Jau paskutiniais laukimosi mėnesiais daugybė būsimų mamų susipažįsta su vis neramėjančiu miegu. Besikeičiantis kūnas, ir vis dažnesni pasibuvimai tualete, rečiau ir rečiau leidžia mėgautis nepertraukiamomis naktimis. O artėjantis susitikimas su mažyliu žada daugybę nuostabių akimirkų, tik vargu ar daugiau poilsio. Ir nors nėra stebuklingo būdo pamiegoti „į priekį“, verta skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti, kuo gi ypatingas mūsų naujagimių miegas.

Vienas pirmųjų klausimų tėvams, susilaukus kūdikio, yra: „Ar miega? Ar leidžia pamiegoti?“. Tiesą sakant, tai ne tik vienas dažniausių, bet ir daugiausiai streso keliančių klausimų. Gerai, jei kūdikis miega, o jei ne?

Australijoje atlikti tyrimai teigia, jog iki 80 procentų pogimdyvinės depresijos atvejų tiesiogiai siejasi su miego ir poilsio trūkumu. Tačiau STOP! Dabar, ne pats tinkamiausias laikas būti superherojumi ir rizikuoti perdegti. Labiau atvirkščiai - tai laikas rūpintis ne tik naujagimio, bet ir savo fiziniu bei emociniu poilsiu. Laikas leisti ir netgi paprašyti pagalbos.

Kūdikio miego ypatumai ir cikliškumas

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad naujagimių miego ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai neturi nusistovėjusio paros ritmo ir miega daugiausiai lengvu miegu, todėl jie lengvai pažadinami. Alkis taip pat reguliuoja naujagimio miego ritmą, nes jam reikia dažnai valgyti.

Naujagimiai-trijų mėnesių kūdikiai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais miego ciklai trunka 40-45 min. (pusę suaugusiųjų miego ciklo). Kūdikių miego ciklas prasideda greitųjų bangų miego faze, kuri trunka apie dvidešimt minučių. Jos metu mažylius labai lengva pažadinti. Paskutinės dvidešimt kūdikio miego ciklo minučių - tai lėtųjų bangų miego fazė. Šios fazės miegas yra gilesnis, ir mažylį įvairiems dirgikliams pažadinti sunkiau. Pasibaigus ciklui, kūdikis gali visiškai išsibudinti arba pereiti į kitą - keturiasdešimties minučių - ciklą.

Nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo kūdikių gyvenimo laikotarpiu kūdikio organizmas išsiugdo gebėjimą skirti naktį nuo dienos, tad ima ilgiau ilsėtis naktį, trumpiau - dieną. Tobulėjant vidiniam laikrodžiui, 3-6 mėnesių kūdikio greitųjų bangų miego fazė sutrumpėja apie 40 proc. Taigi įvairūs išoriniai dirgikliai jį prikelia rečiau, nors miego ciklas vis tiek trunka apie 45 minutes.

Nuo šešių mėnesių iki metų. Šiuo metu kūdikio miego ciklas trunka 50 minučių ir, nors vis dar yra gerokai trumpesnis nei suaugusiojo, pailgėjusi lėtųjų bangų miego trukmė rodo, kad mažylis turėtų atsibusti rečiau. Teoriškai mažylio miego įpročiai turėtų būti labai panašūs kaip ir tėvų, tačiau praktiškai taip beveik nenutinka, nes pradeda dygti dantukai, o kai kuriuos vaikus ima varginti atsiskyrimo nerimas.

Nuo metų iki dvejų. Šiuo amžiaus tarpsniu miego ciklas vidutiniškai trunka apie 60 minučių. Įprastai dieną mažyliai vis dar nusnaudžia, tačiau rečiau nei kūdikiai iki metukų. Biologiniu požiūriu, naktį vaikas turėtų miegoti beveik kaip suaugęs, tačiau į procesą įsitraukia psichologiniai veiksniai, tad vaiko miegas nė iš tolo neprimena suaugusiųjų miego. Daug tėvų teigia, kad būtent šiuo amžiaus tarpsniu mažųjų miegas pablogėja.

