Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo.
Rekomendacijos pagal amžiaus grupes
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrijos akademija (APA) pateikia aiškias rekomendacijas, kaip riboti vaikų ekranų laiką, atsižvelgiant į jų amžių.
- Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus: elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojamos, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. Rekomendacijos pataria kūdikiams iki 18 mėnesių vengti sėdimo ekrano laiko, išskyrus tiesioginius vaizdo pokalbius; 18-24 mėnesių amžiuje - tik aukštos kokybės turinys su globėjo bendru žiūrėjimu.
- Vaikams nuo 2 iki 5 metų amžiaus: laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną interaktyvių, suaugusiųjų vadovaujamų programų.
- Priešmokyklinio amžiaus vaikams: ne daugiau kaip 2 valandos per dieną.
- Mokyklinio amžiaus vaikams (6-10 metų): reikėtų atskirti needukacinį naudojimą nuo namų darbų ir išlaikyti jį maždaug iki dviejų valandų per dieną.
- Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams: svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Paaugliams taikomos panašios rekreacinio naudojimo ribos, technologijų komendanto valandos ir įrenginiai neturėtų būti laikomi miegamuosiuose per naktį.
Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, naudoja paprastą formulę: 0-1-2-3/4.
- 0 valandų - iki dvejų metų.
- Iki vienos valandos - 2-5 m. vaikai.
- Iki 2 valandų - 6-10 metų vaikai.
- Iki 3 valandų, maksimaliai - iki 4 valandų (įskaitant mokymąsi ir laisvalaikį) - nuo 11 m.
Ką reiškia ekranų laikas ir kaip jį vertinti?
Svarbu suprasti, ką vadiname ekranų laiku ir ar visi ekranai įsiskaičiuoja. Išskiriami keli tipai:
- Pasyvus ekrano laikas: video ar TV žiūrėjimas, e. knygų skaitymas, video ir mobilieji žaidimai, socialinių tinklų naršymas, muzikos klausymas.
- Komunikacija: bendravimas su šeimos nariais ar draugais socialiniuose tinkluose, amžių atitinkantys žaidimai, kuriuose dalyvauja daugiau žaidėjų, vienijantys šeimą ir kuriantys šeimos laiką filmų ar žaidimų vakarai.
- Mokymasis ir kūryba: namų darbai, turinio kūrimas, lavinamieji žaidimai, mokyklos projektų koordinavimas.
Kaip įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo, o gal viskas kontroliuojama? Galima pasitikrinti specialiais klausimynais, kurie padeda įvertinti savo ar savo vaikų rizikos lygį, ar netampame priklausomi nuo interneto.
Iššūkiai ir neigiamos pasekmės
Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online).
Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas.
Nuolatinis darbas biure ar naršymas telefone po darbo lemia, kad vyresniame amžiuje akies lęšiukas praranda elastingumą greičiau. Laiku atlikta, detali akių patikra yra geriausia investicija į vaiko (ir jūsų) ateitį.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis ir nekontroliuojamas ekranų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų savijautai. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų, dažnai patiria didesnį nerimo ir depresijos lygį, o taip pat gali turėti sunkumų su dėmesio koncentracija.
Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan.
Mokytojus ir ugdymo specialistus labai kviečiame atkreipti dėmesį ir pasirūpinti vaikais arba paaugliais, kurie jau turi emocinių ar elgesio problemų bei kurie nesutaria su tėvais ar mažai bendrauja su bendraamžiais. Jiems šiuo nuotolinio ugdymo metu, kuomet daug ir neribotai siūloma naudotis ekranais, kyla didelė sveikatos sutrikimų rizika.
Perteklinio ekrano laiko neigiamas poveikis gali pasireikšti:
- Miego sutrikimai.
- Aktyvaus laisvalaikio gryname ore trūkumas.
- Prastėjantys akademiniai pasiekimai.
- Dėmesio ir koncentracijos sutelkimo sunkumai.
- Socialinės problemos.
- Nuotaikų kaitos, nuobodulys, interesų rato siaurėjimas.
- Fiziniai sunkumai (raumenų, stuburo vystymasis, regėjimo sutrikimai).
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei ekranų poveikis
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurologinės ir genetinės kilmės. Pasireiškus keletui ar visiems ADHD bruožams, vaikai jaučiasi sutrikę, pavargę, įsitempę. Jiems sunku susirasti draugų, pritapti.
Neretai kaltinamos skaitmeninės technologijos ir vaikų priklausomybė ekranams. Tačiau tai yra neurologinis ir genetinis sutrikimas. Tikėtina, kad vaiko, kuriam diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, artimoje aplinkoje rasime panašių bruožų turinčių giminaičių.
Vaikams, turintiems ADHD, ekranai gali sukelti dar didesnę priklausomybę, nes jie skatina dopamino gamybą, o tai padeda jaustis geriau. Jei aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams neribosime prie ekranų leidžiamo laiko, turime didelę galimybę padidinti jau turimas tas pačias dėl sutrikimo problemas.
Kaip tėvai gali padėti?
Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, kur technologijos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, vaikų ekranų naudojimo trukmė tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų.
Tėvų vaidmuo šiuo klausimu yra nepaprastai svarbus, nes jų pavyzdys ir įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį vaikų elgesiui ir sveikatai.
Štai keletas praktinių patarimų tėvams:
- Sukurkite šeimos taisykles dėl ekranų naudojimo. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad ekranų laikas gali būti leidžiamas tik po to, kai vaikai atliko namų darbus ar dalyvavo fizinėje veikloje.
- Įdiekite sistemą, pagal kurią vaikai gali „užsidirbti“ ekranų laiką. Pavyzdžiui, už kiekvieną atliktą užduotį ar fizinę veiklą jie gali gauti tam tikrą laiką prie ekranų.
- Rinkitės edukacinius ir interaktyvius turinius, kurie skatina mokymąsi ir kūrybiškumą. Pasirinkite programas, kurios yra pritaikytos vaikų amžiui ir skatina jų pažinimą.
- Palaikykite aktyvų gyvenimo būdą, skatindami vaikus žaisti lauke, sportuoti ar užsiimti kitomis fizinėmis veiklomis. Moksliniai tyrimai patvirtina: vaikai, kurie praleidžia lauke natūralioje šviesoje bent 2 valandas per dieną, turi žymiai mažesnę riziką susirgti trumparegyste.
- Būkite pavyzdžiu. Tėvų elgesys ir ekranų naudojimo įpročiai taip pat turi didelę įtaką vaikų požiūriui į ekranus.
- Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama. Pavyzdžiui, valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais ir valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų.
- Stebėkite, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų, ir reguliariai vertinkite, ar laikotės nustatytų taisyklių.
Vaikų gerovė: sveiki įpročiai
Bendrai kuriant skaitmeninės gerovės sutartį, aiškiai apibrėžiamos vietos, laiko limitai ir atsakomybės, stiprinamas pasitikėjimas. Vizualiniai tvarkaraščiai parodo kasdienius ekrano laikotarpius ir alternatyvas.
Vaikų ekranų laiko valdymas yra sudėtingas, tačiau būtinas procesas, siekiant užtikrinti jų sveiką ir subalansuotą raidą. Laikydamiesi rekomendacijų ir taikydami praktinius patarimus, tėvai gali padėti vaikams išmokti, kaip teisingai naudotis technologijomis, tuo pačiu metu skatindami fizinį aktyvumą ir socialinį bendravimą.
