Motinystės išmoka ir biuletenis komplikuoto gimdymo atveju – ką svarbu žinoti?

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais, kai gimdymas buvo komplikuotas (įskaitant ir cezario pjūvio operaciją), moteriai suteikiamos ilgesnės nėštumo ir gimdymo atostogos bei už jas mokama motinystės išmoka. Šios papildomos atostogos trunka 14 kalendorinių dienų. Jei jūsų gimdymas buvo komplikuotas, svarbu žinoti, kaip pasinaudoti šia teise.

Kam priklauso papildomos 14 dienų?

Teisę į prailgintas 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogas bei atitinkamą motinystės išmoką turi moterys, kurių gimdymas buvo pripažintas komplikuotu pagal oficialiai patvirtintą ligų ir būklių sąrašą. Štai pagrindinės būklės, kurios laikomos komplikuotu gimdymu:

Eklampsija: Eklampsija gimdant, Eklampsija laikotarpiu po gimdymo.
Nėštumo ir placentos komplikacijos: Daugiavaisis nėštumas, Priaugusi placenta, Pirmeigė placenta su kraujavimu, Priešlaikinė placentos atšoka, kai yra koaguliacijos defektas, Užsilikusi placenta ar vaisiaus dangalai be kraujavimo.
Gimdymo eigos komplikacijos: Patologinis gimdymas dėl sėdmenų pirmeigos, Trečiojo laipsnio tarpvietės plyšimas gimdant, Ketvirtojo laipsnio tarpvietės plyšimas gimdant, Gimdos plyšimas prieš gimdymą, Gimdos plyšimas gimdant, Gimdos inversija (iškritimas) po gimdymo, Akušerinis dubens sąnarių ir raiščių pažeidimas, Akušerinė dubens hematoma (kraujosruva).
Kraujavimas: Kraujavimas gimdant, kai yra koaguliacijos defektas, Kitas kraujavimas gimdant, Kraujavimas po gimdymo.
Anestezijos komplikacijos: Aspiracinė pneumonija dėl anestezijos gimdant, Kitos plaučių komplikacijos dėl anestezijos gimdant, Širdies komplikacijos dėl anestezijos gimdant, Centrinės nervų sistemos komplikacijos dėl anestezijos gimdant, Toksinė reakcija į vietinę anesteziją gimdant.
Kitos sunkios būklės: Šokas gimdant ar po jo, Kraujo užkrėtimas (sepsis) po gimdymo, Smegenų venų trombozė po gimdymo, Akušerinė embolija.
Gimdymo užbaigimas: Vienvaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių, Vienvaisis gimdymas per cezario pjūvį.

Pastaba: Sąrašas gali būti tikslinamas pagal galiojančius teisės aktus.

Motinystės išmoka ir nedarbingumo pažymėjimas yra svarbios socialinės garantijos, užtikrinančios finansinę paramą nėščioms moterims ir asmenims, laikinai netekusiems darbingumo dėl ligos ar traumos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime motinystės išmokų skyrimo tvarką, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiomis išmokomis Lietuvoje.

Motinystės išmoka - tai piniginė išmoka, mokama nėščiosioms ir gimdyvėms nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Jos tikslas - kompensuoti prarastą darbo užmokestį, kai moteris negali dirbti dėl nėštumo ar gimdymo. Teisę į motinystės išmoką turi apdraustos motinystės socialiniu draudimu moterys, t. y. asmenys, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos. Išmokos dydis priklauso nuo moters kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuojamo pagal jos draudžiamąsias pajamas per praėjusius 12 mėnesių. Svarbu pažymėti, kad motinystės išmoka nėra mokama automatiškai. Norint ją gauti, būtina pateikti prašymą „Sodrai“.

Nėštumo ir gimdymo atostogos trunka 126 kalendorines dienas (18 savaičių). Prieš gimdymą moteris gali išeiti į atostogas likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Tam tikrais atvejais, kai gimdymas buvo komplikuotas (įskaitant ir cezario pjūvio operaciją), moteriai suteikiamos ilgesnės nėštumo ir gimdymo atostogos - papildomos 14 kalendorinių dienų.

Kaip kreiptis dėl papildomos išmokos? Žingsnis po žingsnio

Norint gauti motinystės išmoką už papildomas 14 atostogų dienų, būtina pateikti naują, atskirą prašymą „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, per el. bankininkystę:

Prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Kairėje pusėje esančiame meniu pasirinkite „Naujas prašymas“.
Iš paslaugų sąrašo pasirinkite grupę „NORIU GAUTI MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, VAIKO PRIEŽIŪROS AR VAIKO IŠLAIKYMO IŠMOKĄ”.
Pasirinkite prašymą pavadinimu „Prašymas skirti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką, GPS2″.
Prašyme raskite ir pažymėkite langelį (X) ties sakiniu: „Prašau skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį”.
Nurodykite tikslų 14 kalendorinių dienų laikotarpį, už kurį prašote papildomos išmokos. Šis laikotarpis turi prasidėti kitą dieną po jūsų pirminio nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio pabaigos.
Pateikite prašymą: Užpildę visus reikiamus laukus, pateikite prašymą elektroniniu būdu.

Pavyzdys: Jeigu jūsų pirminis elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (ir pirmasis prašymas „Sodrai“) apėmė laikotarpį nuo kovo 13 d. iki liepos 16 d. (126 kalendorinės dienos), tai papildomą išmoką turite prašyti už laikotarpį nuo liepos 17 d. iki liepos 30 d. (įskaitytinai, viso 14 kalendorinių dienų).

Prašymas ligos išmokai gauti 2018 06 27

Kada pildyti prašymą?

Prašymą galite pildyti vos grįžę iš ligoninės arba vėliau, tačiau svarbu nepamiršti to padaryti per nustatytą terminą (paprastai per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos).

Svarbu žinoti

Teisė į papildomas 14 dienų atostogų ir išmoką atsiranda tik tuo atveju, jei gimdymas buvo komplikuotas pagal oficialiai patvirtintą sąrašą. Informaciją apie gimdymo komplikacijas (atitinkamą ligos kodą) „Sodra“ paprastai gauna elektroniniu būdu iš gydymo įstaigos, kurioje gimdėte. Išrašas būna sistemoje esveikata.lt.

Motinystės išmokos dydis ir mokėjimo tvarka

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t. t.) per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį.

Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.

Nedarbingumo pažymėjimas: kas tai ir kam jis reikalingas?

Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikiną nedarbingumą dėl ligos, traumos, nėštumo ir gimdymo ar kitų priežasčių. Jis reikalingas norint gauti ligos išmoką ir pateisinti neatvykimą į darbą. Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę. Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).

Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo. Svarbu pažymėti, kad skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės.

Elgesio taisyklės nedarbingumo metu

Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas. Laikino nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis. Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.

Pravartu prisiminti, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tiesa, žmonėms, kurie stacionariose gydymo įstaigose savanoriškai gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ar patologinį potraukį į azartinius žaidimus, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama bendrąja tvarka.

Ligos išmoka: kam ji priklauso ir kaip ją gauti?

Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.

Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka

Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio - vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas, ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys. Slaugant šeimos narį „Sodra“ nuo pirmos dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.

Nedarbingumo išmoka bedarbiams

Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.