Nėštumas - nuostabus gyvenimo etapas, tačiau jis gali sukelti ir įvairių pokyčių moters kūne, tarp jų ir odoje. Hormoniniai svyravimai, kraujo cirkuliacijos pokyčiai bei organizmo prisitaikymas prie augančio kūdikio gali išprovokuoti odos problemas. Nėštumo metu oda yra jautresnė, labiau linkusi į alergines reakcijas, dažnai paūmėja įvairios odos ligos ir būklės, pavyzdžiui, dermatitas, egzema, žvynelinė ir pan. Oda (kaip ir visas organizmas) nėštumo metu yra jautresnė. Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau galima ir kita problema - odos išsausėjimas. Visos šios odos problemos yra būklės, kurias vienoms teks patirti, kitoms - ne. Sveikatai jos didelių bėdų nepridarys. Kur kas mažiau kalbama apie tikras odos ligas - virusines, bakterines ar lėtines, - kurios gali atsirasti ar paūmėti laukiantis.
Taip pat žr. Geriamas vanduo.
Nėštumo metu odos pokyčiai gali būti įvairūs. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra pigmentinės dėmės, odos laisvumas, išsiplėtę kapiliarai, strijos, per riebi arba per sausa oda.
Dažniausiai pasitaikančios odos problemos nėštumo metu
Pigmentacija (melazma arba „nėštumo kaukė“)
Melazma - tai odos pigmentacijos padidėjimas, kuris dažnai atsiranda ant veido: ant kaktos, skruostų ar viršutinės lūpos. Šią problemą sukelia padidėjusi hormonų (ypač estrogeno) koncentracija, kuri stimuliuoja melanino gamybą. Labai dažnai būsimos mamos pastebi, kad atsiranda tamsių dėmelių, ypač antroje nėštumo pusėje. Tą irgi lemia hormoniniai pokyčiai, dėl kurių padidėja melanino gamyba. Todėl patariama tiek žiemą, tiek vasarą rinktis kremus su SPF.
Kaip spręsti?
- Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30 arba aukštesniu, kad apsaugotumėte odą nuo UV spindulių, kurie stiprina pigmentaciją.
- Švelnios priemonės: venkite agresyvių produktų, tokių kaip rūgštys ar retinolis, nes jie gali būti netinkami nėštumo metu.
- Dermatologo konsultacija: po nėštumo galima svarstyti apie procedūras, tokias kaip cheminis pilingas ar lazerinis gydymas.
- O taip pat tinka visi produktai su vitaminu C - jie padeda kovoti su tamsiomis dėmelėmis, hiperpigmentacija. Vitaminas C - stiprus antioksidantas, kuris slopina melanino gamybą ir skatina kolageno sintezę.
Strijos
Augant pilvui, krūtims ir šlaunims, odos elastingumas mažėja, o tai gali sukelti strijų atsiradimą. Šios rožinės, purpurinės ar baltos linijos dažniausiai pasitaiko ant pilvo, klubų ir šlaunų. Strijų prevencijai puikiai tinka sausas odos šveitimas šepečiu arba masažo pirštine, kremo nuo strijų naudojimas ant drėgnos šlaunų, sėdmenų, pilvo odos.
Kaip spręsti?
- Drėkinimas: naudokite natūralius aliejus (pavyzdžiui, kokosų, migdolų ar šaltalankių aliejų) arba kremus su hialurono rūgštimi ir vitaminais C bei E.
- Masažas: lengvas masažas skatina kraujo cirkuliaciją ir gerina odos elastingumą.
- Profilaktika: pradėkite naudoti drėkinamuosius kremus ankstyvoje nėštumo stadijoje, kad išvengtumėte odos išsausėjimo.
- Besilaukianti moteris turi kuo stropiau prižiūrėti savo kūno odą, kad išvengtų strijų, ją nuolat drėkinti ir tepti kremais, kurie skirti ir tinka naudoti būtent nėščiosioms.
Akne (spuogai)
Nėštumo hormonai gali skatinti riebalų liaukų veiklą, todėl oda tampa linkusi į spuogus. Tai ypač dažna pirmąjį nėštumo trimestrą. Kaip jau minėta, aknei, kuriai ypač daug įtakos turi riebalinių liaukų veikla, o jų veiklą lemia hormonų pokyčiai. Oda gali tapti riebi.
