Kūdikių auginimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, kupinas džiaugsmo ir iššūkių. Vienas iš tokių iššūkių gali būti maudymas, ypač jei kūdikis verkia. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių verkimo maudant priežastis, pateiksime patarimų, kaip sumažinti diskomfortą, ir paneigsime mitus apie kūdikių priežiūrą.
Kūdikio verksmas yra jo būdas bendrauti, išreikšti savo poreikius ir jausmus. Pirmus keturis gyvenimo mėnesius kūdikiai išreiškia savo poreikius verksmu. O kaip tėvams suprasti, ar naujagimis alkanas, ar jam kažką skauda ar dar kažkas nutiko? Verksmas maudant gali būti sukeltas įvairių priežasčių, įskaitant:
- Diskomfortas dėl temperatūros: Per šaltas arba per karštas vanduo gali sukelti kūdikiui diskomfortą ir paskatinti verksmą. Optimali vandens temperatūra turėtų būti 32-37 °C.
- Baimė ir nesaugumas: Naujagimiams maudymas gali būti nauja ir baugoka patirtis. Jie gali jaustis nesaugūs būdami vandenyje, ypač jei nėra tinkamai prilaikomi.
- Odos sudirginimas: Muilas ar kitos maudymo priemonės gali sudirginti jautrią kūdikio odą, sukelti diskomfortą ir verksmą.
- Alkis ar nuovargis: Kūdikis gali būti alkanas arba pavargęs, todėl maudymas jam gali būti nemalonus.
- Diskomfortas dėl aplinkos: Jei kambaryje per šalta, per karšta arba per daug triukšmo, kūdikis gali jaustis neramus ir verkti.
Kūdikio verksmas yra jo būdas bendrauti, išreikšti savo poreikius ir jausmus. Verksmas maudant gali būti sukeltas įvairių priežasčių, įskaitant:
Kūdikių Verkimo Tipai ir Jų Reikšmės
Kūdikių leidžiami garsai gali daug pasakyti apie jų savijautą:
- „Naa“ reiškia „noriu valgyti“.
- „Hee“ reiškia „esu laimingas“.
- „Aa“ reiškia nuovargį arba norą miegoti.
- „Kche“ - „man negera“.
- „Eahm“ - „pilve kaupiasi dujos“.
Be garsų, kūno kalba taip pat daug pasako apie kūdikio savijautą:
- Išriečia nugarą: Dažnai tai rodo skausmą ar pilvo dieglius. Jei kūdikis riečia nugarą pamaitintas, reiškia, jis sotus. Jei matote, kad kūdikis riečia nugarą maitinamas, tai gali būti refliukso požymis. Vyresni nei dviejų mėnesių kūdikiai nugarą riečia, kai jaučiasi pavargę, būna prastos nuotaikos.
- Sukioja galvą: Kūdikiams tai - raminamasis judesys. Jie gali sukioti galvą prieš užmigdami, kai šalia yra nepažįstamų žmonių.
- Čiupinėja sau ausis: Dažniausiai tai rodo, kad mažylis tyrinėja savo kūną. Jei čiupinėjama dažnai, po to verkiama, pasikonsultuokite su gydytoju.
- Gniaužia kumščius: Tai - alkio požymis. Jei laiku jį pastebėsite, išvengsite verksmo.
- Kilnoja kojas: Tai pilvo dieglių, skausmo ženklas. Kūdikis intuityviai stengiasi numalšinti skausmą.
- Mosuoja rankomis: Šis judesys rodo, kad kūdikis išsigando. Šį refleksą gali sukelti stiprus garsas, ryški šviesa, staigus pabudimas. Šiuo atveju mažylį reikia nuraminti.
