Gyvename tokiu laiku, kada sunku įsivaizduoti besilaukiančią mamą visus devynis mėnesius sėdinčią namuose. Darbas svetur, stažuotės, verslo reikalai kitose šalyse ar paprasčiausias noras išvykti atostogų dažnai nepalieka kito pasirinkimo, kaip tik krautis lagaminus ir keliauti.
Nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų, energijos ir vitaminų. Tai nulemia augantis vaisius ir besikeičiantis moters kūnas. Neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nepakankamos maistinės medžiagos gali lemti mažą gimimo svorį, priešlaikinį gimdymą ar net apsigimimus.
Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Kai kurie maisto produktai gali būti pavojingi nėščiajai ir jos kūdikiui, todėl jų reikėtų vengti. Nepasterizuoti pieno produktai ir minkšti sūriai gali turėti bakterijų, kurios gali sukelti infekcijas. Kai kurios žuvys turi didelį gyvsidabrio kiekį, kuris gali būti pavojingas kūdikio smegenų vystymuisi. Reikėtų vengti tokios žuvies kaip ryklys, kardžuvė ir didelė tuno rūšis. Alkoholis yra dar vienas produktas, kurio nėštumo metu reikėtų visiškai vengti. Jis gali sukelti vaisiaus alkoholinio sindromo, kuris gali turėti rimtų pasekmių kūdikio sveikatai ir vystymuisi.
Kelionės nėštumo metu
Kelionių planus aptarkite su šeima ir su jus prižiūrinčiu gydytoju. Jeigu nėštumo metu jaučiatės gerai ir nebuvo jokių komplikacijų - kelionės atsisakyti neprivaloma. Jeigu nusprendėte keliauti nėštumo metu, rinkitės trumpas keliones, geriausia keliauti į netolimus kraštus. Nėštumo metu patartina atsisakyti kelionių į tolimus ar egzotinius kraštus. Tolimi skrydžiai labai vargina, o keliaujant į egzotinius kraštus neretai reikia skiepų, kurių saugumas būsimam vaikeliui vis dar neįrodytas.
Idealiausias laikas keliauti besilaukiančiai mamytei - antras nėštumo trimestras - 12-24 savaitė. Moters kūnas jau būna prisitaikęs prie nėštumo, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti.
Įvertinkite savo fizines jėgas. Neplanuokite fiziškai aktyvių išvykų. Apžiūrėdami miestą daug nevaikščiokite, nepavarkite - naudokitės viešojo transporto paslaugomis.
Kelionę planuojant lėktuvu būtinai pasidomėkite vežimo sąlygomis. Reikia žinoti, kad kiekviena kompanija yra nusistačiusi skirtingas taisykles. Tam tikrais atvejais iš daktaro reikia medicininės pažymos apie jūsų nėštumą, jos neturint - gali būti atsisakoma skraidinti.
Kelionės metu venkite valgyti gatvėje ruošiamo maisto, termiškai neapdoroto maisto, plaukite vaisius ir daržoves.
Kelionės lėktuvu nėštumo metu
Dauguma nėščiųjų antrojo trimestro metu (12-24 savaitės) jaučiasi geriausiai, todėl šis laikotarpis yra tinkamiausias kelionėms lėktuvu. Be to, šiuo laikotarpiu gerokai mažesnė persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika. Skrydžio trukmė ir spinduliuotė: kuo toliau skrendama ir kuo aukščiau lėktuvas pakyla, tuo didesnė jonizuojančioji spinduliuotė. 2-3 val. trukmės skrydžio metu apšvitos gaunama panašiai tiek, kiek atlikus 8-10 rentgeno nuotraukų.
Kelionėms pirmojo nėštumo trimestro metu jokie ribojimai netaikomi.
Didžioji dalis avialinijų skrendant lėktuvu nuo 28 nėštumo savaitės paprašys pateikti ne tik nėščiosios kortelę, bet ir gydytojo pažymą (anglų k.). Tiesa, kai kurios kompanijos nėščiųjų skrydžiui neberegistruoja nuo tam tikros nėštumo savaitės - paprastai nuo 32 arba nuo 36 sav. Kai kuriais atvejais net ir orlaivio kapitonas arba orlaivio palydovai gali priimti sprendimą neskraidinti nėščios keleivės. Toks sprendimas gali būti priimamas įvertinus moters būklę arba skrydžio aplinkybes: pavyzdžiui, prastos oro sąlygos, labai ilgas skrydis ir t. t.