Nuo dvejų iki trejų metų. Dieną vaikai vis dar eina pogulio, tačiau baigiantis laikotarpiui daugeliui jo jau nebereikia. Biologiškai miegas tampa kaip suaugusiojo, tačiau mažylio miegą gali trikdyti gyvenimiškos ar psichologinės priežastys: sesės ar brolio gimimas, adaptacija darželyje, pratinimasis prie puoduko.

Nuo trejų iki penkerių metų. Šiuo amžiaus tarpsniu miego ciklas pailgėja, tarpsnio pabaigoje tampa beveik kaip suaugusiojo ir trunka maždaug 70-90 minučių. Nors biologiniu požiūriu tokio amžiaus vaikai turėtų miegoti panašiai kaip suaugusieji, būtent nuo trejų iki penkerių vaikus labiausiai kamuoja naktiniai siaubai, košmarai, vaikai vaikšto ar kalba per miegus, vis dar šlapinasi į lovą - ši problema vargina apie 80 procentų mažesniųjų šio amžiaus tarpsnio vaikų ir 20 procentų vyresnių. Vaikus itin veikia ugdymo įstaigos lankymo pradžia - kai kurie tyrimai rodo, kad 50 procentų ikimokyklinukų nuolat atsibunda naktį.

Miegoti nuolat prabundant yra normalu. Tai perskaičius tikrai palengvėjo - miegas nuolat pabundant yra biologiškai normalus reiškinys. Anot knygos autorės, pasakymas „miega visą naktį“ yra labai klaidinantis. Iš tiesų niekas neišmiega visą naktį. Miegas būna skirtingo gylio. Mes dažnai pabundame - kartais taip trumpam, kad ryte nė neprisimename. Suvokti, kad nuėjęs gulti niekas neišmiega kiaurą naktį iki pat ryto, būtina, jei norime suprasti, kaip miega vaikai. Dažniausiai skiriamos dvi miego fazės - greitųjų bangų ir lėtųjų bangų. Greitųjų bangų miego metu mūsų raumenys visiškai atsipalaiduoja, tačiau smegenų neuronai yra ypač aktyvūs. Teigiama, kad būtent šios fazės miegas yra ypač svarbus besivystančioms kūdikių ir mažų vaikų smegenims, nes jo metu padidėjusi neuronų stimuliacija būtina naujoms nervinėms jungtims susidaryti. Lėtųjų bangų miegą, kuriam būdingi lėti akių judesiai, sudaro šios stadijos: snaudulys arba negilus miegas, ankstyvasis miegas, kurio metu atsipalaiduoja raumenys, gilusis miegas, kurio metu retėja pulsas, mažėja kūno temperatūra. Šios miego fazės sudaro ciklą ir ritmingą šių ciklų pakartojimą.

Kiek turi miegoti vaikai?

Visi tėvai, susidūrę su vaiko miego problemomis, su nerimu žvelgia į įvairiausias lenteles, kuriose rašoma, kiek valandų tam tikro amžiaus vaikas turi miegoti dieną ir naktį. Knygos apie vaikų miegą autorė ramina nemiegančių vaikų tėvus. Anot jos, šios rekomendacijos tėra gairės, o ne taisyklės, todėl daugeliui vaikų jos paprasčiausiai netinka.

2012 m. Australijoje grupė tyrėjų apklausė daugiau kaip du šimtus tėvų ir parengė 1897-2009 metų miego rekomendacijų apžvalgą. Jų tikslas buvo palyginti rekomendacijas ir trukmę, kiek iš tikrųjų miega vaikai. Atlikus tyrimą, vienas iš profesorių pabrėžė, kad visi vaikai skirtingi, todėl ir jų miego poreikis yra kitoks.

Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Pastebėjus, jog kažkurį rytą mažylis miega ilgiau nei įprasta, atsispirkite pagundai grožėtis jo saldžiu miegeliu. Nusižengę įprastai dienotvarkei ir leidę mažyliui pamiegoti ilgiau, rizikuojate, jog kitą rytą vaikutis atmerks akis ir parodys norą pradėti dieną anksčiau. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.

