Tiek įvaikinimas, tiek globa suteikia vaikams, netekusiems tėvų globos, galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Nors abu procesai siekia užtikrinti vaiko gerovę, jie skiriasi teisinėmis pasekmėmis, trukme ir tarpusavio santykiais. Suprasti šiuos skirtumus yra labai svarbu potencialiems globėjams ir įtėviams.

Įvaikinimas: nuolatinė šeima ir nutrūkę ryšiai

Įvaikinimas - tai procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su biologiniais tėvais ir giminaičiais. Tuo pačiu metu sukuriamos naujos teisės ir pareigos su įtėviais ir jų giminaičiais, kurie tampa vaiko šeima pagal kilmę. Įvaikinimas suteikia vaikui naują šeimą, kai jis negali augti savo biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kuriame visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o pats įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, gali būti keičiamas vardas. Pagrindinis ir esminis įvaikinimo ir globos skirtumas yra tai, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas. Tuo tarpu globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Įvaikinimas yra galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Kas gali įvaikinti? Reikalavimai įtėviams

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai, darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Tokia išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.

Amžius - įvaikintojai turi būti pilnamečiai, darbingo amžiaus asmenys, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, o įvaikinant sutuoktinio vaiką - ne mažesnis nei 15 metų.

Sveikata - įtėviai neturi būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais ir nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Teistumas - apie potencialių įtėvių teistumą ir administracinius teisės pažeidimus informaciją teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinė policijos įstaiga. Tarnybos atestuoti asmenys vertina surinktus duomenis ir šeimos galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Gyvenimo sąlygos - vertinama, ar šeima turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas.

Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta konkreti pajamų suma, tačiau jos turėtų būti pakankamos, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

Apribojimai - neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems buvo apribota tėvų valdžia, arba buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa buvo panaikinta dėl jų kaltės.

Įvaikinimo procedūra: žingsnis po žingsnio

Įvaikinimo procedūra apima kelis etapus:

1. Pirmas žingsnis. Kur kreiptis? Norintys įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Tarnybos teritorinį skyrių.
2. Antras žingsnis. Kokius dokumentus pateikti? Asmuo, norintis įvaikinti, pateikia prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma svarbiausia informacija apie save ir pageidaujamus vaikus, bei sveikatos pažymėjimo kopiją.
3. Trečias žingsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Tarnybos teritorinis skyrius patikrina, ar potencialūs įtėviai atitinka visus reikalavimus (neveiksnumas, apribota tėvų valdžia, teistumas, sveikata ir kt.). Šis vertinimas trunka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.
4. Ketvirtas žingsnis. Mokymai būsimiems įtėviams. Jei nėra kliūčių, asmenys siunčiami į mokymus pagal GIMK programą, kurie trunka ne ilgiau nei 3 mėnesius ir apima grupinius bei individualius susitikimus.
5. Penktas žingsnis. Išvados apie pasirengimą įvaikinti. Po mokymų parengiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti, kuri galioja 24 mėnesius.
6. Šeštas žingsnis. Įrašymas į sąrašą. Su teigiama išvada asmenys įrašomi į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą.
7. Septintas žingsnis. Vaiko pasiūlymas. Tarnyba parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įtėvius. Potencialūs įtėviai supažindinami su vaiku ir turi apsispręsti dėl įvaikinimo per 30 kalendorinių dienų.
8. Aštuntas žingsnis. Teisminis procesas. Esant sutikimui įvaikinti, pradedamas teisminis procesas.

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių, tačiau vidutiniškai svyruoja nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos, tačiau gali tekti padengti dokumentų ruošimo, vertimo, kelionės, atstovo paslaugų ir kitas išlaidas.

Globa: laikina parama ir ryšiai su biologine šeima

Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, sudarant tinkamas sąlygas jo augimui, bei jo teisių ir interesų gynimas. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra skirta tam, kad vaikas būtų laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje, o tikslas - grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą. Laikinoji globa paprastai nustatoma iki 12 mėnesių.

Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Budintis globotojas gali vaiką globoti kriziniais atvejais iki 3 mėnesių. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra pavedama kitai šeimai ar institucijai. Globa šeimoje apima ne daugiau kaip trijų vaikų globą, o šeimynoje - keturių ir daugiau vaikų. Vaikų globos institucijoje vaikas apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais.

Svarbus globos ir įvaikinimo skirtumas yra tas, kad globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Ar vaikas gali matytis su savo biologiniais tėvais, kaip dažnai ir kiek tai yra saugu, nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinis skyrius arba teismas.

Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą. Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. numatoma didinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui skiriama globos išmoka, globėjui - tikslinis priedas ir pagalbos pinigai.

Finansinė parama įtėviams ir globėjams

Nors įvaikinimo procedūros Lietuvoje yra nemokamos, įtėviai gali turėti papildomų išlaidų. Valstybė teikia paramą ir įtėviams. Įtėviai, įvaikinus vaiką, turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, tėvystės išmoką. Įsivaikinus skiriama vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama išmoka vaikui, o vienam iš vaiko tėvų - mėnesinė išmoka.

Valstybės paramą gali gauti ir globėjai. Nuo 2022 m. planuojama didinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama globos išmoka, globėjui - tikslinis priedas ir pagalbos pinigai.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.

tags: #ivaikinimas #ir #globa #skirtuma

• Astro vaiko nuotykiai
• Sveikas svorio priaugimas nėštumo metu
• Kaip pasirinkti tinkamą kūdikio kremą nuo alergijos
• IT pirmo trimestro pažymių analizė su linijinėmis diagramomis
• Sutapimas: vaiko priežiūros ir kasmetinės atostogos