Kūdikis ilgai buvo vienas, dabar nori, kad ateitų tėvai. Verksmas trunka 5-6 sekundes, tada nutyla 20 s ir laukia, ar kas nors sureaguos. Jei nė vienas iš tėvų nepasirodo, ciklas kelis kartus kartojasi, kol galiausiai virsta nepertraukiamu verksmu. Verksmas iš alkio Jis gali prasidėti kaip kviečiantis verksmas, bet jei kūdikio nepamaitina, verksmas tęsiasi ir virsta isterišku verksmu. Kūdikis taip pat gali sukioti galvą ir čepsėti. Verksmas iš skausmo Toks verksmas yra garsus, nepaliaujamas, monotoniškas. Periodiškai perauga į isterišką verksmą, kas rodo, kad skausmas stiprėja. Jei kūdikis ima sirgti, verksmas irgi gali būti monotoniškas, tik tada bus tylus, nes nepakanka jėgų garsiai verkti. Verksmas dėl fiziologinių procesų Dujų išskyrimas, šlapinimasis ir tuštinimasis iš pradžių gali kelti kūdikiui diskomfortą. Toks verksmas panašus į cypimą, inkštimą. Verksmas, kai norima miego Kai mažylis nori miego, bet dėl kažkokios priežasties negali užmigti, verksmas būna panašus į inkštimą, pertraukimą žiovulio. Kūdikiai taip pat trina akis ir ausis. Verksmas, patiriant diskomfortą Kūdikis verkia dirgliai, sukiojasi, gali raitytis, mosikuoti kojomis ir rankomis. Tai rodo, kad metas patikrinti sauskelnes, pažiūrėti, galbūt mažajam per karšta arba per šalta. Naujagimiai kartais verkia, kai nori pakeisti aplinką, kai patiria diskomfortą, kai jaiems nuobodu.
Kaip Sumažinti Kūdikio Diskomfortą Maudant?
Norint sumažinti kūdikio verksmą maudant, svarbu atsižvelgti į galimas priežastis ir imtis atitinkamų priemonių:
- Patikrinkite vandens temperatūrą: Prieš maudydami kūdikį, patikrinkite vandens temperatūrą termometru arba alkūne. Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne karštas.
- Užtikrinkite saugumą: Visą laiką tvirtai prilaikykite kūdikį vandenyje. Galite naudoti specialų vonios gultuką arba rankšluostį, kad kūdikis jaustųsi saugiau.
- Naudokite švelnias priemones: Rinkitės švelnias, kūdikiams skirtas maudymo priemones be kvapiklių ir dažiklių. Maudymo priemones naudokite saikingai, ne dažniau kaip kartą per savaitę.
- Maitinkite kūdikį: Prieš maudymą pamaitinkite kūdikį, kad jis nebūtų alkanas. Tačiau venkite maudyti iškart po maitinimo, kad kūdikis neatpiltų.
- Sukurkite raminančią aplinką: Maudykite kūdikį ramioje, šiltoje patalpoje be triukšmo. Galite įjungti raminančią muziką arba kalbėtis su kūdikiu raminančiu balsu.
- Būkite švelnūs: Maudydami kūdikį, būkite švelnūs ir atsargūs. Venkite trinti odą. Ypač kruopščiai išplaukite odos raukšles.
- Stebėkite kūdikio reakcijas: Stebėkite kūdikio reakcijas maudymo metu. Jei pastebite, kad kūdikis jaučiasi nepatogiai, nedelsdami nutraukite maudymą.
- Atsipalaiduokite: Kūdikiai jaučia tėvų emocijas, todėl maudymo metu būkite ramūs ir atsipalaidavę. Jei jaučiatės įsitempę, kūdikis gali jaustis neramus ir verkti.
- Sausas maudymas: Jei virkštelė dar nenukritusi, rinkitės "sausesnį" maudynių metodą - apšluostymą.