Ketvirtasis trimestras: pažinties laikotarpis

Dažnai galima išgirsti, kad pirmieji trys kūdikių gyvenimo mėnesiai vadinami ketvirtuoju trimestru. Nors atrodytų, jog mamos intuityviai šiuo laikotarpiu labiau saugojo kūdikius, patį terminą išpopuliarino pediatrijos profesorius Dr. Harvey Karp. Jo teigimu, žmonių vaikai, lyginant su kitais žinduoliais, gimsta bent jau trimis mėnesiais per anksti. Ketvirtasis trimestras arba susipažinimo laikotarpis svarbus ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Ypač mamai. Net jei vaikelis ir ne pirmas, jie pirmą kartą tapo būtent šio, unikalaus ir vienintelio kūdikio tėvais.

Šis periodu kūdikiai patiria didelius perėjimo į šį pasaulį pokyčius. Norint, kad šis laikotarpis visiems būtų lengvas ir ramus, knygos autorė pataria stengtis kūdikiui sukurti aplinką kuo panašesnę į buvusią gimdoje ir užtikrinti saugumą.

Kaip sukurti saugią ir ramią aplinką kūdikiui?

• Nuolatinio fizinio kontakto atkūrimas. Anot autorės, mes nelaikome kūdikio prie savęs tiek, kiek jam to reikia. Išlepinti kūdikio neįmanoma, ypač meile ir mylavimais. Kuo dažniau tėvai kūdikį liečia ir myluoja kelis pirmuosius lemtingus jo gyvenimo mėnesius, tuo sparčiau vystosi ir bręsta jo smegenys, tuo didesnė tikimybė, kad užaugęs jis bus iš tiesų savarankiškas.
• Nuolatinis nešiojimas. Suprantama, kad kūdikis jausis itin saugiai, nuolat prigludęs prie mamos, tačiau kaip patenkinti ne tik kūdikio, bet ir savo poreikius? Knygos autorė siūlo išeitį - tai kūdikio nešiojimas nešynėje ar vaikjuostėje. Tyrimai rodo, kad nuolat nešiojami kūdikiai, palyginti su nenešiojamais, verkia daug mažiau, daugiau ir ilgiau miega.
• Šilta, drėgna aplinka. Prie šitokios aplinkos kūdikis yra pratęs ir ją gana paprasta atkurti naujagimį maudant šilto (37 °C) vandens vonelėje. Dar paprasčiau tai padaryti - įsitaisyti vonioje kartu su vaikeliu. Taip gausite papildomos - fizinio kontakto - naudos. Maudydamasis vonioje drauge su jumis kūdikis gali atsipalaiduoti vaisiaus padėtimi, užuot nenatūraliai gulėdamas mažoje vonelėje.
• Vaisiaus padėtis. Natūrali vaisiaus padėtis - sulenktos naujagimio kojytės prie pilvo ir šalia sudėtos rankytės. Knygos autorė pataria dieną migdant kūdikį nešioti jį ant krūtinės vaikjuostėje ar nešynėje, o naktimis miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje arba migdyti vaiką prie jos pristumtoje lovelėje. Abiem atvejais kūdikis gali susirangyti natūralesne vaisiaus padėtimi.
• Nuolatinio judėjimo atkūrimas. Supant, šokant ar greitai vaikštant kūdikį užliūliuoti yra lengviausia. Jei mažyliui reikia raminamo judėjimo, kurį jautė būdamas įsčiose, nebijokite jam to suteikti. Įsčiose patirti pojūčiai blėsta, ir nešioti jį reikės vis mažiau.
• Nuolatinis maitinimas. Alkis ir troškulys kūdikiui yra visiškai naujiena. Tik įsivaizduokite, kaip sunku gimus staiga išgyventi šiuos nemalonius pojūčius. Negana to, pagalvokite, kaip sunku turėtų būti mažyliui, kurio tėvai stengiasi „prailginti tarpus tarp maitinimų“. Ar žindote, ar maitinate mišiniu, labai svarbu, kad vadovautumėtės paties kūdikio mitybos poreikiais. Tyrimai parodė, kad pagal poreikį maitinami kūdikiai verkia daug mažiau.
• Nuolatinė tamsa. Pravartu sukurti natūralią tamsą - kaip įsčiose. Vakarais kambaryje, kuriame migdomas kūdikis, naudingiausia natūrali tamsa.
• Nuogumas. Mažylis, pripratęs oda justi tik drungną vandenį, nesijaučia jaukiai, susuktas į vystyklus, apautas kojinėmis, batais ir su kepure. Miegoti jam bus kur kas lengviau su minkštais, neveržiančiais ir natūralaus pluošto drabužiais, basomis kojomis.
• Nuolatinis triukšmas. Šniokščiantys garsai ramina naujagimius, nes primena mamos širdies plakimą. Yra daugybė būdų nuraminti mažylį garsais - glausti prie krūtinės, kad girdėtų širdies plakimą, paleisti specialiai įrašytų gamtos garsų kompaktinę plokštelę ar mobiliąją programėlę.
• Kvapų trūkumas. Sakoma, kad vaisiaus vandenys yra salsvo kaip motinos pienas skonio. Taigi kūdikius ramina motinų ir ypač motinos pieno kvapas.

