienu, jų mamos čia nebuvo. Paskui paaiškėjo, kad jie buvo atvežti ir išmesti. Tai tikrai buvo geriausias sprendimas, nes ji atvažiavo ir juos pasiėmė, o dabar jie visi gyvena itin “Jorkšyriškus” gyvenimus nuostabiose šeimose.
- Dar vienose gaudynėse teko sudalyvauti kartu su fėja, kai ji gaudė vis pasislepiančią klajūnę, kurią žmonės pastebėjo pakelėje, prie plento tarp kaimų. Ši maištautoja dabar turi super namus, super žmones ir savo paskyrą Instagram‘e - „Ponia Kaja“. Beje, Kaja su šeima buvo atvykusi pailsėti ir į „Miško rojų“!
- Kitą kartą radome paklydusią Belgų aviganę. Ir vėl “Šuniukų fėja” priglaudė paklydėlę, o jau už kelių valandų paaiškėjo, kad ji buvo pabėgusi iš šeimininkų kiemo per griaustinį ir nuskuodusi apie 12 kilometrų. Tai tik trys istorijos… O „Šuniukų fėja“ jų galėtų papasakoti šimtus. Džiaugiamės, kad yra tokių sąmoningų ir atsidavusių žmonių bei jaučiame pareigą jai padėti!
Pas „Šuniukų fėją“ savo naują šeimos narį galite surasti ir Jūs, jeigu tik jai įtiksite. Taip pat ji teikia nepaprastai paklausią ir reikalingą paslaugą - gyvūnų viešbutis.
