„Kas gieda, tas dvigubai meldžias” - yra pasakęs Šv. Augustinas. Nesiimu spręsti ar tai tiesa, tačiau giesmė be jokios abejonės atgaivina sielą, pakelia ją Dievop ir pripildo Šventovę dvasios jėgos. Giesmė mus sujungia, jos ritmas suplaka tarsi viena širdis ir visa bendruomenė yra pakeliama ir nunešama į muzikos pasaulį, kur atpažįstame senolių balsus, tėvynės skambesį ir savo dvasios brolių bei sesių lūkesčius bei viltis.
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra ne tik muzikos kūrinys, bet ir svarbus tautinės sąmonės simbolis, neoficialus Mažosios Lietuvos himnas, rimtas pretendentas į Lietuvos valstybinį himną, kartu su Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“.
Istorinė kilmė ir kūrybinis kelias
Šios dainos ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais. Pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais.
Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas. Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą. Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles.
Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“!
S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS. Atkurtosios nepriklausomybės metais „Lietuviais esame mes gimę“ melodijos šaukinio pradėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje, Pirmosios radijo programos naujienų laidos.
Daina kaip tautinės tapatybės ir nepriklausomybės siekio atspindys
Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo. Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau S. Šimkaus daina visam laikui liko greta.
Georgas Sauerweinas Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 1874-1898 m. - 25 metus su pertraukomis. Su lietuvininkais ir jų kalba susipažino dar gimnazijos laikais, kai šie atvykdavo dirbti į Vokietiją, į Gronau fabrikus. Atvykęs į Mažąją Lietuvą ir čia pagyvenęs, gerokai pramoko lietuvių kalbą, ja susižavėjo, pamilo žmones, jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai. Bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklą ir bendradarbiavo apie 20 metų. Dalyvavo 1890 m. įkurtos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės veikloje.
Daktaras J. Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. Jis gerai suprato etninės kultūros vertę - tradicijas, papročius, skatino dėvėti tautinius drabužius ir tuo didžiuotis. Išleido knygelę apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius „Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht“ (1894 m.).
Dainos reikšmė šiandien
Eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ buvo virtęs jaunųjų lietuvininkų giesmele ir giedotas pagal evangeliškos giesmės melodiją. Prieš Pasaulinį karą sutrumpinus tekstą, kiek jį pakeitus bei kompozitoriui Stasiui Šimkui parašius muziką 4 balsų chorui, tapo populiaria lietuviška patriotine daina. Vėliau užleido vietą Vinco Kudirkos dainai - tautinei giesmei Lietuva, Tėvyne mūsų, tapusiai Lietuvos Respublikos oficialiuoju himnu.
Šia daina Klaipėdoje 1989 m. gegužės 27 d. prasidėjo ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamasis) susiėjimas - dainą atliko mišrus choras Klaipėda (vadovas prof. Kazys Kšanas).
Dainą „Lietuviais esame mes gimę“, atliktą Lietuvos moksleivių dainų šventės Kaune metu 2016 m., kviečiame išgirsti čia (diriguoja a. a. Petras Bingelis).
Birutės arija iš M. Petrausko operos "Birutė"
Kun. Prisikėlimo parapija su šiuo leidiniu išleidžia jau trečią parapijos giesmyną. Tai reiškia, kad jau daug metų mūsų šventovėje kiekviename suole, lengvai pasiekiama yra giesmių knygelė, kurią tikintieji dažnai vartodami, privertė parapijos vadovybę leisti vis naujesnį, giesmėmis įvairesnį, giesmyną. Kaip klebonas, noriu paprašyti visų tikinčiųjų, kurie lanko mūsų bažnyčią, naudoti šį giesmyną, giesmės žodžiais melstis ir kilti mintimis į Tą, kuris yra mūsų visų Tvėrėjas ir Atpirkėjas. Šv. T. Augustinas Simanavičius, O.F.M. Šio giesmyno trečiąją laidą paruošėm išeivijos gyvenimo ir mūsų parapijų 50 metų sukakčiai paminėti. Daug giesmių surinkome iš savo bei rastų ar gautų rankraščių kurių autoriai, deja, yra nežinomi. Tai mūsų pirmtakai, kurie dirbo iš meilės su dideliu pasišventimu. Išskirtinai dėkojame Nijolei Benotienei už vertimus ir patarimus, Leonui Baziliauskui už neapsakomai vertingą paruošimo darbą ir Klebonui Augustinui Simanavičiui, O.F.M. bei Klebonui Juozapui Marijai Žukauskui, O.F.M. Per visus šituos mano veiklos ir darbo metus parapijoje, mano Tėvas, a+a Vytautas Skrinskas, buvo su manimi. Savo pavyzdžiu Jis nuo pat mažens man parodė dėl ko verta dirbti.
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #ritmas