Kaip spręsti?
- Švelnus valymas: naudokite nekomedogenines priemones, kurios neapsunkina odos.
- Natūralūs ingredientai: priemonės su alavijo geliu arba arbatmedžio aliejumi gali padėti nuraminti odą.
- Venkite agresyvių priemonių: retinolis ir benzolio peroksidas nėštumo metu nėra rekomenduojami.
- Kalbant apie kosmetiką, besilaukianti moteris gali naudoti beveik viską. Netinka tik vaistai, skirti gydyti odos ligas, pavyzdžiui, aknei. Tai gali būti įvairūs antibiotiniai tepalai, priemonės su vitamino A formomis, retinoidais (pavyzdžiui, aktyvūs jauninamieji kremai, serumai), kurie didina apsigimimų riziką. Priemonėse odai, kenčiančiai nuo aknės, apskritai yra labai daug antibakterinių komponentų, kurie gali pakenkti vaisiui.
Niežulys ir išsausėjusi oda
Dėl odos tempimo ir hormoninių pokyčių gali atsirasti stiprus niežulys arba pleiskanojimas. Jeigu oda labai išsausėjusi, padės drėkinančios, maitinančios procedūros, kurios atgaivins odą ir ją prisotins naudingomis medžiagomis, mineralais.
Kaip spręsti?
- Drėkinimas iš vidaus ir išorės: gerkite pakankamai vandens ir naudokite odos kremus, praturtintus taukmedžio sviestu ar pantenoliu.
- Švelnios dušo priemonės: venkite kvepiančių ar stiprių ploviklių, kurie gali dar labiau išsausinti odą.
- Avižų vonios: avižų ekstraktai ramina sudirgusią odą.
- Odos drėkinimas. Pasitepkite kūno kremu ar losjonu iškart po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna.
- Tinkamos higienos ir kosmetikos priemonės. Nėštumo metu odą gali suerzinti anksčiau puikiai tikusios prausimosi, asmeninės higienos, namų valymo ir skalbimo priemonės, kvepalai, kosmetika.
- Pakankamai vandens.
Išsiplėtusios kraujagyslės (voratinklinės venos)
Padidėjęs kraujo tūris nėštumo metu gali išprovokuoti išryškėjusias kraujagysles, kurios dažniausiai matomos ant kojų ar veido. Kalbant apie rožinę, kuri pasireiškia odos raudimu, bėrimais, kaitimu, išsiplėtusiais kapiliarais, jos paūmėjimo galima tikėtis nėštumo pabaigoje.
Kaip spręsti?
- Kompresinės kojinės: jos gerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių išsiplėtimą.
- Poilsis: kelkite kojas aukščiau, kai ilsitės, kad sumažintumėte spaudimą venoms.
- Dermatologo konsultacija: po nėštumo galima svarstyti apie lazerines procedūras.