Pasirūpinkite patogia, judesių nevaržančia apranga, o dar svarbiau - patogia avalyne. Jei kojos stipriai sutintų, pasiimkite vieną papildomą porą laisvesnių batų.
Norint išvengti ausų užgulimo, turėkite ledinukų ar kramtomosios gumos - juos čiulpti/ kramtyti reikėtų lėktuvui kylant ir leidžiantis.
Įsidėkite sveikesnių užkandžių. Nusipirkite vandens ir kelionės metu gerkite daug skysčių - skrydžio metu skysčiai iš organizmo lengviau pašalinami, o nėščiosioms net ir ne skrydžių metu rekomenduojama gerti pakankamai vandens.
Jei skrendate viena, būtinai turėkite lagaminą su ratukais, kad jo nereikėtų kilnoti.
Jeigu įmanoma, rinkitės kraštinę kėdę, o ne kėdę prie lango. Visos kelionės metu rekomenduojama būti prisisegus saugos diržu. Jį reikėtų segtis po pilvuku, o ne virš jo ar dar blogiau - diržu perjuosti pilvą.
Venkite kelionių įvairių epidemijų metu arba jeigu jaučiate, kad jūsų organizmas nusilpęs (pavyzdžiui, jeigu sergate arba neseniai persirgote peršalimo liga).
Mityba nėštumo metu
Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Sveikatai palanki moters mityba teigiamai veikia pastojimą bei nėštumo laikotarpį, turi įtakos žindymui. Motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui, o žindymas yra ypač naudingas kūdikio ir motinos sveikatai.
Subalansuotą mitybą nėštumo metu sudaro įvairūs maisto produktai, kuriuose yra būtini vitaminai ir mineralai. Tai apima vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, baltymus ir sveikus riebalus. Vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti didžiąją dalį mitybos plano. Jie teikia organizmui vitaminų, mineralų ir skaidulų, kurios yra labai svarbios virškinimui ir bendram sveikatos palaikymui.
Pilno grūdo produktai, kaip antai avižos, rudieji ryžiai ir visa grūdo duona, yra puikus energijos šaltinis ir suteikia daug reikalingų skaidulų.
Baltymai yra būtini kūno audinių augimui ir atsinaujinimui, todėl jie yra ypač svarbūs nėštumo metu. Jie padeda formuotis kūdikio raumenims, smegenims ir organams. Baltymai randami įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai ir ankštiniai augalai. Mėsa ir žuvis yra turtingi aukštos kokybės baltymais, tačiau svarbu rinktis liesą mėsą ir vengti žalių ar nepakankamai keptų produktų. Daugiau baltymų galima rasti ir įvairiuose pieno produktuose. Jogurtas, sūriai ir pieno gėrimai yra puikus kalcio ir baltymų šaltinis.
Nėštumo metu moters organizmui reikia žymiai daugiau geležies, nes kraujo tūris padidėja beveik perpus. Geležis yra būtina hemoglobino gamybai, kuris perneša deguonį į kūdikio audinius. Geležis randama tiek gyvūniniuose, tiek augaliniuose maisto produktuose. Gyvūninės kilmės šaltiniai, tokie kaip liesa mėsa, kepenys ir jūros gėrybės, yra geriausiai įsisavinami organizmo. Kad būtų geriau įsisavinama augalinės kilmės geležis, rekomenduojama vartoti ją kartu su vitaminu C turinčiais produktais, pvz., citrusiniais vaisiais, paprikomis ar brokoliais.
Folio rūgštis yra vienas iš svarbiausių vitaminų nėštumo metu, nes ji padeda išvengti nervų vamzdelio defektų, tokius kaip spina bifida. Šis vitaminas randamas daugelyje maisto produktų, tokių kaip žali lapiniai daržovės, citrusiniai vaisiai, riešutai ir ankštiniai augalai. Kai kuriais atvejais, siekiant užtikrinti pakankamą šio vitamino kiekį, gali prireikti papildų.
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos).
Angliavandeniai - tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Suvartojamas reikiamas lėtai įsisavinamų angliavandenių kiekis padeda išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Suvartojamas cukrų (greitai įsisavinamų angliavandenių) kiekis turi būti apribotas ir neviršyti 10 proc. suvartojamos paros energijos.
Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi. Rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200‒300 mg/parą, t. y. 200 g žuvies per savaitę (turėtų būti vartojama riebios žuvies (atlantinės skumbrės, silkės, upėtakio, sardinės, lašišos ar kt.). Patariama, kad žuvis būtų virta arba kepta orkaitėje.
