Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi. Vienas nori valgyti košę vakare, nors ją patariama valgyti ryte, nes joje esantys angliavandeniai suteikia energijos. Kitas savaitėmis gali maitintis vienu produktu. Kažkas šiandien valgo brokolius, o rytoj į juos net nežiūrės. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną. Žinomo tinklaraščio autorė pripažįsta - tėvams tai gali būti gana sudėtinga.
Tėvai dažnai susiduria su problema, kai vaikas atsisako valgyti ar jo apetitas būna labai nepastovus. Tai gali kelti nerimą, ypač jei mažylis yra išrankus maistui ar negauna pakankamai maistinių medžiagų. Tačiau svarbu suprasti, kad vaiko apetitas natūraliai keičiasi priklausomai nuo augimo etapų, aktyvumo lygio ir emocinės būsenos. Svarbiausia - nepanikuoti ir nekurti įtampos dėl valgymo.
Kaip sukurti teigiamą valgymo aplinką?
Vienas pagrindinių būdų skatinti vaiką valgyti - sukurti teigiamą valgymo aplinką. Vaikams labai svarbu, kad valgymo procesas būtų ramus ir malonus, be skubėjimo ar spaudimo. Jeigu valgymo metu kyla konfliktų arba vaikas verčiamas suvalgyti viską, tai gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą maistui. Geriausia paversti valgymą malonia šeimos veikla, kai visi kartu sėdi prie stalo ir mėgaujasi maistu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į porcijų dydžius. Kartais vaikai atsisako valgyti, nes jų lėkštėse būna per daug maisto. Geriau duoti mažesnes porcijas ir leisti vaikui paprašyti daugiau, jei jis dar jaučia alkį. Be to, vaikai dažnai mėgsta maistą, kuris atrodo patraukliai. Galima žaisti su maisto spalvomis ir formomis - pavyzdžiui, sudėti vaisių ar daržovių gabalėlius į smagius paveikslėlius arba pasiūlyti spalvingų kokteilių iš natūralių ingredientų.
Režimas ir alternatyvos
Rutina taip pat yra labai svarbi. Vaikai geriau valgo, kai jų mitybos režimas yra pastovus - pusryčiai, pietūs ir vakarienė tuo pačiu metu padeda reguliuoti alkio ir sotumo jausmą. Be to, reikėtų riboti užkandžiavimą tarp valgymų, ypač jei tai yra saldūs ar perdirbti produktai, nes jie gali sumažinti apetitą pagrindinių valgymų metu.
Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrus produktus, neverta jo versti, tačiau galima pasiūlyti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei jis nemėgsta daržovių, galima jas įmaišyti į mėgstamus patiekalus, tokius kaip makaronai ar sriubos. Svarbu išlikti kantriems ir nesipykti, jei vaikas iš karto nepriima naujų skonių - kartais jam reikia kelis kartus paragauti, kol pripranta.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko emocinę būseną. Stresas, nerimas ar pervargimas gali turėti didelę įtaką apetitui. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, turėtų galimybę išreikšti savo emocijas ir jaustųsi saugus. Jei apetito stoka tęsiasi ilgą laiką, o vaikas ima prarasti svorį ar atrodo vangus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų arba yra sveikatos sutrikimų.
Kas turėtų būti vaiko lėkštėje?
Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Jei nevartojate pieno produktų, gardžias košes galite išvirti naudodami vandenį arba augalinį pieną.
Antrieji pusryčiai. Šio užkandžio tarp pusryčių ir pietų reikia, jei vaikai keliasi labai anksti. Jei valgomi antrieji pusryčiai, pietus galima duoti truputį vėliau, nes mažasis turi spėti pajusti alkį.
Pietūs. Tai labai svarbus valgymas, ypač vasarą, kai vaikai ilgai žaidžia lauke ir neretai užmiega dar prieš vakarienę. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų. Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų. Pavyzdžiui, mažajam galima siūlyti viso grūdo dalių makaronus arba viso grūdo dalių ir kvietinių makaronų mišinį su daržovėmis, įdedant mėsos, žuvies, ankštinių augalų, pieno produktų, pavyzdžiui, varškės.
Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas.
Vakarienė. Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt.
Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt. Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys.
V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto. Pasak V. Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs.
Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.
Alimentai vaikams
Vaikų išlaikymas iš dienpinigių. Kada galima išieškoti alimentus iš dienpinigių
Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės, gali dirbti ir pats save išlaikyti, tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus yra siauresnės apimties, lyginant su nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti.
Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme. Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nenumatyta nei tėvams ar globėjams, su kuriais, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės, nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Todėl reikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų pats pilnametis vaikas, kuris, beje, gali būti atstovaujamas advokato.
Kaip nustatomi vaiko po 18 metų alimentai?
- Bendru tėvų ir suaugusio vaiku sutarimu arba, jeigu nesusitariama, suaugusio vaiko ieškiniu teismui.
- Ar gali vaikas po 18 metų pats kreiptis į teismą? Taip.
Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus yra pakankamai ribota. Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad vaiko išlaikymo dydis iš esmės priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų, į kuriuos teismas atsižvelgia, priteisdamas išlaikymą,- vaiko poreikių bei vaiko tėvų turtinės padėties.
Vaiko poreikiai
Vaiko poreikiai - visa tai, kas vaikui reikalinga, gyvenant pilnavertį gyvenimą ir vystantis, atsižvelgiant į jo individualias savybes. Taigi, visi supranta kad vaiko poreikiai yra tokie, kaip, pavyzdžiui, poreikis pavalgyti, apsirengti, gydytis, pailsėti, mokytis, lavinti savo gebėjimus, bendrauti su draugais ir pan. Kadangi poreikių iš tiesų yra daug ir jie yra skirtingi, jie skirstomi į dvi grupes,- į bendruosius poreikius, kurie yra būdingi absoliučiais visiems vaikams, ir individualiuosius, t.y. specifinius poreikius, kurie būdingi tik tam tikram konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes.
Bendrieji poreikiai yra fundamentalūs, reikalingi visiems ir kiekvienam. Tai yra poreikiai valgyti, gydytis, pailsėti, apsirengti, mokytis, bendrauti su draugais, t.y. būtent tai, kas yra reikalinga vaikui kasdieniniame gyvenime.
Individualieji poreikiai - tai specifiniai poreikiai, būdingi atskiram vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę ir pan. Pavyzdžiui, jeigu vaikas alergiškas, jam gali reikėti specialių vaistų arba net specialių gyvenimo sąlygų; jeigu vaikas yra neįgalus, savaime suprantama, kad jam nuolat reikės vaistų, galimai specialios technikos, priežiūros; jeigu vaikas gabus sportui, pavyzdžiui, jam puikiai sekasi žaisti krepšinį, jis bus leidžiamas į specialų krepšinio būrelį, jam bus reikalinga speciali apranga, avalynė; jeigu vaikas gabus muzikai, jis lankys muzikos mokyklą, jam gali tekti pirkti muzikinį instrumentą ir t.t. Vaiko individualios savybės, gebėjimai arba sveikatos problemos sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą.
Išlaikymo dydis turi būti pakankamas, kad būtų patenkinti tiek bendrieji, tiek specialieji vaiko poreikiai.
Tėvų turtinė padėtis
Kaip minėta, vaiko išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių dydžio ir specifikos, bet ir nuo vaiko tėvų turtinės padėties. Jeigu tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera, t.y. jie abudu dirba, gauna gerą algą, teismo priteisto išlaikymo dydis užtikrins vaiko poreikių, tiek bendrųjų, tiek individualiųjų, patenkinimą. Tačiau jeigu vienas iš tėvų, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, teismui nors ir priteisus iš jo prašomą išlaikymo sumą, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimą. Todėl, priteisiant išlaikymą, būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų realus, o teismo sprendimas - vykdytinas.
Kalbant apie materialinę tėvų padėtį, omenyje turima ne tik gaunama alga, bet ir kiti asmens pajamų šaltiniai, asmens turimas turtas. Pavyzdžiui, vaiko tėvas, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, tačiau jis turi akcijų, už kurias kasmet gauna dividendus. Turi būti visapusiškai vertinama jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamus dividendus. Turi būti vertinama ir turimo nekilnojamojo turto vertė.
Aplinkybė, jog asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, yra nemokus, nedirbantis, neturintis pajamų, jeigu tokią padėtį jis susikūrė savo kaltais ar nerūpestingais veiksmais (pavyzdžiui, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to buvo atleistas iš darbo, arba savo turtą pralošė žaisdamas azartinius žaidimus ir pan.), turi būti įvertinta asmens nenaudai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo. Tokia situacija nėra pateisinama, todėl teismas turėtų priteisti išlaikymą iš tokio asmens, kuris, savo ruožtu, turėtų įdėti pastangas tam, kad alimentai būtų mokami, t.y. susirasti darbą, nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, žaisti azartinius žaidimus, pakeisti gyvenimo būdą, atsisakant žalingų įpročių, įstoti į darbo biržą ir panašiai.
Kaip turi būti elgiamasi situacijoje, kada oficialiai asmuo niekur nedirba, tačiau faktiškai jis gauna pajamų „juodais“ arba „vokelyje“? Tokiu atveju, ginčui esant teisme, ieškovas gali įrodinėti atsakovo neoficialių pajamų buvimą bet kokiais teisėtais būdais, pateikti bet kokius įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose turėtų būti aktyvus - savo aktyviais veiksmais rinkti įrodymus, įpareigoti atsakovą pateikti tam tikrus įrodymus, siekiant nustatyti realią situaciją. Nustačius faktines atsakovo pajamas, nustatyti išlaikymo dydį, o surinktą informaciją, jeigu yra pagrindas, perduoti atitinkamoms institucijoms (darbo inspekcijai, policijai ir pan.).