Specifinės nėščiųjų odos ligos
Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Niežtintis odos bėrimas (PUPPP bėrimas)
Tai reta nėštumo metu pasireiškianti problema, kai ant pilvo, šlaunų ar rankų atsiranda niežtinčių bėrimų. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP - angl. pruritic urticarial papules and plaques of pregnancy). Smulkiais, rausvais mazgeliais beria pilvą, kartais bėrimas išplinta ant šlaunų, sėdmenų, rankų. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau paprastai jis pasireiškia nėštumo pabaigoje. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pirmiausia pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną. Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiąjį trimestrą. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Nėščiųjų pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu. Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnės, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Nėščiųjų niežulys
Nėščiųjų niežulys yra odos liga, kuria serga kai kurios moterys nėštumo metu. Jai būdingas intensyvus niežulys ir mažų, iškilusių guzelių susidarymas ant odos. Nors tai nekenkia nei motinai, nei kūdikiui, ji gali labai paveikti besilaukiančių moterų gyvenimo kokybę. Nėštumo niežulys, dar žinomas kaip nėštumo prurigo, yra gerybinė odos liga, paprastai pasireiškianti trečiąjį nėštumo trimestrą. Jai būdingi niežtintys, raudoni ir iškilę pažeidimai, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ypač pilvo, rankų ir kojų srityje. Manoma, kad ši būklė susijusi su hormoniniais pokyčiais ir imuninės sistemos reakcija nėštumo metu. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, siejančių infekcinius agentus su nėštumo niežuliu. Tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip karštis, drėgmė ir odos dirginimas, gali pabloginti būklę. Kai kurie tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos nėštumo niežulio atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra buvę odos ligų, tokias kaip egzema ar psoriazė, gali būti didesnė rizika. Gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant stresą ir mitybos pasirinkimus, gali turėti įtakos nėštumo niežulio sunkumui. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir mažai būtinų maistinių medžiagų, gali pabloginti odos būklę. Pagrindinis nėštumo niežulio simptomas yra stiprus niežulys, kuris gali kelti nerimą besilaukiančioms motinoms. Nors nėštumo niežulys paprastai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, pavyzdžiui, nėštumo cholestazę. Nėštumo niežulio diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Daugeliu atvejų nėštumo niežuliui diagnozuoti nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali atlikti kraujo tyrimus, kad atmestų kitas ligas, pvz., kepenų funkcijos sutrikimą ar alergijas. Nėščios moterys prieš pradėdamos bet kokį naują gydymą visada turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Nors nėštumo niežulys paprastai išnyksta po gimdymo, kai kurioms moterims gali pasireikšti ilgalaikis odos jautrumas ar sausumas. Nėštumo niežulys paprastai yra savaime praeinanti būklė, kurios simptomai paprastai išnyksta per kelias savaites po gimdymo. Kas sukelia nėštumo niežulį? Manoma, kad nėštumo niežulys susijęs su hormoniniais pokyčiais ir imuniniu atsaku nėštumo metu. Kaip diagnozuojamas nėštumo niežulys? Diagnozė paprastai apima klinikinį įvertinimą, įskaitant paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. Kokie yra dažni nėštumo niežulio simptomai? Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas, iškilę raudoni guzeliai ant odos ir sausa, pleiskanojanti oda. Ar nėštumo niežulys kenkia kūdikiui? Ne, nėštumo niežulys nekenkia kūdikiui. Kaip palengvinti niežulį, susijusį su nėštumo prurigu? Vietinio poveikio kortikosteroidai, antihistamininiai preparatai ir drėkinamieji kremai gali padėti numalšinti niežulį. Ar nėštumo niežulys gali sukelti komplikacijų? Jei nėštumo metu pasireiškiantis niežulys negydomas, jis gali sukelti odos infekcijas, miego sutrikimus ir emocinį stresą. Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti nėštumo niežulį? Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl nėštumo niežulio? Ar nėštumo sukeltas niežulys praeis po gimdymo? Ar yra kokių nors ilgalaikių nėštumo niežulio padarinių? Dauguma moterų nepatiria ilgalaikio nėštumo niežulio poveikio. Nėščiųjų niežulys yra dažna odos liga, galinti sukelti didelį diskomfortą besilaukiančioms motinoms. Norint veiksmingai ją valdyti, labai svarbu suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Lėtinių odos ligų paūmėjimas nėštumo metu
Nėštumas gali lemti lėtinių odos ligų, tokių kaip rožinė, aknė, psoriazė, atopinis ar seborėjinis dermatitas, paūmėjimą. Pavyzdžiui, aknei, kuriai ypač daug įtakos turi riebalinių liaukų veikla, o jų veiklą lemia hormonų pokyčiai. Kita riebalinių liaukų uždegiminė liga yra seborėjinis dermatitas. Odos riebėjimas, pleiskanojimas, paraudimas pasireiškia skalpo srityje, veido T zonoje. Kadangi riebalų liaukos labai jautrios hormonų pokyčiams (kaip ir esant aknei), liga gali paūmėti.