Kaip užmigdyti kūdikį?

Kiekvienas naujagimis yra labai skirtingas, skiriasi ir jų poreikis miegui. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiai vidutiniškai turėtų miegoti 16-18 valandų per parą. Tad laiko kitoms veikloms, tikrai lieka nedaug. Juolab, prisimenant, kad vengiant pervargimo, kūdikiai negali būdrauti itin ilgai.

Kad jau norėtų pailsėti, kūdikiai dažniausiai praneša mums rodydami savo nuovargio ženklus. Savo pasiruošimą miegui kūdikiai paprastai parodo kiek ramiau: vengdami žvilgsnio, tarsi dengdamiesi akytes, nerodydami susidomėjimo juos kalbinančiais žmonėmis ar rodomais žaisliukais. Neretai toks elgesys primena nuobodulį ir tuomet atrodo, jog turime pasiūlyti kūdikiui naujos veiklos. Nedažnai, tačiau pasitaiko kūdikių „slapukų“, kurie visiškai nenori parodyti mums jokių nuovargio ženklų. Bet jei pavargo, juk gali tiesiog užmigti, tiesa? Nevisai. Skirtingai nei dažnai priimta manyti, pavargę kūdikiai nebūtinai tiesiog užmiega patys. Jiems dažnai prisireikia mūsų pagalbos.

Prisimenate nestiprų judėjimą gimdoje? Mamos artumą? Dažnam kūdikiui neįprasta tiesiog užmigti paguldytam lovelėje, net jei taip rašo populiariose knygose. Padedant užmigti, persistengti taip pat nereikėtų. Kartais taip norime pasiduoti pagundai užmigdyti per kelias minutes intensyviai supant gultuke arba šokinėjant ant gimnastikos kamuolio. Tai gali būti ramus panešiojimas ant rankų, paglostymas pasiguldžius šalia ar lopšyje, kūnelio pasūpavimas gulint, kaktutės paglostymas ar rankyčių prispaudimas.

Dažnai vaikams lengviau užmigti gulint ant šono, tačiau pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, vienintelė saugi miego poza yra ant nugaros.

Užmigimas žindant ir vystymas

Užmigti bežindant - vienas iš natūraliausių ir jaukiausių būdų naujagimiui nurimti ir panirti miegan. Dažnai galima išgirsti, jog tokio užmigimo būdo būtina vengti, nes vėliau jis gali tapti stipria miego asociacija. Taip, tiesos tokiame teiginyje tikrai yra. Gali tapti. Tačiau gali ir netapti. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir, deja, neturime krištolinio rutulio, leidžiančio pasakyti, kaip bus. Dažnas žindymas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra itin svarbus užtikrinant pakankamą pieno gamybą, tad žindyti reikėtų tiek, kiek kūdikiui to norisi. Taip, tikrai bus tokių situacijų, kai kūdikis bežįsdamas užmigs. Tačiau tais atvejais, kai matote, jog kūdikis yra pasiruošęs miegoti, tačiau nerodo noro žįsti, pasinaudokime proga ir užmigdykime mažylį kitais būdais, su nedidele mūsų pagalba.

