Kazys Morkūnas (g. 1925 m. kovo 4 d.) - vienas garsiausių Lietuvos vitražo meistrų, palikęs ryškų pėdsaką šalies kultūroje ir mene. Jo kūryba, pasižyminti inovatyvumu, spalvų harmonija ir gilumu, puošia daugybę Lietuvos bažnyčių, visuomeninių pastatų ir privačių interjerų.
Šiais metais, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, Žiežmariuose ypatingai pagerbtas iš šio krašto kilęs garsus vitražo meistras Kazys Morkūnas. Jam vasario mėnesį suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. Šis įvykis tapo puikia proga prisiminti ir įvertinti K. Morkūno indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną.
Ankstyvieji metai ir studijos
Kazys Morkūnas gimė 1925 m. kovo 4 d. Žiežmarių miestelyje, Trakų (tuometiniame Kaišiadorių) apskrityje. Jo tėvai, Jonas Morkūnas ir Anelė Morkūnaitė-Morkūnienė, buvo ūkininkai, turėję 27 ha dirbamos žemės. Morkūnų sodyba stovėjo Žiežmarių miestelio vakariniame pakraštyje, Kauno gatvėje. Kazys buvo jauniausias sūnus didelėje, septynių vaikų šeimoje.
Mokslus K. Morkūnas pradėjo Žiežmarių pradžios mokykloje Nr. 1, o vėliau mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje. Gimnazijoje jis aktyviai dalyvavo dailės būrelyje, vaidino mokyklos spektakliuose ir lankė kraštotyros būrelį „Thracia“. 1943-1944 m. buvo M. K. Čiurlionio vardo dailės būrelio pirmininku. 1944 m., nebaigęs paskutinės gimnazijos klasės, išvyko į Kauną, kur pabaigė mokslus.
1946-1951 m. K. Morkūnas studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dekoratyvinės ir monumentaliosios tapybos katedroje, nuo antro kurso pasirinkęs vitražo specialybę. 1952 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar - Vilniaus dailės akademija), kur vitražo meno mokėsi pas Stasį Ušinską.
Pedagoginė veikla ir kūrybinio kelio pradžia
Nuo 1953 m. iki 2009 m. K. Morkūnas dėstė piešimą Lietuvos dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija). 1976 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1977-1985 m. ir 1993-1997 m. Kūrybinio darbo pradžia - 1953 m. Nuo tada K. Morkūnas sukūrė daugybę vitražų, kurie puošia bažnyčias, visuomeninius pastatus ir privačius interjerus visoje Lietuvoje.
K. Morkūno kūrybinis palikimas
Kazys Morkūnas paliko reikšmingą indėlį į Lietuvos vitražo meną. Jo darbai pasižymi originalumu, inovatyvumu ir aukštu profesionalumu. Menininkas meistriškai derino tradicines vitražo technikas su moderniomis išraiškos priemonėmis, sukūręs savitą ir atpažįstamą stilių. Jo vitražai pasižymi spalvų harmonija, simbolika ir giliu emociniu poveikiu.
K. Morkūno kūryba atspindi Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą. Jo vitražuose galima rasti tautinių motyvų, religinių simbolių ir gamtos peizažų. Menininkas savo kūryba siekė įprasminti žmogaus ryšį su pasauliu, atskleisti grožį ir harmoniją.
K. Morkūno vitražai puošia įvairius objektus visoje Lietuvoje, įskaitant LR Seimą, bažnyčias ir visuomeninius pastatus.
Paroda „Kaziui Morkūnui - 100“ Žiežmariuose
Minint K. Morkūno 100-ąsias gimimo metines, Kaišiadorių muziejus parengė kilnojamąją parodą „Kaziui Morkūnui - 100“, kuri eksponuojama Žiežmarių kultūros centre. Parodoje pristatoma menininko biografija, kūrybos etapai ir žymiausi darbai. Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su K. Be to, Žiežmariuose buvo atidaryta ir menininko studentų darbų paroda „Meisteris ir mokiniai“, kurią surengė Lietuvos dailininkų sąjunga. Parodoje eksponuojami K. Morkūno mokinių - Vijos Tarabildienės, Gintaro Kraujelio, Vytauto Poškos, Liudos Jaruševičiūtės-Stankevičienės, Dovilės Tomkutės - kūriniai. Kartu su jų darbais eksponuojami ir trys paties K. Morkūno darbai.
Atsiminimai apie Kazį Morkūną
Kazio Morkūno ryšys su tėviške, dėmesys artimiesiems visada buvo šiltas. Pasak Kaišiadorių kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai Kristinos Ulanavičienės, K. Morkūno giminaitės, kuomet sužinodavo, kad atvažiuos dėdė iš Vilniaus, labai jo laukdavo. Tai būdavo šeimos įvykis.
Kazio Morkūno sesers Janinos Paškevičienės sūnaus Alvydo dukra Kristina sakė, kad dėdė į Žiežmarius atvažiuodavo per Velykas ir per Visus Šventuosius, atvažiuodavo ir jo dukra Jūratė, ir anūkė Eglutė. „Labai laukdavom - mums būdavo didelis pasiruošimas. Tai buvo šeimos įvykis. Dėdė visą laiką būdavo labai linksmas, visada atsiminsiu jo išraiškingą šypseną, Jūratė ją irgi turi“, - kalbėjo Kristina Ulanavičienė.
Kazio Morkūno sūnėnas žiežmarietis Vidmantas Morkūnas ir Kaune gyvenanti dukterėčia Birutė Raugelienė sakė, kad dėdė buvo labai linksmas, mėgdavęs žvejoti, ir čierkutę išlenkdavęs. Dėdė turėjęs ir savo firminę kavą. „Tai buvo cukrus, užpiltas spiritu ir kava. Uždegdavo ir tada užpildavo vandeniu. Tokia buvo jo kava“, - šypsojosi Birutė.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Kazys Morkūnas buvo iškili asmenybė, talentingas menininkas ir pedagogas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūryba įkvepia ir žavi, o atminimas apie jį gyvas artimųjų, kolegų ir mokinių širdyse.
tags: #ramute #paskeviciene #simnas #gimimo #metai