Kūdikio maudymui visiškai tinka Lietuvos vandentiekio vanduo, kuris yra švarus ir saugus - juk jį leidžiama gerti. Dėl atliktų tyrimų šios praktikos Lietuvoje buvo atsisakyta. Kad neišsausėtų odelė ir nebūtų pašalintos natūralios odos išskiriamos apsauginės barjerinės medžiagos, maudyti patariama 2-3 kartus per savaitę, taigi - kas antrą dieną. Kartais storuliukai kūdikiai vasarą labiau prakaituoja, atsiranda prakaitinis bėrimas. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų, jo pilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui. Muilą pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Dažnai mamos nemaudo mažylio, kol nenudžiūva ir nenukrenta virkštelė. Jei ta virkštelė džiūsta savaitę, kitą, tai nuo nemaudomo vaikučio pradeda sklisti nemalonus kvapas, jį išberia pūlinukais. Nėra apibrėžta, kiek laiko turi trukti pirmosios, o vėliau - kitos maudynės. Jos natūraliai nebūna labai ilgos, nes atvėsta vanduo. Reikėtų įmerkti termometrą į vonelę ir stengtis, kad vanduo nelabai pravėstų. Kai vanduo atvėsta iki 30°C - vaikučiui jau vėsu. Dažniausiai kūdikis išmaudomas per 5-10 minučių, o jei mažyliui maudytis ypač patinka, sudirgusį nuramina, tai maudynės gali tęstis ir ilgiau - 20-30 min. Po 2-4 savaičių galima pradėti grūdinimo procedūras: po maudymo aplieti kūdikio kūnelį vėsesniu vandeniu. Prieš šį užsiėmimą būtina vonią išplauti. Būtų gerai, kad tėvai pirmiausiai pamatytų, kaip kūdikiai plukdomi ir nardinami, pasimokytų iš vaikų plukdymo specialistų. Svarbu žinoti, kaip elgtis, jei mažylis įtrauktų vandens į kvėpavimo takus. Elgtis reikia kaip užspringus: kūdikį paguldyti veiduku žemyn ant savo rankos, stipriai suimti žandikaulį, prilaikyti galvą. Kūdikio galva turi būti žemiau už liemenį. Kita plaštaka suduokite 5 kartus į tarpumentę.
Kada Ir Kaip Dažnai Maudyti Kūdikį?
Kada galiu pradėti maudyti naujagimį? Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį? Kiek laiko turėtų trukti maudymas? Šie klausimai kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą.
Pirmą kartą naujagimis maudomas po 1-2 dienų nukritus virkštelei. Kol virkštelė nenukrinta, kūdikis nemaudomas. Pirmą gyvenimo pusmetį kūdikis maudomas kasdien, antrą pusmetį - kas antra diena, nuo 1 iki 2 metų vaikai maudomi 2 kartus per savaitę, o vyresni - kartą per savaitę. Prieš maudant į vonelės dugną įklojamas švarus vystyklas, pripilama vandens, kurio temperatūra matuojama termometru, o ne ranka. Kambario, kuriame maudomas kūdikis, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 22°C. Kūdikius iki metų maudomi 5-7, o vyresni-10 ir daugiau minučių. Kūdikį geriausiai maudyti prieš paskutinį maitinimą, apie 21-22val.
Anksčiau buvo teigiama, kad kūdikėlį maudyti reiktų kasdien, bet šiomis dienomis specialistai yra linkę rekomenduoti, tai atlikti 2-3 kartus per savaitę. 1. 2. 3. Vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 32 laipsniai, ir ne aukštesnė nei 37. 4. Svarbiausia - niekada nepalikite, kūdikėlio vieno vonelėje! Kūdikio kūnellį rekomendiojama pradėti prausti nuo viršutinės kūno dalies. Jei maudynių metu kūdikis verkia, vadinasi jis jaučiasi nepatogiai, tam gali daryti įtaką tiek vandens temperatūra (per šiltas, per šaltas), tiek patalpos, kurioje maudomas vaikutis per žema temperatūra, tiek nepatogus gulėjimas vonelėje. O gal mažyliui tiesiog nepatinka kontaktas su vandeniu. Vieniems kūdikiams maudynės yra laukiamas vakaro ritualas, tačiau kitiems - ašaromis aplaistytas išbandymas. Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiams ima reikštis įvairios baimės ir tai yra normali vaiko raidos dalis. Sukurkite maudynių ritualą. Naujagimių baimes padeda suvaldyti aiški ir nuolat pasikartojanti dienotvarkė, tad sukurkite maudynių ritualą ir jo laikykitės. T.y. Maudykite nepervargusį, neperalkusį naujagimį. Pritemdykite šviesą. Venkite triukšmo. Užtikrinkite tinkamą oro temperatūrą. Užtikrinkite tinkamą vandens temperatūrą. Palaikykite akių kontaktą, ramiai kalbinkite. Apklokite vystyklu ar rankšluosčiu. Vonelėje esančio kūdikio krūtinę, pilvuką, kojas apklokite šlapiu vystyklu ar plonesniu rankšluosčiu. Išbandykite maudymosi gultuką. Išsiaiškinkite baimės priežastis. Pasistenkite pastebėti, ko konkrečiai bijo kūdikis. Būkite kantrūs ir į kūdikio baimę reaguokite ramiai. Įvairios baimės yra natūrali vaiko raidos dalis, tad nereikėtų jų menkinti ar pykti ant vaiko. Dažniausiai vaiko bijo to, ko nesupranta, tad ramiai paaiškinkite kaip viskas veikia ir parodykite, kad tai nekelia grėsmės. Įsigykite žaislų maudynėms. Neskubėkite maudyti didelėje vonioje ar duše. Naudokite neslystantį kilimėlį. Atsargiai šlapinkite galvą. Naudokite apsaugą nuo vandens galvos plovimui. Jeigu vaikas itin blogai toleruoja ant veido tykštantį vandenį, galite išbandyti specialią apsaugą nuo vandens galvos plovimui. Ji tarsi stogelis apsaugo veiduką nuo vandens. Maudykitės kartu. Kūdikis jausis drąsiau ir saugiau, be to maudynės su mažyliu yra puikus būdas stiprinti tarpusavio ryšį. Maudykite kartu su broliais ar sesėmis. Paaugusį, tvirtai sėdintį kūdikį galite pradėti maudyti su vyresniais broliais ar sesėmis. Pasitelkite vaidmenų žaidimus, knygeles, filmukus. Žaislinėje vonelėje maudykite žaisliukus, lėlytes.
Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Tai taip pat gali sukelti hipotermiją, hipoglikemiją ar kvėpavimo sutrikimų. Todėl iškart po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po gimimo tėveliai patys išsiaiškins, kada tinkamiausias laikas maudyti kūdikį - laikui bėgant, jie geriau pažins savo vaiką ir žinos, kas ir kada jiems visiems geriausia. Prieš maudymą galima kūdikį pamaitinti (pažindinti), nes alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Nesijaudinkite, tai nieko blogo! Kūdikius, kuriems patinka maudynės, galima maudyti dažnai, tačiau visiškai galima keletą dienų praleisti ir nemaudyti. O tų kūdikių, kurie visai nemėgsta būti maudomi, nereikia maudyti per dažnai. Tokiu atveju retkarčiais vis pabandykite. Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai darosi šalta. Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C). Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Ją išmatuokite vonios termometru, kurį galima įsigyti daugumoje vaistinių. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui. Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas. Geriausia naudoti švelnias prausimo priemones, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis. Parduotuvėse galima įsigyti patogių kūdikiams skirtų vonelių, pagamintų iš lengvo plastiko ir su vandens išleidimo anga dugne. Bet naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve. Geriau nenaudokite vonios pagalvėlių ir sėdynių, plūduriuojančių žiedų. Jie ne tik trukdo tiesioginiam vaikučio ir tėvų odos kontaktui, bet ir gali sukelti pagundą palikti kūdikį be priežiūros, net ir trumpam. Daugeliui kūdikių buvimas vandenyje yra keistas potyris, nes jie dar nėra pripratę prie plūdrumo pojūčio ir beveik neribotos judėjimo laisvės. Kūdikį vonelėje reikia švelniai prilaikyti ir su meile jį prausti, tada mažylis jausis saugus ir išmoks mėgautis šia nauja stichija. Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.
Dažniausios Tėvų Klaidos Ir Mitai
Konsultuoja Medicinos diagnostikos centro vaikų ligų gydytoja Lilija Žirgulienė:
- Naujagimį ir kūdikį pirmais mėnesiais reikia maudyti virintame vandenyje. Tikrai ne, galima ir paprastame, iš čiaupo. Tiesa, jei maudysite virintame vandenyje, kūdikiui tikrai nepakenksite, tačiau kam švaistyti brangų motinystės laiką.