Gydymas nėštumo metu
Nors gydytojai dermatovenerologai dažnai susiduria su situacija, kai besilaukianti moteris patiria kokios nors lėtinės odos ligos - pavyzdžiui, psoriazės, - paūmėjimą, tačiau nesigydo, nes bijo pakenkti vaisiui. Pavyzdžiui, gydant aknę naudojami retinoidai (vitamino A produktai, populiariausias jų yra retinolis, kuris vartojamas ir kaip kosmetinė priemonę aknei ar grožio tikslais). Vis dėlto, pradėjus lauktis, šį gydymą reikia nutraukti ir nenaudoti viso nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Jeigu nėštumo metu reikia gydyti atopinį dermatitą, galima skirti hormonų turinčių tepalų. Žinoma, kuo mažiau vaistų tepama ant nėštukės odos, tuo geriau, todėl reikėtų, kad situaciją įvertintų gydytojas dermatovenerologas, - gal pakaks gydymo emolientais. Vis dėlto, jeigu bėrimai aktyvūs, niežti ir plečiasi, geriau gydyti, o ne negydyti. Nusikasymai yra atviras kelias antrinei infekcijai. Prisiminkime, kad nėštumo metu susilpnėja imuninis atsakas ir lengviau „kimba“ infekcijos. Būtent dėl šios priežasties - nusilpusio imuniteto atsako ir pablogėjusio odos barjero - nėštumo metu didėja rizika užsikrėsti virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis odos ligomis. Galima lengviau „pasigauti“ karpas, papilomas, grybelius. Visas odos ligas reikėtų gydyti vos joms atsiradus.
Infekcinės odos ligos nėštumo metu
Nėštumo metu didėja rizika užsikrėsti virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis odos ligomis. Tai gali būti karpos, papilomos, grybeliai.
Papilomos ir karpos
Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Papilomos yra virusinės karpos, kurias sukelia žmogaus papilomos virusas, jos pasirodo tuomet, kai nusilpsta imunitetas, atsiranda antsvorio, odos pažeidimų dėl iššutimo ar trynimo. Ar papilomas šalinti nėštumo metu, pasitarkite su gydytoju. Jei tai labiau estetinė problema, galima palaukti ir procedūrą atlikti po gimdymo, nes procedūros metu patiriamas skausmas ar diskomfortas visiškai nereikalingi potyriai nėščiosioms. Kita vertus, po gimdymo, kai imunitetas dar labiau nusilps, o kūdikėlis pirštukais pakrapštys, papilomos ne tik kad neišnyks, o dar labiau vargins ir gali plisti, jų padaugėti. Nėštumo metu, kaip ir paauglystėje, didesnė tikimybė atsirasti karpoms. Dėl gydymo nuspręs gydytojas. Dažniausiai taikomas toks pats gydymas, kaip ir nė nėštumo metu, - rūgštimis ar šalčio terapija. Kol karpa maža, gydymas nesunkus. Karpas „pasigauname“ baseinuose, pirtyse, galime užsikrėsti ir nuo vaikų. Todėl labai svarbi asmeninė higiena, pavyzdžiui, baseine pravartu savo šlepetes dezinfekuoti (kad ir apipurškiant įprastu dezinfekciniu skysčiu).
Pūslelinė
Jeigu atsirado pūslelinė, į gydytoją siūloma kreiptis nedelsiant - ši infekcija gali pakenkti vaisiui. Jei moteris vaikystėje nesirgusi vėjaraupiais, reikėtų prieš nėštumą pasiskiepyti nuo šios infekcijos. Vėjaraupius ir pūslelinę sukelia ta pati herpes virusų šeima.
Impetiga
Dar viena infekcinė odos liga, kuria moteris gali užsikrėsi nėštumo metu, - impetiga. Infekcijai būdingas bėrimas neniežtinčiomis pūslelėmis, kurios greitai trūksta, pradeda šlapiuoti ir susiformuoja geltonos spalvos šašas. Pūslelės plinta viena nuo kitos, gali išplisti nuo krapštymo. Dažniausiai pakanka vietinio gydymo antibiotikais, kartais prireikia geriamųjų antibiotikų, ypač, jeigu liga nustatyta nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui. Impetigą sukelianti bakterija labiausiai paplitusi tarp vaikų, tad jeigu šeimoje yra darželinukų, nėščiai moteriai didėja rizika užsikrėsti.
Folikulitas
Tai plauko svogūnėlio uždegimas, ypač odai išsausėjus. Trynimo vietose atsiranda pūlinukai, dažniausiai ant šlaunų odos. Pakanka vietinio gydymo tepamais vaistiniais preparatais. Nusilpus imunitetui, sunkesnė šios ligos forma yra votys ar abscesai.