Į kasdienį nėščiosios ar žindančiosios maitinimosi racioną turėtų būti įtrauktos skaidulinės medžiagos. Jų reikėtų suvartoti 25‒35 g per parą, kartu vartojant pakankamai skysčių. Skaidulinės medžiagos apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo.
Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Rekomenduojamas vandens kiekis (iš maisto ir gėrimų) yra 1 ml/kcal per parą, bet ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Fizinio darbo metu, esant šiltesniam orui, prakaituojant, karščiuojant organizme dar padidėja skysčių poreikis. Suvartojamas pakankamas vandens kiekis ne tik užtikrina gyvybines funkcijas, bet ir sumažina šlapimo takų infekcijų ir vidurių užkietėjimo riziką. Norint įsitikinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, galima vertinti šlapimo spalvą, koncentruotas šlapimas gali rodyti, kad suvartojama nepakankamai skysčių.
Kokie vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms? Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.
Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio. Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius.
Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Dėl infekcijų rizikos būtina kruopščiai laikytis higienos taisyklių, dažnai plauti rankas, gerai nuplauti vaisius, daržoves po tekančiu vandeniu. Galima naudoti specialius ekologiškus ploviklius, skirtus vaisiams ir daržovėms plauti, ypač tiems.
Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai
- Geležis (Fe): (iki 25mg/parą) - ji svarbi tiek nėščiajai, tiek besivystančiam mažyliui, nes dalyvauja deguonies (O2) pernešime.
- Kalcis (Ca): (1-1,2g/p) - su maistu nėščioji vidutiniškai suvartoja apie 600-700mg kalcio/ parą.
- Folatai: (400µg/parą): stokojant folio r. nervinio vamzdelio formavimosi defektų.
- Vitaminas D: riebaluose tirpus vitaminas, svarbus kalcio apykaitai organizme, skeleto ir dantų vystymuisi.
- Vitaminas A: reikalingas odos, gleivinės (įskaitant virškinimo ir kvėpavimo takų sistemas), skeleto sistemos ir dantų vystymuisi bei regėjimo ir imuninei funkcijai palaikyti.
- Jodas: gyvybiškai svarbus mikroelementas.
- Magnis: reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį.
Geležis nėščiosios ir žindančiosios organizme reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai bei deguoniui pernešti iš plaučių į audinius. Per mažas geležies kiekis moters organizme sukelia dar didesnės anemijos riziką nėštumo metu, o tai gali nulemti deguonies trūkumą normaliam vaisiaus organizmo augimui ir vystymuisi. Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų (heminė geležis) ‒ liesos raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos), paukštienos bei žuvies. Geležies (neheminės) yra ir augalinės kilmės maisto produktuose ‒ viso grūdo maisto produktuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse, tačiau jos pasisavinimas kur kas mažesnis. Kūdikiai pirmiems šešiems gyvenimo mėnesiams geležies atsargas sukaupia dar motinos įsčiose. Tačiau jei mamai nėštumo metu trūksta geležies, didelė tikimybė, kad kūdikiui jos taip pat trūks.
Kalcis yra svarbus tiek moters, tiek jos kūdikio organizmui, kaulinio audinio, dantų, formavimuiisi ir palaikymui. Nėštumo ir žindymo metu kalcio poreikis labai padidėja ‒ iki 1000‒1100 mg (paauglėms iki 1300 mg) per parą.
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai.
Magnis reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį, pagerina kalcio apykaitą ir įsisavinimą.
Folio rūgštis reikalinga eritrocitų gamybai motinos kraujyje, DNR sintezei, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trečdalį.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, svarbus kalcio apykaitai organizme, skeleto ir dantų vystymuisi. Šis vitaminas taip pat didina insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą bei kūdikių rachito profilaktikai. Daugiausiai vitamino D susidaro odoje, kai ji veikiama saulės spindulių. Lietuvos klimato juostoje saulėtų dienų nepakanka, todėl vitamino D atsargos organizme turėtų būti kaupiamos pasitelkiant sveiką ir subalansuotą mitybą bei maisto papildus.