Ar reikia naujagimį miegui vystyti, kad greičiau nurimtų, vienareikšmiško atsakymo nėra. Spręsti turėtume stebėdami savo kūdikius ir jų miegą. Pamėginkime prispausti rankytes, jei tai kūdikį ramina, greičiausiai patiks ir vystymas. Neretai pirmieji bandymai suvystyti kūdikį tėvus išgąsdina, nes atrodo, jog kūdikiui tai nepatinka. Labai tikėtina, jog vystome per vėlai, kai kūdikis jau pavargęs, arba tiesiog reikia laiko įprasti. Stebėti turėtume tai, kaip suvystytas kūdikis nurimsta ir kaip keičiasi jo miego kokybė.

Aktyvus miegas ir "La Pause" metodas

Pagalvojus apie miegantį naujagimį, nejučia įsivaizduojame (arba norėtume įsivaizduoti) atvirutės vertą idilę - ramiai ir tarytum nepabudinamai miegantį mažylį. Tačiau likusioji miego ciklo fazė - aktyvus arba negilus miegas atrodo visiškai kitaip. Tai laikas, kai kūdikiai per miegus šypsosi, juda, niurzga, raukosi, suverkia ar netgi trumpam atmerkia akytes. Neretai aktyvioje miego fazėje kūdikiui per miegus suverkus, mamos skuba raminti, supti, taip tiesiog… pažadindamos dar miegančius mažuosius. Pasinaudokime prancūzų patirtimi ir jų, taip vadinamu, La Pause (liet. Pauzė) metodu - sąmoningai šiek tiek palūkėti ir nuspręsti ar kūdikiui jau tikrai reikia mūsų pagalbos, o gal jam tiesiog savarankiškai pavyks pereiti į kitą miego ciklą ir tęsti poilsį.

Šiuolaikiniai miego trikdžiai

Pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko nemažai pokyčių, paveikusių mūsų ir vaikų miegą. Pagrindiniai kaltininkai yra keturi: dirbtinis apšvietimas, informacinių technologijų prietaisų ekranai, dienos priežiūros institucijos ir laiko persukimas. Aptarkime juos išsamiau.

Dirbtinis apšvietimas

Tūkstančius metų mūsų miego ritmą reguliavo saulės tekėjimas ir laida. Prieblanda paskatindavo melatonino išsiskyrimą, aušra - kortizolio. Nuo 1950 iki 2000 metų dirbtinio apšvietimo atsirado keturgubai daugiau - atitinkamai padaugėjo ir miego problemų. Vaikai dabar miega vidutiniškai 1,2 valandos trumpiau nei prieš šimtą metų. Taigi kokia išeitis siūloma? Atlikus tyrimus, kaip veikia stovyklavimas gamtoje, paaiškėjo, kad pagerinti miego kokybę pakaktų ir savaitės be elektros šviesos. Taigi, jei norite suderinti vidinius savo miego laikrodžius - atgal į gamtą!

Raudona ir mėlyna šviesa. Šiuolaikinis apšvietimas yra itin ryškus, jam suteikta mėlyna ir balta spektro spalva. Natūralių šaltinių, tokių kaip žvakės ir laužas, šviesa visuomet oranžinė ar raudona. Anot mokslininkų, ryški melsva šviesa itin jautriai veikia mūsų organizmą, o raudona - atvirkščiai - veikia silpniau ir mažiau skatina budrumą. Taigi kaip ir mūsų visų, taip ir vaikų miegą veikia skirtingų spalvų šviesos. Daugumos vaikų kambariuose naktiniam apšvietimui naudojami baltos ir mėlynos spalvos šviesos šaltiniai. Tinkamesnės būtų kaitrinės, ne tokią ryškią šviesą skleidžiančios lemputės. Knygos autorė pataria dieną kuo daugiau laiko leisti natūralioje šviesoje, o vakarais ir naktimis mažylio kambaryje įjungti raudonos šviesos šaltinį. Pasirūpinkite ne tik vaiko kambario apšvietimu, atkreipkite dėmesį ir į tai, kokia šviesa dega jūsų vonios kambaryje. Dauguma kūdikių ir mažų vaikų prieš eidami miegoti „atpalaiduojančiomis“ maudynėmis mėgaujasi pernelyg ryškioje šviesoje.