- Maudant kūdikį į vandenį galima pilti papildomų priedų, tarkim, kalio permanganato arba lakišiaus žolės nuoviro. Universalaus patarimo neduosiu - visų vaikučių odelės tipas kitoks ir ko pilti į maudynių vandenį, jums patars mažylį prižiūrintis gydytojas.
- Žinau, kad yra itin rūpestingų tėvų, kurie kūdikių drabužėlius karštu lygintuvu lygina iš abiejų pusių. Tai irgi nebūtina. Gimęs kūdikis patenka į nesterilią aplinką ir yra pasirengęs gyventi joje.
- Pirmą mėnesį negalima kirpti vaiko nagučių, užtenka tik apmauti pirštinaitėmis, kad nesusibraižytų veiduko. Mitas. Galima ir reikia kirpti, jei nagučiai ilgi. Tik, žinoma, patartina naudoti specialias kūdikiams skirtas žirkles bukais galais. Prieš kirpdami galite jas dezinfekuoti, pavalydami spirito tirpalu. Jei tėvai baiminasi, kaip nukirpti nagus neramiam kūdikiui, luktelėkite, kol užmigs. Bus mažiau įtampos visiems.
- Vasarą vitamino D kūdikiui galima neduoti, užtenka pasivaikščioti gryname ore. Lietuvoje vitaminas D rekomenduojamas visiems kūdikiams iki metukų, tik jo dozę nustato gydytojas. Yra vaikučių, kurie itin sparčiai auga, kiti linkę dažniau sirgti, pagaliau gimsta neišnešiotų kūdikių - šiems vitaminas D būtinas ir žiemą, ir vasarą. Saulėtą dieną, kai mažylis daug laiko būna gryname ore, vitaminas D natūraliai gaminasi jo odoje. Tokiu atveju galima mažinti vitamino D dozę, palyginti su šaltuoju metų laiku. Nėra vienos taisyklės visiems vaikams. Pasirinktas vaikų ligų gydytojas nuolat stebi vaiką, ar neatsiranda pirmų rachito požymių. Jei reikia, padidina vitamino D dozę, jei reikia, sumažina.
- Pirmais gyvenimo mėnesiais geriausia užpakaliuką valyti drėgnosiomis servetėlėmis. Geriausia naujagimio užpakaliuką kaskart prireikus apiplauti tekančiu vandeniu. Jei naudojate muilą, rinkitės kuo natūralesnį, skirtą vaikučių higienai. Muilas taip pat gali dirginti jautrią mažylio odelę, todėl naudokite jį saikingai. Aišku, servetėlės yra puikus tėvų pagalbininkas, ypač išsirengus į kelionę ar kitais ypatingais atvejais. Bet jos neturėtų tapti kasdieniu įpročiu. Kuo kūdikis mažesnis, tuo dažniau jis tuštinasi, tad nepatingėkite dažnai keisti sauskelnių, kas 2-3 val. Drėgnoje terpėje gali išsivystyti vystyklinis dermatitas, kimba bakterijos ir grybeliai. Rūpestinga užpakaliuko higiena labai svarbi pirmais mėnesiais.
- Jei prasideda seilėtekis, lauk dantuko. Nebūtinai. Maždaug 3-4 mėnesį tėvai pastebi, kad mažylio smakriukas vis šlapias, o seilės teka ir teka. Tai gali būti natūralus fiziologinis vaikučio raidos etapas. Padidėjęs seilėtekis gali būti ir dėl kitų priežasčių, pvz., sergant užkrečiamosiomis ligomis arba stomatitu. Aišku, seilėtekis gali būti ir dantukų dygimo pranašas. Labai svarbu, kaip jaučiasi mažylis: jei seilės teka, o jo būklė gera, nerimauti neverta. Jei pakyla temperatūra, vaikas neramus, verta pasirodyti gydytojui. Kartais seilėtekis užsitęsia iki metukų ar dvejų. Dėl to kalti gali būti silpnai išsivystę kramtomieji raumenys. Juos stiprintų specialūs pratimai, kurių pamokintų logopedas.
