Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas gali būti apdraustas PSD?
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai. Tai apima Lietuvoje nuolat gyvenančius užsieniečius, laikiną leidimą gyventi turinčius užsieniečius (ir jų vaikus), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą, asmenis, gaunančius pensijas pagal tarptautines sutartis, nelydimus nepilnamečius, perkeltus asmenis, užsieniečius, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga, bei Lietuvos šeimų narių specialistus iš trečiųjų šalių, įtrauktus į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas.
PSD įmokų mokėjimo tvarka, priklausomai nuo gyvenimo statuso:
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje: prievolė mokėti PSD įmokas atsiranda nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
- Leidimas laikinai gyventi ir darbas Lietuvoje: darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai.
- Sutuoktiniai ar registruoti partneriai: atvykę pas užsienietį, turintį leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (jei jis dirba arba yra dirbęs ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje), arba pas Lietuvos pilietį, ir nedirbsite arba nebūsite draudžiami valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. Nuo 2024 m. MMA padidėjo iki 1038 eurų, todėl PSD įmoka siekia 72,45 euro.
Kitos galimybės neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, taip pat nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam.
- Savarankiškai apmokėkite už kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus sveikatos draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip. Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
Gimdymo paslaugos: valstybinės ir privačios įstaigos
Nusprendėme apžvelgti, kiek kainuoja gimdymas tiek privačioje, tiek valstybinėje ligoninėje ir ką gimdyvė gauna už sumokėtą mokestį.
Gimdymo paslaugos privačiuose gimdymo namuose
Tiems, kam itin svarbus komfortas, jauki aplinka ir individuali priežiūra, yra galimybė - gimdyti privačiai. Vienintelė Lietuvoje tokias paslaugas teikia Baltijos Amerikos klinika. Per metus šioje klinikoje gimdo nuo 30 iki 60 gimdyvių. Tokią paslaugą renkasi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojos. Čia natūralaus gimdymo kaina 3600 Eur. Į šią sumą įskaičiuojama: 2 lovadieniai stacionare, pusryčiai, gimdymas, naujagimio apžiūra ir skiepijimas (nuo TBC (tuberkuliozės) ir hepatito), ginekologo apžiūra po gimdymo (1 diena), akušerio konsultacija (1 diena). Dar galima rinktis ir papildomai mokamas paslaugas, pvz. epidūrinę nejautrą gimdymo metu, vyro apgyvendinimą palatoje, pagal poreikį kitus tyrimus ir konsultacijas. Cezario pjūvio kaina - 4600 eurų.
Valstybinės ligoninės ir PSD
Jei nesate draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turėsite taip pat susimokėti. Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms už gimdymą sumoka nuo 451 iki 950 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jeigu gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis, mokama nuo 1081 iki 1933 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jei gimdyvė nėra drausta, tuomet šią sumą teks sumokėti pačiai.
Kitokia tvarka galiotų atvykusioms iš Europos Sąjungos šalių apdraustoms moterims, dar kitokia būtų, jei atvyktų gimdyti moterys iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, neturintiems leidimo nuolat gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams už medicinos paslaugas reikia sumokėti patiems. Tokiu atveju pacientams, norintiems gauti mokamas paslaugas, dėl jų tiesiogiai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, už gimdymo metu suteiktas paslaugas mokėti nereikia.
Papildomos paslaugos ir susitarimai
Tam pasitarnauja ir kai kuriose ligoninėse jau įvesta oficiali tvarka, kuomet galima susitarti su konkrečiu gydytoju dėl gimdymo priežiūros, sumokant į ligoninės kasą nurodytą užmokestį. Štai, pavyzdžiui Vilniaus gimdymo namuose individuali priežiūra ir slauga nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį), kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerę, kainuoja: gydytojas - 201,41 Eur, akušerė - 100,70 Eur. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnyje) ta pati paslauga: gydytojas - 244,19 Eur, akušerė - 122,09 Eur. Kauno Krikščioniškų gimdymo namų interneto puslapyje nurodyta, kad renkantis papildomas mokamas paslaugas (atskira palata, papildoma slauga, t. y. kai pacientė pati pasirenka gydytoją ir akušerę ir pan.) imamas nustatytas mokestis. Konkrečias kainas galima sužinoti apsilankius dominančioje įstaigoje, kur planuojama gimdyti. Mažesnių miestų ligoninėse tokių pasirinkimų kol kas nėra. Bet gal tokia praktika padėtų besiruošiantiems gimdymui jaustis saugiau ir tvirčiau.