Laikas prie ekranų

Šalia televizoriaus, nešiojamųjų ar stacionarių kompiuterių, planšečių ar telefonų praleistas laikas lygiai taip pat kenkia miegui. Prietaisų spinduliuojama šviesa didina smegenų aktyvumą. 2013 m. atlikti tyrimai parodė, kad, kuo daugiau vaikai naudojasi elektronine medija, tuo mažiau miega. Taigi, paprasčiausias patarimas: dvi valandas prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais.

Dienos priežiūros institucijos

Atlikti tyrimai rodo, kad dienos priežiūros institucijas lankančių mažylių kortizolio kiekis buvo didesnis, nei namie prižiūrimų vaikų. Manoma, kad dienos priežiūros institucijose vaikų kortizolio kiekis padidėja dėl sutrikdyto dienos miego, ryškaus apšvietimo, dirginančios aplinkos ir bendravimo su daug skirtingų suaugusiųjų ir vaikų. Paprastai mažiems vaikams reikia mažiausiai dviejų-trijų valandų ramioje namų aplinkoje, kad kortizolio kiekis sumažėtų ir organizmas pasiruoštų miegui. Taigi, patarimas tėvams - žinodami, kad iš darželio ar mokyklos parsivesite itin „įsiaudrinusią“ atžalą, pasistenkite sukurti aplinką, kurioje būtų kuo mažiau dirgiklių: ryškios šviesos, ekranų apšvitos, pasirūpinkite ir ramiais žaidimais.

Laiko persukimas

Kūdikiai ir maži vaikai, suprantama, nesuvokia, kad laikas persuktas, ir kad nuo šiol teks gulti valanda anksčiau ar keltis valanda vėliau. Vienintelis būdas padėti vaikui prisitaikyti prie pasikeitusio laiko yra pratinti palaipsniui. Prieš keičiantis laikui (paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai sukami viena valandą į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį - atgal), dvi savaites kasdien guldykite vaiką miegoti penkiomis minutėmis anksčiau arba vėliau (priklausomai nuo to, kaip keisis laikas), stengdamiesi įveikti valandos skirtumą.

Kada naujagimiai valgo daugiau?

Miegas ir maistas (žinoma, dar ir mamos meilė) kūdikiui svarbiausi. Naujagimiai ir kūdikiai yra biologiškai užprogramuoti užmigti prie krūties. Tai visiškai normalus elgesys, dažniausiai provokuojamas hormono cholecistokinino (CCK). Veikiant šiam virškinimo trakto sistemos peptidiniam hormonui jūsų kūdikis pradeda jaustis sotus ir mieguistas. CCK „okupuoja“ kūdikio virškinimo sistemą vos jam pradėjus žįsti. Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė CCK koncentracija, todėl žindantį kūdikį sunkiau pažadinti. Tad kaip mieguistą kūdikį prie krūties išlaikyti budrų bent tol, kol jis pakankamai pasisotins?

1. Kūdikio laikymas priglaudus (vadinamasis oda prie odos kontaktas) gali padėti sužadinti natūralų jo žindimo instinktą ir paskatinti žįsti. Juk ir mes, suaugusieji, būdami virtuvėje arba sukiodamiesi aplink šaldytuvą, instinktyviai užsinorime valgyti. Oda prie odos kontaktas taip pat leidžia pastebėti subtilius kūdikio alkio požymius, kuriuos kitu atveju lengvai praleistumėte.
2. Vėliau kūdikis pradeda ieškoti krūties, imituoja maitinimo poziciją, pradeda muistytis ir tampa neramus, pradeda mosikuoti rankomis, pagreitėja jo kvėpavimas.
3. Kol pienas teka lengvai, kūdikis žįs aktyviai, tačiau sulėtėjus pieno tekėjimui jis žįs vangiau arba visai nustos valgyti. Tad švelniai spustelėkite krūtį ir pastimuliuokite tolesnį pieno tekėjimą. Taip pat pamasažuokite krūtį abiejų rankų delnais braukdamos nuo viršaus spenelio link.
4. Krūtys dirba vienu metu, tad kai maitinate viena krūtimi, kita taip pat „laukia“ ir „tikisi“ palengvėjimo. Žinoma, dažnai kaitalioti krūtų nereikia, nes kūdikis tiesiog nespės gauti sotesnio, riebesnio pieno, kuris teka vėliau (pirmasis iš krūties tekantis pienas yra liesas, skirtas troškuliui numalšinti). Pakeitus krūtį kūdikiui bus lengviau užpildyti pilvuko atsargas.
5. Taip pat galite kūdikį pasodinti (žinoma, nepersistengiant), švelniai patrinti nugarytę. Atminkite, kad kūdikiai yra skirtingi ir skirtingai maitinasi.