- Verksmu kūdikis prašo čiulptuko. Kūdikis verkia dėl daugelio priežasčių. Dažniausia jų - jis gali būti alkanas. Taip pat šlapias, jam per karšta, nepatogiai guli ir pan. Pirmųjų mėnesių kūdikius dažnai kamuoja pilvuko diegliai, dėl to jie irgi gali verkti. Taip, yra vaikų, kai pučiant pilvukui padeda čiulptukas - čiulpiant atsipalaiduoja spazmai, bet tai ne taisyklė. Vaikas gali verkti ir dėl rimtesnių ligų, tačiau tokiu atveju dažnai verksmas būna kitoks - nenumaldomas, stiprus.
- Kuo anksčiau pradėsiu primaitinti vaiką košėmis, tuo stipresnis ir sveikesnis augs. Nesąmonė. Iki šešių mėnesių kūdikiui visiškai pakanka mamos pieno arba mišinuko. Jis užtikrina stipraus ir sveiko kūdikio raidą. Gydytojas gali rekomenduoti anksčiau pradėti primaitinti, jeigu trūksta mamos pieno, menkai priauga svorio, kūdikis dažnai atpylinėja ir dėl kitų priežasčių. Bet patiems savivaliauti nevalia ir reikia atsiklausti medikų nuomonės. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius primaitinti nuo pusmečio. Pirmoji košė turėtų būti daržovių tyrė, paruošta su mamos pienu arba mišinuku. Pasitaiko, kad mamos skuba primaitinti anksčiau, bet 4 mėn. kūdikis gali nemokėti košės nuryti. Taip mama gali padaryti vaikui meškos paslaugą.
- Visi kūdikiai atpylinėja ir tai nieko bloga. Dažniausiai atpylinėja tie kūdikiai, kurie persivalgo. Arba valgo pernelyg greitai, godžiai, priryja oro. Tačiau yra atvejų, kai atpylinėjimas rodo ligą, pavyzdžiui, gastroezofaginį refliuksą (rūgštus skrandžio turinys iš skrandžio pakyla į stemplę - aut. past.). Atpylinėti gali ir užkrečiamosiomis ligomis susirgęs kūdikis. Labai svarbu žinoti, kaip jaučiasi atpylinėjantis kūdikis. Jeigu jis atpila ir čia pat šypsosi, guguoja, galime spėti, kad per daug suvalgė. Jei vaikutis atpila itin dažnai, būna neramus, verkia, priauga mažai svorio, suprastėjo jo apetitas, tai gali rodyti rimtesnę bėdą. Labai negerai, jei kūdikis atpila su tulžimi (geltona, žalia), pavojinga atpylimas fontanu. Išvardytais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
- Šalia kūdikio lovelės naktį reikia palikti įjungtą lemputę. Jis geriau miegos. Neverta. Kūdikis geriausiai jaučiasi tada, kai šalia laiminga mama. Saugi aplinka be triukšmo, sotus vaikas - ir nereikia kokių lempučių.
