Menu Close

Naujienos

Riboto pakaltinamumo ir naujagimio nužudymo santykis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 2000 m. įsigaliojimas, įtvirtinęs riboto pakaltinamumo institutą, kartu sukėlė ir specialių, su juo siejamų normų, tokių kaip BK 131 straipsnis (naujagimio nužudymas), taikymo klausimus. Dėl to savaime iškilo poreikis išsiaiškinti BK 18 straipsnio (ribotas pakaltinamumas) ir BK 131 straipsnio santykį.

Atsižvelgiant į šią teisinę situaciją, straipsnyje, remiantis užsienio valstybių teisiniais reguliavimais, naujausiais moksliniais tyrimais naujagimio nužudymo srityje bei aktualiausia kasacinio teismo praktika, atskleidžiamas riboto pakaltinamumo ir naujagimio nužudymo normų tarpusavio ryšys.

Grafikas, iliustruojantis baudžiamojo kodekso straipsnių santykį

Atliekamas tyrimas taip pat kelia klausimą dėl BK 131 straipsnio taikymo reikalingumo ir analizuoja konkrečius atvejus, kada turėtų būti taikomas BK 18 straipsnis, o kada - BK 131 straipsnis.

Riboto pakaltinamumo ir naujagimio nužudymo kvalifikavimo ypatumai

Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad privalomas naujagimio nužudymo sudėties elementas - gimdymo nulemta būsena - yra vertinamas kaip buvimas ribotai pakaltinamu. Dėl šios priežasties BK 131 straipsnis yra speciali norma, taikoma atžvilgiu į bendresnę BK 18 straipsnio normą.

BK 131 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai moters psichika susilpnėja dėl gimdymo metu kilusių faktorių, t. y. kai naujagimis yra nužudomas dėl gimdymo sukeltų padarinių ir nėra išankstinės tyčios.

Schema, vaizduojanti sąlygas, kurioms esant taikomas BK 131 straipsnis

Kita vertus, jei naujagimio nužudymas yra tyčinis (nustatoma išankstinė tyčia nužudyti) ir tuo pačiu metu yra duomenų apie motinos psichikos sutrikimus, buvusius nusikaltimo metu, tokiais atvejais kvalifikavimas turėtų būti atliekamas taikant bendrą nužudymo normą (BK 129 straipsnis) kartu su BK 18 straipsniu.

Teisės normų taikymo analizė

Nors riboto pakaltinamumo institutas buvo įvestas 2000 m., tačiau palikus su juo siejamas specialias normas, tarp jų ir BK 131 straipsnį, kilo aktyvus diskusijos dėl jų santykio ir taikymo.

Analizuojant užsienio valstybių praktiką, pastebima, kad kai kuriose jurisdikcijose specialios normos, skirtos motinos, veikiančios gimdymo sukeltos būsenos įtakoje, padarytam naujagimio nužudymui, nėra atskirtos nuo bendrųjų nužudymo normų, o atvejo aplinkybės vertinamos taikant bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į riboto pakaltinamumo statusą.

Žemėlapis, rodantis šalis su skirtingais baudžiamosios teisės principais naujagimio nužudymo atveju

Straipsnyje akcentuojama, kad BK 131 straipsnio taikymas yra griežtai apibrėžtas ir susijęs su specifine gimdymo nulemta būsena, kuri yra tiesiogiai susijusi su ribotu pakaltinamumu. Tai leidžia išskirti šią normą kaip specialiąją, taikomą tik nustatytu atveju.

Taip pat svarstomas BK 131 straipsnio poreikis dabartinėje teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kad dauguma atvejų galėtų būti kvalifikuojami taikant bendrąsias nužudymo normas kartu su riboto pakaltinamumo nuostatomis.

Apibendrinant, svarbu atskirti tyčinį naujagimio nužudymą, net ir esant motinos psichikos sutrikimams, nuo nužudymo, įvykdyto tiesiogiai dėl gimdymo sukelto psichikos būsenos pokyčių. Pirmuoju atveju taikytinos bendrosios normos su riboto pakaltinamumo nuostatomis, antruoju - speciali BK 131 straipsnio norma.

tags: #neringa #palioniene #naujagimis