Grybelinės infekcijos
Dažnai apsunkina nėščiųjų būklę. Dažniausiai šio tipo infekcijos atsiranda nėštumo pabaigoje, vasarą, kai daugiau prakaituojama, pažastų, pokrūčio, kirkšnių srityse. Jei oda tose vietose būna ilgai drėgna, grybelis gali pradėti plisti, sukeldamas didesnių odos pažeidimų: paraudimą, pleiskanojimą, niežulį. Todėl ir čia labai svarbu gera odos priežiūra, higiena, geras odos nusausinimas po prausimosi, tepalai su cinku.
Kosmetikos ir procedūrų pasirinkimas nėštumo metu
Viena iš besilaukiančių klienčių pasakojo, jog jau keletą mėnesių vakarais valydavo veidą pieneliu ir toniku bei pasitepdavo kremu, bet kartą pasitepus įprastomis priemonėmis veidas ėmė kaisti, perštėti, ir ji turėjo tuoj pat viską nusivalyti. Lygiai taip pat buvo kitą vakarą - oda taip pat jautriai sureagavo. To niekada nebūdavo, o ant kremo parašyta, kad jis nealergizuojantis ir be jokios chemijos. Moteris sako nesupranti, kaip kremas taip staiga ėmė jai netikti. Kalbant apie kosmetiką, besilaukianti moteris gali naudoti beveik viską. Netinka tik vaistai, skirti gydyti odos ligas, pavyzdžiui, aknei. Tai gali būti įvairūs antibiotiniai tepalai, priemonės su vitamino A formomis, retinoidais (pavyzdžiui, aktyvūs jauninamieji kremai, serumai), kurie didina apsigimimų riziką. Taip pat reikėtų vengti eterinių aliejų, nes jie lakūs, gali sukelti alergines reakcijas, bei odą šviesinančių priemonių su hidrochinonu - šios medžiagos patenka į kraują ir gali pakenkti vaisiui. Netinka ir visos priemonės su salicilo rūgštimi - šio ingrediento yra prausikliuose, kremuose, šveitikliuose, skirtuose probleminei odai, kurią vargina spuogai, aknė, inkštirai. Priemonėse odai, kenčiančiai nuo aknės, apskritai yra labai daug antibakterinių komponentų, kurie gali pakenkti vaisiui. Reikėtų vengti ir dezodorantų, antiperspirantų, kuriuose yra aliuminio chlorido. Labai dažnai nėščiosios vengia grožio procedūrų, nes dėl informacijos stokos ir nežinojimo bijo pakenkti sau ir vaisiui. Vienoms nėštumo metu odos problemos baigiasi, kitoms priešingai - prasideda. Labai daug moterų kenčia nuo veido odos bėrimų, ypač tai būdinga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, bet gali tęstis ir visą nėštumą. Todėl būtina kreiptis į grožio specialistus, kurie patars ir atliks reikiamas procedūras. Nėštumo metu būtina prižiūrėti veido odą, ją valyti, drėkinti. Negalima atlikti jokių lazerinių procedūrų, botulino toksino injekcijų, elektrostimuliacijos, injekcinių procedūrų, tokių kaip mezoterapija, PRP, biorevitalizacijos ar hialurono rūgšties užpildai.
Tikra tiesa apie LED kaukes namams: ką rinktis, o ko vengti?
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Tai, kaip moteris išgyvena šį laikotarpį, priklauso nuo daugelio dalykų: genų, amžiaus, pasirengimo, psichologinio nusiteikimo, charakterio, pastangų, įpročių, žinių. Naujos gyvybės laukime pozityvumas ir rūpinimasis savimi daro didžiulę įtaką ne tik emocinei, bet ir fizinei moters būklei. Kiekviena būsima mama turėtų žinoti, kad nėštumo metu jos organizmas tampa jautresnis, nes keičiasi hormonai ir nervų sistema. Renkantis kosmetiką, nėštumo metu labai svarbus minimalizmas - kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau. Dažniausiai kosmetikos gamintojas nurodo, ar produktas tinkamas nėščioms ir maitinančioms moterims.
