Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir jo profesinį augimą. Šis procesas prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, nuolat gilinant ir plečiant profesines kompetencijas.
Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. įsigaliojęs Reglamentas numato, kad pedagogikos studijų krypties programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras privalo atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.
Pedagogų rengimo reglamentas apibrėžia keturias pagrindines kompetencijų sritis, būtinas įgyti pedagogo kvalifikaciją: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės srities kompetencijas. Šios kompetencijos yra tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.
- Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimu ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą ir atliekant veiklas mokykloje bei už jos ribų.
- Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, užtikrinti ugdymosi prieinamumą ir ugdytinių savarankiškumą.
- Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.
- Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų santykius.
Pedagogų rengimo programos ir studijų formos
Būsimieji mokytojai Lietuvoje studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.
Pedagoginės studijos gali būti vykdomos keliais būdais:
- Bakalauro/profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos: Jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų ECTS).
- Lygiagrečiosios studijos: Asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią yra integruotas pedagoginių studijų modulis.
- Gretutinės studijos: Asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos.
- Nuosekliosios studijos: Asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais, gali baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.
Stojant į menų pedagogikos studijas, įprastai reikia laikyti stojamąjį egzaminą, kuriuo demonstruojami meniniai gebėjimai. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką, vertinami sporto pasiekimai.
Priėmimas į pedagogines studijas
Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo tvarkos aprašą.
Pagrindinis priėmimas į studijas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas rugpjūčio pirmoje pusėje.
Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja pati aukštoji mokykla, nustatydama priėmimo reikalavimus. Paprastai tai apima konkursinio balo sudarymą, remiantis mokymosi pasiekimais, motyvacijos testą. Pretendentai turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogo profesija
Profesijos tikslas: įgyvendinti priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Svarbiausios profesijos veiklos sritys apima:
- Vaikų priežiūros ir saugumo užtikrinimą.
- Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio modeliavimą, skatinant vaiko dvasinį, emocinį, socialinį ir intelektualinį tobulėjimą.
- Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimą, projektavimą ir valdymą, įgyvendinant bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą.
- Bendrakultūrinių, profesinių, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų taikymą ugdant vaikus.
- Ugdymo ir ugdymosi aplinkos kūrimą.
- Bendrųjų bei individualiųjų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko raidos ypatumų atpažinimą, analizę, vertinimą, dėsningumų bei esminių, individualizuotų poreikių tenkinimą.
- Bendravimą ir pedagoginę sąveiką su vaikais, jų atstovais ir kitais specialistais.
- Priešmokyklinio ugdymo pedagogo vykdomos ugdomosios veiklos tikslingumo, veiksmingumo, rezultatyvumo savianalizę.
- Sistemingą priešmokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijų tobulinimą ir naujų kompetencijų įgijimą.
Potencialūs darbdaviai: Ikimokyklinės įstaigos, švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupės.
Profesijai reikalingos asmeninės savybės:
- Pastabumas, kantrumas, taktiškumas, tolerantiškumas.
- Atsakingumas, organizuotumas, kūrybingumas, iniciatyvumas.
- Empatiškumas, darbštumas, objektyvumas, atkaklumas.
- Komunikabilumas, gebėjimas aiškiai ir įtaigiai kalbėti.
- Gebėjimas dirbti individualiai ir grupėje.
Profesijai reikalingas išsilavinimas: Aukštasis.
Alternatyvūs būdai tapti pedagogu
Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis. Tokios programos apima įvairias temas, pavyzdžiui:
- Priešmokyklinio ugdymo programos: LT ir ES teisiniai dokumentai, psichosocialinė, kognityvinė raida, vaiko pažinimas, ugdymo individualizavimas, bendrosios programos aspektai, ugdymo priemonės, kompetencijų ugdymas, veiklos planavimas ir organizavimas, ugdymo proceso dalyvių sąveika, pasiekimų vertinimas.
- Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo meninis ugdymas: dokumentai, vaikų raidos ypatumai, meninių gebėjimų ugdymas, kūrybiškumo skatinimas, meninės raiškos integravimas, netradicinių priemonių panaudojimas, aplinkos kūrimas.
- Pradinio ugdymo meninis ugdymas: dokumentai, mokinių raidos ir mokymosi ypatumai, meninių gebėjimų ugdymas, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių meninis ugdymas, ugdymo proceso planavimas, informacinių komunikacinių technologijų taikymas, vertinimo ypatumai.
- Užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse: kalbų politikos nuostatos, vaikų raidos ypatumai, ugdymo proceso planavimas, mokymo(si) strategijos, metodų apžvalga, priemonių parinkimas ir kūrimas, IKT naudojimas, bendradarbiavimas.
- Lietuvių (valstybinės) kalbos mokymas pradinėse klasėse: strateginės kalbų politikos nuostatos, vaikų raidos ypatumai, ugdymo plano tikslų įgyvendinimas, mokymo(si) strategijos, kompetencijų ugdymas, individualizavimas ir diferencijavimas, inkliuzinis ugdymas, IKT panaudojimas, aplinkos kūrimas, vertinimas, bendradarbiavimas.
- Fizinis ugdymas ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose: dokumentai, fizinio ugdymo pagrindai, ankstyvo amžiaus raidos ypatumai, metodika, fizinės veiklos organizavimas, vaikų fizinis pajėgumas.
Tokių programų trukmė paprastai yra 40 akademinių valandų, iš kurių 30 valandų skiriama auditoriniam darbui.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #mokytojai
