Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pokyčių - padažnėjęs širdies plakimas, arba didesnis nei įprasta pulsas. Nors tai dažnai yra natūrali organizmo reakcija į nėštumo metu vykstančius procesus, svarbu suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti ir kaip sau padėti.
Kodėl nėštumo metu kyla pulsas?
Nėštumo metu širdis dirba intensyviau - pumpuoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų deguonimi ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Dėl šios priežasties natūralu, jog širdies susitraukimų dažnis (pulsas) gali padidėti. Širdies darbas intensyvėja, nes didėja kūno masė ir cirkuliuojančio kraujo kiekis, siekiant užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi.
Padidėjęs pulsas taip pat gali būti susijęs su tokiomis būklėmis kaip anemija (mažakraujystė), kuriai esant širdis dirba daugiau, kad kompensuotų nepakankamą deguonies pernešimą. Kartais moterys gali jausti ekstrasistoles - pojūtį, kai atrodo, jog širdis tarsi „apsiverčia“. Tai gali atsirasti dėl kalio trūkumo kraujyje arba buvusių širdies ligų.
Kiti veiksniai, galintys paskatinti aritmijas ar pulso pokyčius nėštumo metu, apima:
- Hormonų pokyčiai
- Per didelis kraujo tūris
- Stresas ir miego trūkumas
- Geležies ar magnio trūkumas
- Per mažas skysčių kiekis organizme
- Kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas
- Kai kurių nėščiųjų vitaminų (pvz., su geležimi ar kalciu) perdozavimas
Kada padažnėjęs pulsas yra normalus, o kada - pavojingas?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Nėštumo metu šis rodiklis gali natūraliai pakilti, ypač vėlesniuose nėštumo trimestruose. Kai kurios moterys pastebi, kad jų pulsas siekia 100-110 dūžių per minutę, o kartais net ir 120 dūžių per minutę, ypač jei jos turi žemą kraujospūdį (pvz., 90/60 mmHG). Kardiologai kartais nurodo, kad nėščiai moteriai toks pulsas gali būti laikomas normaliu, nes širdis dirba dvigubai.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus. Lengvi širdies permušimai, trunkantys kelias sekundes ir nepasikartojantys dažnai, paprastai nėra pavojingi. Tačiau jei padažnėjęs širdies plakimas yra nuolatinis, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su tokiais požymiais kaip:
- Dusulys
- Silpnumas
- Galvos svaigimas
- Skausmas krūtinėje
- Staigus sąmonės netekimas ar sutrikimas
būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnius širdies ar kraujotakos sutrikimus, įskaitant aritmijas, kurios gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.
Kaip saugiai sumažinti pulsą nėštumo metu?
Jei pastebite, kad jūsų pulsas yra padažnėjęs, bet neturite rimtų simptomų, galite išbandyti kelis saugius būdus, kaip jį normalizuoti:
- Gilaus kvėpavimo pratimai: Lėtai įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundes ir iškvėpkite per burną 6 sekundes. Tai padeda širdžiai dirbti ritmingiau.
- Streso valdymas: Meditacija, rami muzika, trumpas poilsis ar pasivaikščiojimas gryname ore gali padėti sumažinti stresą, kuris dažnai sukelia pulso padidėjimą.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite reguliariai - ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens per dieną, nebent gydytojas nurodė kitaip. Dehidratacija verčia širdį dirbti stipriau.
- Venkite stimuliatorių: Kava, stipri arbata ir alkoholis stimuliuoja nervų sistemą, todėl didina širdies ritmą.
- Reguliarus, bet saikingas judėjimas: Lengva mankšta, nėščiųjų joga ar pasivaikščiojimai lauke gerina širdies kraujotaką. Venkite per didelio fizinio krūvio.
- Subalansuota mityba: Įtraukite į mitybą vaisius, daržoves, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus. Svarbu užtikrinti pakankamą geležies, magnio ir kalio kiekį.
- Pakankamas poilsis: Miego trūkumas sukelia stresą organizmui, todėl pulsas gali padidėti.
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra esminė prenatalinės priežiūros dalis. Ši neinvazinė procedūra leidžia įvertinti vaisiaus sveikatą ir gerovę. Dažniausiai vaisiaus širdies susitraukimų dažnis svyruoja nuo 120 iki 160 dūžių per minutę, nors gali skirtis priklausomai nuo nėštumo stadijos ir vaisiaus aktyvumo. Stebint vaisiaus širdies ritmą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti galimas komplikacijas ir įvertinti, kaip kūdikis toleruoja nėštumą.
Įprasto prenatalinio vizito metu naudojamas delninis Doplerio prietaisas arba fetoskopas vaisiaus širdies plakimui klausytis. Gimdymo metu gali prireikti nuolatinio elektroninio vaisiaus stebėjimo (EFM), kai du jutikliai uždedami ant motinos pilvo - vienas matuoja vaisiaus širdies ritmą, kitas - gimdos susitraukimus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl kraujospūdžio ir pulso?
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas rodiklis (sistolinis ar diastolinis) yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija (priešlaikinis gimdos sutrikimas) gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės, net jei iki tol kraujospūdis buvo normalus. Kartais nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio, neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus kraujospūdį, jis gali būti aukštas ir gerokai viršyti normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą, svaigimą, nemalonius pojūčius skrandžio plote ar sutrikusią regą, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Jei nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatuotas arterinis kraujospūdis viršija normas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Preeklampsija - tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo, rodančio sutrikusią inkstų veiklą. Taip pat gali pasireikšti ir kitų organų sistemų sutrikimai. Pagal statistiką apie 5-7 % nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Jei jums nustatoma preeklampsija ir kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Tačiau jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, nepaisant nėštumo trukmės, moteris gydoma ligoninėje.
Svarbu: Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistų.
| Simptomas | Galima priežastis | Ar pavojinga? | Rekomenduojami veiksmai |
|---|---|---|---|
| Trumpas širdies „praleidimas“ be kitų simptomų | Normalus fiziologinis pokytis dėl hormonų | Nepavojinga | Stebėti, ilsėtis, vengti kofeino |
| Dažni permušimai kartu su nerimu ar miego trūkumu | Stresas, magnio trūkumas | Stebėtina | Didinti magnio suvartojimą, pasikonsultuoti su gydytoju |
| Plakimo šuoliai su dusuliu ar silpnumu | Geležies stoka, aritmija | Reikia gydytojo vertinimo | Kraujo tyrimas, elektrokardiograma |
| Greitas ar nereguliarus širdies plakimas su krūtinės skausmu | Galimas širdies laidumo sutrikimas | Pavojinga | Kreiptis į gydytoją nedelsiant |