Ar ir jūsų kūdikis buvo miegaliukas, nuolat užmiegantis prie krūties? Sveiki, mano vaikuciui jau 1 savaite ir jis jau keleta dieneliu neramiai miega valgo daug, ir miega tik po 30-1h. Sveiki, mano vaikuciui jau 1 savaite ir jis jau keleta dieneliu neramiai miega valgo daug, ir miega tik po 30-1h. Visiskai normalus naujagimio elgesys. Juk jis naujam svetimam saltam pilnam sviesu ryskiu ir garsu astriu ir nepazystamu pasaulyje. Plius jis nevirskino, gaudavo maista per krauja tiesiai, dabar pradeda veikti jo visi organai, skrandis, zarnynas, veisiasi mikroflora ir vyksta sudetingiausi dalykai. Nelengvas tas pirmas menuo, visai seimai, is vaikeliui ir mamai ir jums. Bent pirma menesi visi namu ruosos, maisto gamybos ir panasus rupesciai turi tekti teciui, mama turi atsigauti ir po gimdymo ir po nestumo (vis tik tai truko 9 men ir per pora dienu neatsistato organizmas nuo pokyciu, ivykusiu per 9 men) ir rupintis tik vaiku.

Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėdų - sutrikęs miegas. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus. Kiekvienas naujas tėvelis svajoja apie ramias naktis, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Kūdikio miegas, ypač naktį, gali tapti iššūkiu visai šeimai. Aptarsime pagrindines priežastis, kodėl kūdikiai nemiega naktį, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip pagerinti situaciją.

Pirmiausiai, svarbu suprasti, kad naujagimių miego ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai neturi nusistovėjusio paros ritmo ir miega daugiausiai lengvu miegu, todėl jie lengvai pažadinami. Alkis taip pat reguliuoja naujagimio miego ritmą, nes jam reikia dažnai valgyti.

Miego ciklai: Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti į ir pamaitinti. Naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir , jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.

Miego trukmė: Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą.

Pagrindinės priežastys, kodėl kūdikis nemiega naktį

Yra daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali nemiegoti naktį. Štai keletas iš jų:

Sveikatos problemos

Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė, šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Jei įtariate, kad sveikatos problemos trukdo jūsų kūdikiui miegoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Mažakraujystė: Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitos bėdos. Viena jų - mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis „malasi“, spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje.

Pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra: Pakilusi temperatūra (hipertermija) arba nukritusi žemiau (hipotermija). Pamatuokite temperatūrą. būtinai kreipkitės į pediatru, ypač jei jūsų vaikas dar neišaugo iš kūdikystės amžiaus.

Užkrečiamoji liga: Jei kūdikis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka? būtinai kreipkitės į gydytoją. požymių.

Skysčių stoka: Jei kūdikis viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. pasnausti. kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku. specialaus druskų tirpalo.

Trauma: Jei kūdikis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka? skubiau kreipkitės į gydytoją. nesusitrenkė galvos.

Cukraligė: Mieguistumas gali būti vienas cukrinio diabeto požymių. susidaro įvairių rūgščių. su šlapimu. patikrintų gliukozės kiekį šlapime ir kraujyje.

Apsinuodijimas: Jei ką nors labai sudomina, gali nuryti. viduriuoti. nieko netrūksta. patikrinkite buitinės chemijos spintutę. skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. alkoholiui ir buitinei chemijai raskite vietą, kurios vaikas nepasiektų.