Vitaminas A reikalingas odos, gleivinės (įskaitant virškinimo ir kvėpavimo takų sistemas), skeleto sistemos ir dantų vystymuisi bei regėjimo ir imuninei funkcijai palaikyti. Vitaminas A nėštumo metu teigiamai koreliuoja su gimimo svoriu bei nėštumo trukme. Per mažas vitamino A kiekis organizme susijęs su mažesniu naujagimio gimimo svoriu bei gali lemti motinos anemiją. Nors vitaminas A vaisiaus vystymuisi reikalingas, pernelyg didelis kiekis gali sutrikdyti raidą. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose.
Dėl didelės vitamino A koncentracijos nėščiosioms nerekomenduojama dažnai vartoti paštetų ir kiti mėsos subproduktų gaminių.
Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.
Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D.
Moterims, turinčioms didesnę riziką susilaukti alergiško vaiko, Pasaulio alergijos organizacija (WAO) rekomenduoja vartoti probiotikus.
Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.
Savo nuožiūra laikytis dietų, ypač tokių, kurių metu vartojamas tik vienas ar keli maisto produktai (išskyrus gydytojų paskirtas gydomąsias dietas), bei taikyti iškrovos dienas.
Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones.
Dar vienas populiarus mitas yra susijęs su svorio prieaugiu. Dėl svorio augimo rekomenduojama pasikonsultuoti su akušere ir atsižvelgti į kūno masės indeksą, kuriam iki nėštumo esant nuo 18 iki 25, galima priaugti iki 16 kilogramų.
Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai. Dažnai mamos įvairius maisto produktus apriboja dėl alergijų. Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį). Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą. Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime.
Gydytojas atskleidžia: kaip sveikai maitinuosi keliaudamas
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Saikingas fizinis darbas ir protinis darbas stimuliuoja nėščiosios nervų, kvėpavimo, širdies - kraujagyslių sistemas, gerina medžiagų apykaitą. Visa tai gerina pačios nėščiosios savijautą. Mankšta ir fiziniai pratimai (pvz.: joga, mankšta, skirta nėščiosioms vandenyje ar ant kamuolių) yra derinami su nėštumu.
Labai svarbu nėščiajai žinoti, jog visa tai, ką išgyvena moteris nėštumo metu, išgyvena ir jos besivystantis mažylis. Visa tai, kas liečiasi prie moters kūno, turėtų būti iš natūralaus pluošto (ypač kelnaitės, liemenėlės). Labai svarbu taisyklinga moters intymi higiena: tarpvietę geriausiai apiplauti šiltu tekančiu vandeniu, ją valant iš priekio į užpakaliuką, o ne atvirkščiai!!!
Keliaudamas neretai gali atkapstyti netikėtą savo asmenybės dalį, kurios patogiame, sėsliame gyvenime tiesiog neturėtum progos pajausti, išbandyti. Kelyje sutelkėme visas jėgas, nes žygis nebuvo vien malonumas, bet ir darbas - darbas su savimi ir kitu, kartu einančiu asmeniu. Reikėjo būti pasirengusiems viskam - šalčiui ir audroms, gyvūnų vizitams ir netikėtoms pažintims, nuovargiui ir tarpusavio nesutarimams. Tačiau, kai esi maksimaliai susitelkęs, net ir netikėčiausiose situacijose greitai atrandi sprendimus - regis, atsakymas, teisingas sprendimas atkeliauja iš pasąmonės. Svarbiausia tokioje kelionėje prisijaukinti nežinią, priimti faktą, kad ne viską įmanoma sukontroliuoti ir numatyti... Kartu labai svarbu išmokti laiku sustoti ir pailsėti - kad ir juokingai tai skambėtų... Mūsų atveju tai buvo labiau savęs įveikimo maratonas nei atsipalaidavimas.
Pasakysiu dar vieną labai svarbų dalyką - ne tik rengdamiesi kelionei, bet ir kelionės metu kasryt darydavome mankštą, ypač stiprindavome nugaros raumenis, nes juk būtent nugarai kliuvo didžiausias krūvis - mūsų kuprinės svėrė apie 20 ar net 30 kilogramų, ypač po to, kai apsirūpindavome maisto atsargomis. Nuolat tokius svorius kilnojant iš sunkvežimio ar automobilio, galėjome rimtai pakenkti stuburui... Aišku, dažnai mūsų miegas būdavo lyg triušio: stačiomis ausimis, pasąmoningai visada pasirengus stoti į kovą su menamu priešu. Tam tikra baimė persekiojo nuolat - net į sapnus įsipindavo neaiškių aplinkos garsų...
tags: #rekomendacijos #nesciajai #mitybos #darbo #poilsio #kelioniu
