Susirgus vaikui, vienas didžiausių tėvų nerimo šaltinių - pakilusi kūno temperatūra. Karščiavimas dažnai lydi tiek peršalimą, tiek kitas virusines ar bakterines infekcijas, todėl svarbu žinoti, kada jis pavojingas, kaip jį tinkamai mažinti ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38 °C kūdikiams iki 3 mėnesių, 38,1 °C vaikams nuo 3 iki 36 mėnesių ir 38,4 °C vaikams nuo 3 metų. Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, metu stiprėja imuninės sistemos atsakas.
„Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Karščiavimo metu vaikas netenka daug skysčių, todėl būtina dažnai siūlyti atsigerti vandens ar arbatos. „Kūdikiams rekomenduojamas mamos pienas ar adaptuotas mišinys. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, vaiką galima maitinti lengvai pasisavinamu maistu, pavyzdžiui, buljonu.
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežasties. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
„Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl asmenims, sergantiems širdies ar plaučių ligomis pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija“, - pažymi O. Be to, tam tikrais atvejais karščiavimas 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams gali sukelti taip vadinamus febrilinius traukulius. Tai - gerybinė būklė, tačiau ja taip pat gali pasireikšti ir neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas.
Orientuokitės į mažylio savijautą. Jeigu greitai kyla temperatūra, krečia drebulys, padėkite vaikui sušilti: aprenkite šiltesniais drabužiais, užklokite antklode ir duokite karštoko gėrimo. Kai temperatūra pasiekia maksimumą, drebulys liaujasi, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos pasirodo prakaito lašelių. Tuo metu vaiką nuklokite arba perrenkite plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Nepamirškite, kad staiga numušus vaistais temperatūrą, mažylį gali ištikti febriliniai traukuliai, lygiai taip pat, kaip ir jai sparčiai kylant.
Tėvelių tikslas yra ne kuo labiau numušti temperatūrą, o ją sumažinti, kad pagerėtų vaiko savijauta. Klausimas - mažinti temperatūrą ar ne - nėra paprastas. Viena vertus, temperatūros padidėjimas yra ženklas, kad kūnas kovoja su liga, todėl, atrodytų, nedera kištis į šį procesą. Pediatrai pataria vadovautis ne tik termometro skaičiais, bet ir vaiko savijauta. Mažinti derėtų aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Aukšta temperatūra gali išprovokuoti dažnai vaikystėje ištinkančius febrilinius traukulius (sukeltus karščiavimo).
Vaikų karščiavimui malšinti skiriami paracetamolis ir / arba ibuprofenas. „Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Marija Mizgaitienė Aiškiną, kad ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą, jis rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus, jo poveikis trunka 5-6 valandas. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti. Antibiotikai karščiavimo negydo - jie skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti. Mažo vaiko temperatūrai mažinti geriausia naudoti skysto pavidalo vaistukus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, ibuprofeno. Jie ne tik sumažins temperatūrą, bet ir numalšins skausmą. Vaistai nuo temperatūros dozuojami ir pagal amžių, ir pagal svorį. Nepamirškite, kad vaikams negalima duoti aspirino ir analgino.
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
Kokie vaistai geriau, kai vaikas karščiuoja - sirupas ar žvakutės? Žvakutės geriau tinka, kai vaikas vemia. Sirupą reikia mokėti sugirdyti. Vaikams iki 2 metų geriausia sirupą girdyti iš specialaus prie vaistų pridedamo švirkšto. Švirkštu pritraukite reikiamą kiekį sirupo, vaiką laikykite pusiau gulomis ant kairės rankos, dešine ranka po truputį sušvirkškite sirupą į burnytę. Vaistai nuo temperatūros ne tik „numuša“ karštį, bet ir pagerina savijautą, nuskausmina.
Jei vaikas nepatiria diskomforto, o jo rankos ir kojos nėra atvėsusios, odą galima sudrėkinti drėgna šluoste, suvilgyta apie 30 °C vandeniu. Įvairios fizinės priemonės karščiavimui mažinti nerekomenduojamos.
Kai pradeda kilti temperatūra, vaikas gali jausti šaltį, jam gali būti šalta. Tuomet svarbu vaiką apkloti, duoti šiltų gėrimų. Kai temperatūra pasiekia aukščiausią tašką, drebulys praeina, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos atsiranda prakaito lašelių. Šiuo metu vaiką reikia apkloti lengviau, perrengti plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Karščiuojančiam vaikui svarbu duoti daug skysčių ir leisti jam ilsėtis.