Vaistų poveikis: mieguistumą gali sukelti kai kurie vaistai (pvz., raminamieji, nuo alergijos).

Depresija: Jei kūdikis tapo mieguistas, mažiau domisi aplinka? depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti. dėmesio vaikui, išklausykite ir būtinai pasitarkite su gydytoju.

Alkis

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį).

Nepakankamas dienos miegas

Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Per vargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką.

Miego regresas

4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams.

Kitos galimos priežastys

• Pilvo diegliai: Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių, tad jeigu prabundate jo panešioti ar pasupti, taip pat nedekite šviesos, pasistenkite ramiai ir tyliai jį užmigdyti.
• Per aukšta temperatūra kambaryje: Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali - 21 laipsnis). Jeigu kambaryje šilta, užklokite vaikutį lengvu apklotu ir neprirenkite. Jeigu per miegus juda, kad negalėtų nusispardyti apkloto, kūdikį galite pabandyti migdyti specialiame miegmaišyje. Paprastai jame mažyliai miega ramiau.
• Miego parasomnijos: Vaikams nuo vienų metų gali pasitaikyti vadinamosios miego parasomnijos (fiziologinis miego fenomenas). Tai naktiniai košmarai, naktinės baimės ir vaikščiojimas (lunatizmas). Tėvus labai gąsdina naktinės baimės, mat mažylis nesustodamas rėkia nuo kelių minučių iki valandos, kartais būna išprakaitavęs, daužosi širdutė. Paskui tarsi nieko nebūtų įvykę ramiai užmiega, o ryte nieko nepamena. Jeigu tokie priepuoliai nėra dažni - pasikartoja kartą per kelis mėnesius ar kartą per pusmetį, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vaikas vaikšto naktimis, per miegus rėkia keturis kartus per mėnesį arba dažniau, būtina parodyti gydytojui neurologui, mat miego parasomnijas kartais sunku atskirti nuo epilepsijos. Dažnai šie priepuoliai būna gerybiniai, jų gydyti nereikia. Kai kuriems būdinga kuri nors viena miego parasomnija, o kai kuriems - visos trys: košmarai (naktį mažylis sapnuoja baisius sapnus), baimės ir vaikščiojimas. Jeigu nakties baimių atsiranda dešimtmečiui ir vyresniam, būtina kreiptis į gydytoją ir ištirti, ar vaikui neprasidėjo epilepsija. Nors nakties baimės labai gąsdina tėvus, nereikia išsigąsti, o pabandyti ramiai paguldyti vaiką. Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 m. amžiaus. Lunatizmas gali tęstis ilgiau - iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą. Lunatizmui būdinga tai, kad vaikas naktį atsikelia ir eina nežinoma kryptimi atmerktomis akimis, jis nesuvokia, kas vyksta aplink. Jeigu pastebėjote, kad jūsiškis vaikšto per miegus, būtinai pasirūpinkite, kad namai būtų saugūs ir mažylis nesusižalotų. Dažniausiai tėvai išgirsta, kad vaikas per miegus atsikėlė, ir pagauna jį kažkur beeinantį bei paguldo į lovą. Ryte vaikas nieko nepamena. Tėvai kartais klausia, ar negali padėti vaiko migdymas tėvų lovoje. Tačiau tai nesusiję dalykmai, vaikas miego parasomnijas turi išaugti.
• Miego patrūkčiojimai: Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai - užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą, o jeigu yra galimybė, nufilmuoti miegantį kūdikį ir parodyti vaizdo įrašą gydytojui. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, mat miego patrūkčiojimai taip pat panašūs į epilepsijos priepuolį.

Kaip padėti kūdikiui miegoti geriau naktį?

Yra keletas būdų, kaip galite padėti savo kūdikiui miegoti geriau naktį:

Dienos ir nakties kaitos požymiai

Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.

Miego ritualai

Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti. Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūnai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.

tags: #kudikis #daugiau #miega #reciau #valgo

• Ar saugu darytis tatuiruotę nėštumo metu Lietuvoje?
• Kūdikių aliejaus nauda
• Kaip vertinami embrionai IVF
• Receptai: avokadų ir tuno salotos
• Kaip apsaugoti kūdikį