Išlaikymo dydis
Kalbant apie konkretų išlaikymo dydį, pažymėtina, kad teismų praktikoje numatyta, jog orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus minimaliai mėnesinei algai. Taigi, orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus 400 eurų, tad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra lygi 200 eurų. Galima sakyti, kad tokią sumą teismas priteistų daugumoje atvejų, tačiau tais atvejais, kai, kaip minėta, vaiko poreikiai yra pakankamai dideli, o tėvų materialinė padėtis leidžia jiems mokėti didesnias sumas, teismas gali priteisti ir didesnį išlaikymo dydį, jei tėvai dėl to sutaria.
Akcentuotina tai, kad 200 eurų išlaikymo dydis yra orientacinis, tam tikras rodiklis nuo kurio galima „atsispirti“, priklausomai nuo realių vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Akivaizdu, kad jeigu vaikas turi didelius specialiuosius poreikius, pavyzdžiui, yra neįgalus arba serga ir jam nuolat reikia vaistų, reabilitacijos, medicininių paslaugų, slaugos ir pan., išlaikymo dydis gali gerokai viršyti nurodytą orientacinį dydį.
Iki šiol kalba ėjo apie išlaikymo priteisimą vienam vaikui, tačiau reikėtų panagrinėti, kaip ir koks yra priteisiamas išlaikymas, kai šeimoje yra du ar daugiau nepilnamečių vaikų. Tokiu atveju kiekvienam priteisus po 200 eurų dydžio išlaikymą, tokio teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, jeigu tėvų materialinė padėtis neleistų vykdyti tokio teismo sprendimo pilna apimtimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taigi, tokiu atveju, jeigu tėvų materialinė padėtis nėra labai gera, jų gaunamos pajamos nėra didelės, priteistinas išlaikymas, kuris užtikrintų bent jau minimalių vaikų poreikių tenkinimą.
Tai reiškia, kad būtų tenkinami tokie vaiko poreikiai, kurių tenkinimas yra gyvybiškai svarbus, neišvengiamas, siekiant užtikrinti normalų vaiko egzistavimą ir vystymąsi.
Procesiniai aspektai
Kalbant apie procesinę išlaikymo priteisimo pusę, reikėtų pažymėti, kad teisme yra būtina pagrįsti ir įrodyti kiekvieną iš kriterijų - tiek vaiko poreikių dydį, tiek ir tėvų materialinę padėtį. Tėvų materialinę padėtį galėtų pagrįsti tokie dokumentai, kaip darbdavio buhalterijos pažymos apie gaunamą algą, SODRos pažymos, VMI pažymos, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą turtą, išrašai iš Juridinių asmenų registro apie turimas akcijas įmonėse, išrašai iš VĮ „Regitra“ ir pan. Tuo atveju, jeigu pajamos yra slepiamos arba mokama „juodais“, įrodymų šaltiniais galėtų būti liudytojų parodymai, susirašinėjimai, garso įrašai ir pan., kurie įrodytų, kad yra gaunamos pajamos ir jų dydį.
Vaiko poreikių dydis taip pat turi būti įrodytas. Nėra būtina grįsti minimalių vaiko poreikių, tokių kaip maistas, rūbai, komunalinės paslaugos, vaistai. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra akivaizdžios ir savaime suprantamos, tad nereikia pateikti kiekvieno čekio, pagrindžiančio vaikui perkamo maisto, rūbų, kanceliarinių prekių ir pan. Tačiau individualieji poreikiai, jeigu prašoma tenkinti ir juos, turėtų būti įrodomi, o jų dydis - pagrindžiamas. Todėl, jeigu yra specifinių išlaidų (vaiko sveikatai/jis lanko tam tikrus būrelius/tam tikrus užsiėmimus ir pan.), šios išlaidos turi būti grindžiamos medicininiais, mokėjimo, kitais rašytiniais dokumentais.
Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi, įvyksta pokyčiai, kurie gali įtakoti galimybę mokėti alimentus. Gali su laiku pasikeisti tiek tėvų turtinė padėtis, tiek ir vaiko poreikių dydis ar struktūra. Pavyzdžiui, tėvas, kuris moka alimentus, netenka darbo arba pereina į mažiau apmokamą darbą ir neišgali mokėti visos priteistos alimentų sumos. Arba pasikeičia vaiko poreikių apimtis - vaikas suserga, o gydymui reikalingi vaistai, medicininės procedūros ir kt. išlaidos. Tokiu atveju vaiko tėvas, motyvuodamas darbo užmokesčio dydžio pasikeitimu, gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti mokamo išlaikymo dydį. Arba vaiko motina gali kreiptis į teismą su prašymu padidinti priteisto išlaikymo sumą, atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas medicininei pagalbai.
Aukščiau nurodytais atvejais rengiamas teismo posėdis, teismas vertina išlaikymo dydžio pasikeitimą ir sprendžia, ar tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio pasikeitimo, atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartus kriterijus - vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