Kovojančio su infekcija organizmo sugebėjimas skaidyti maisto medžiagas mažėja. Todėl ligoniuką reikia maitinti lengvai virškinamu maistu, papildomai duodama šviežių vaisių ir uogų tyrelių, sulčių, nes jose esantis vitaminas C sutelkia organizmo sistemas. Prakaituodamas mažylis netenka daug skysčių, todėl labai svarbu, kad jis užtektinai gertų.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuoja naujagimis arba kūdikis. Gydytojo apžiūra būtina, kai vyresniam vaikui atsiranda bėrimų, sunku kvėpuoti, jis ima vemti, pasidaro vangus, atsisako gerti, skundžiasi stipriu pilvo ar galvos skausmu. Taip pat - tėveliams pastebėjus neįprastus negalavimus. Susirūpinti reikėtų, kai vaikas karščiuoja ilgiau negu dvi paras, jeigu nepadeda vaistai nuo temperatūros. Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir: Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti;)* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei: Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą; Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje; Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.
Karščiavimas - vienas pagrindinių požymių, signalizuojančių, jog organizmas kovoja su infekcija. Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su padidėjusia kūno temperatūra, ir įprastai dėl šio simptomo neverta per daug nerimauti. Visgi tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai karščiavimas pasireiškia mažam vaikui arba gretutinių ligų turinčiam asmeniui, ši būklė gali būti pavojinga. Plačiau apie pakilusią temperatūrą ir tai, ką svarbu žinoti, su ja susidūrus, pasakoja Garliavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.
„Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų. Temperatūrai ir skausmui mažinti turėtų būti pasirenkamas paracetamolis arba ibuprofenas. Tėvams svarbu įsidėmėti, kad iki 18 m. Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį (žr.lentelėje). Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiant tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Nepakrauti skrandžio. Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
Stebėti vaiką (ir naktį): Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
Leisti vaikui ilsėtis. Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Jei auginate mažą vaiką, šių klausimų neišvengsite. Vieni vaikai greičiau sukarščiuoja nuo bet kokios infekcijos, kitų organizmo temperatūra pakyla, tik esant itin rimtai ligai. Kylanti temperatūra rodo organizmo reaktyvumą, karščiavimas - tai gynybinis organizmo atsakas, reakcija į ligos sukėlėją bei jo išskiriamas toksines medžiagas. Karščiuojant organizme gaminasi antikūnų, kovojančių su ligos sukėlėju. Štai kodėl nebesiūloma mažinti temperatūros, jei ji nėra aukštesnė nei 38,5°C. Vaistų nuo temperatūros galite duoti ir ne taip stipriai karščiuojančiam vaikui, jei įtariate, kad jam gali skaudėti gerklę (dėl to jis atsisako valgyti, gerti skysčius) arba ausis.
Vaikui temperatūra be simptomų: Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Nėra aiškios ligos priežasties.
Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos ar rūkant, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms. „Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą - tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus. Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37.7 laipsnių C.
„Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų“, - teigia O.
Kai jaunesnio nei 3 mėn. 3 mėn.-3 m. pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų ir tokia būklė tęsiasi 7 d.
„Pasitarti su savo gydytoju vertėtų ir tais atvejais, kai karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas. Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Visgi, karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori. „Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti - tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu ji nėra labai aukšta“, - atkreipia dėmesį O.
Geriausi yra paprasti kontaktiniai termometrai su minkštu plastmasiniu galiuku.
Karščiuojančio vaiko nepatarčiau maudyti ar vežti į lauką.
Sočiai maitinti karščiuojančių vaikų nepatartina. Vaikas turi valgyti tik tiek, kiek jam norisi, ir tada, kada norisi. Siūlyti nereikia - duokite valgyti tada, kada vaikas pats paprašys.
Paprastai ši temperatūra per keletą savaičių nukrenta savaime. Kartais tai užtrunka ir keletą mėnesių, tuomet reikia kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai dėl galimų ligos komplikacijų, tuberkuliozės, skydliaukės veiklos sutrikimo ir kitų galimų priežasčių.
Karščiuojančiam vaikui reikia duoti daugiau skysčių, siūlyti juos aktyviai ir dažnai.
Termometras (1-4 kl.) VHM TV
| Vaiko svoris (kg) | Paros skysčių norma (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
| 14 | 1200 |
| 15 | 1250 |