Kūdikio Oda ir Higiena:
Pirmų gyvenimo mėnesių mažylių oda būna rausva, nes ji labai plona ir pro ją prasišviečia kraujagyslės. Mažylių odoje yra daug vandens ir mažai riebalų, todėl pro ją gali lengvai prasiskverbti įvairių kenksmingų medžiagų. Sauskelnės keičiamos kas 2-3 valandas. Ilgalaikė drėgmė silpnina odą. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Dėl to oda greitai sudirgsta, parausta, peršti, Iupasi, ją beria, ypač kirkšnyse ir bet kokio gylio raukšlėse. Nusegus sauskelnes, švelniai ir kruopščiai apiplaunant vandeniu (geriau tekančiu), nuo odos pašalinami visi nešvarumai. Prisilietimais (patapšnojimais) nusausintas mažylis kelis kartus per parą 10-15 minučių paliekamas be sauskelnių. Oro vonios padeda išvengti odos sudirgimo, o sudirgusiai odai padeda greičiau gyti. Jeigu paisydami naujagimio, kūdikio higienos, aptinkate odos sudirgimą, paraudimą, bėrimus ten, kur uždėtos sauskelnės, jas pakeiskite kito gamintojo sauskelnėmis. Naujagimiams ir kūdikiams skirti prausikliai, muilai vartojami saikingai, maudant ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kambaryje, kuriame būna naujagimis, kūdikis, nuolat turėtų būti 20-21 °C temperatūra ir ne mažesnė nei 50-60 proc. drėgmė. Vaiko erdvę dera kuo dažniau vėdinti. Geriausia saulė mažylio odai yra popiečio saulė, kai ji tampa švelni ir nebedegina. Saulės vonios trukmė 5-10 minučių. Sauskelnes užsekite laisvai, palikite galimybę odai kvėpuoti. Jei mažylis linkęs šusti, suraskite tą sauskelnių rūšį, kuri geriausiai tinka tik jam. Kartais tenka išbandyti net visas Lietuvoje parduodamas rūšis. Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos.
Kūdikio Verksmas: Emocinis Aspektas
Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.
Dauguma suaugusiųjų krūpčioja pamatę verkiančius mažylius ir dažnai bando įvairiais būdais juos sustabdyti. Tačiau ašaros, daugelio autorių nuomone, yra viena geriausių streso įveikimo strategijų. Verkimas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas. Nėra lengva išlaikyti nerimo, baimės, pykčio ar vienatvės jausmus, kurie tarsi spaudžia iš vidaus ir veržiasi į išorę. Vaikai, mėgindami sulaikyti šiuos jausmus, net sulaiko kvėpavimą, jų kūnas įsitempia, pečiai pakyla aukštyn. Verkiant jų kūnas atsipalaiduoja ir kvėpavimas grįžta į sveiką ritmą, o emocijos nurimsta. Tyrimais įrodyta verkimo nauda fizinei sveikatai.
Verksmas patraukia kitų dėmesį. Mažiems vaikams verkimas gali būti kaip bendravimo priemonė, pavyzdžiui, dalintis emocijomis ar ieškoti paguodos. Ne tik suaugusieji, bet ir kiti vaikai dažnai ateina paguosti verkiančio vaiko. Atvirai reiškiami jausmai kelia užuojautą. Verksmas padeda kitiems. Kai vaikas yra per daug įsitempęs, kad verktų, ir mato kitą verkiantį vaiką, jam palengvėja. Verksmas išbando suaugusiuosius. Vaikai stebi, kaip tėvai, auklėtojai ar mokytojai reaguoja į jų ir į brolių, sesių ar draugų ašaras.
Kaip Elgtis su Verkiančiu Kūdikiu?
Išbūti šalia verkiančio vaiko ne visada yra lengva, nes vaiko ašaros suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų. Ir ne tik gailestį ir norą užjausti, bet ir nerimą, susierzinimą ar net pyktį. Tačiau, kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”; susilaikytų nuo tokių komentarų: „Neverk, nes tavo akys paraus, ką kiti pagalvos“; arba „Nežinau, kas tau negerai“, arba „Nežinau, kodėl keli tokį triukšmą“; niekada nuvertintų, nesumenkintų vaiko jausmų ar ne kaltintų verkiančio vaiko: „Nieko čia tokio; tai smulkmena“; „Kitiems būna blogiau“; „Pats kaltas, kad taip nutiko“.
Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą. Yra situacijų, kai priežasties pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, vaikui reikia valytis dantukus; susidėti žaislus; palaukti savo eilės; eiti į darželį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų. Pavyzdžiui, iš anksto aptariant su vaiku jam nemalonias ar įtampą keliančias situacijas. Padeda tėvų kūrybiškumas, žaismingumas, lankstumas.
Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Mažesniems vaikams gali tikti paėmimas ant rankų, vyresniems gali užtekti dėmesingo buvimo šalia.
Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“. Galima kartu ir įvardinti priežastis: „Tau labai liūdna, nes sulūžo mašinėlė“, tačiau tik tuomet, kai priežastis yra aiški.