Sveikatos sistemos modelis Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema finansuojama iš sumokamų mokesčių ir teikia įvairias paslaugas. Kai kurios iš jų yra pilnai kompensuojamos, kitos gali būti apmokamos iš dalies arba visai neapmokamos. Palyginti su daugeliu kitų pažangių šalių, Lietuva išsiskiria dideliu medicinos specialistų skaičiumi. Šalyje veikia daugiau nei 1223 bendrosios praktikos gydymo įstaigos, užtikrinančios visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Lietuvos ligoninės yra puikiai aprūpintos modernia įranga, čia dažnai atliekamos net sudėtingiausios operacijos.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalis, užtikrinanti visuotinę prieigą prie būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų. Asmenys, turintys PSD, gali lankytis pas gydytojus, gauti gydymą ligoninėje ir skubią pagalbą. Apdraustieji PSD gali naudotis medicinos paslaugomis nemokamai, jei jos teikiamos įstaigose, kurios turi sutartis su Teritorine ligonių kasa (TLK). Norint naudotis Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, būtina turėti deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje ir mokėti PSD įmokas.
Sveikatos priežiūros lygiai Lietuvoje
Lietuvoje yra trys sveikatos priežiūros paslaugų lygiai:
- Pirminė sveikatos priežiūra: Tai pirmasis lygis, kuriame dirba šeimos gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai, odontologai, akušeriai ir slaugytojai. Jie stebi pacientų sveikatą, atlieka profilaktiką, diagnozuoja ir gydo. Jei reikia, pacientai nukreipiami į aukštesnį lygį.
- Antrinė sveikatos priežiūra: Tai specializuota priežiūra, kurią teikia gydytojai specialistai (kardiologai, chirurgai ir kt.).
Sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje teikiamos tiek valstybinėse, tiek privačiose klinikose ir ligoninėse. Nepriklausomai nuo to, ar esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), galite kreiptis į bet kurią įstaigą Lietuvoje.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali turėti savo šeimos gydytoją, kuris rūpinsis bendra sveikata ir, jei reikės, nukreips pas specialistus. Galite laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, kuriame norite prisiregistruoti. Atminkite, kad vienu metu galite būti registruoti tik vienoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Jūsų medicininė informacija Lietuvoje yra privati ir be jūsų sutikimo niekam nebus perduodama.
Tėvų dėmesio verta informacija
Valstybės lėšomis draudžiamas vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (kol vyriausiajam sukaks 18 metų). Taip pat valstybės lėšomis draudžiami neįgaliųjų (vaikų invalidų, asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis) slaugytojai. Tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų, turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus apdraustas PSD valstybės lėšomis.
Norint, kad draudimas įsigaliotų, vienas iš tėvų turi atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) pagal savo gyvenamąją vietą su vaiko (-ų) gimimo liudijimo originalu (-ais) ir savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Originalo neturėjimas negarantuoja, kad vaiką tikrai augina būtent tas asmuo, kuris nori pasinaudoti valstybės parama.
Jei vienas iš tėvų neatvyksta į TLK patvirtinti draudimo, informacijos apie asmens PSD valstybės lėšomis neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali nemokamai teikti sveikatos priežiūros paslaugų.
Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžius vaikelį, kreiptis į TLK dėl PSD draudimo valstybės lėšomis nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas. Po 56 dienų nuo gimdymo, nedirbanti mama turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis.
Jei nėščioji nedirba, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir šios pažymos originalą pateikti artimiausiai TLK. Taip pat svarbu žinoti, kad apdraustomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu.
Pasitikrinti savo draudimo statusą galite prisijungę prie asmeninės paskyros Valstybinės ligonių kasos portale arba per elektroninę bankininkystę.
Kaip pasitikrinti PSD galiojimą ir sumokėti PSD?
Savo draudimo statusą galite patikrinti prisijungę prie asmeninės paskyros Valstybinės ligonių kasos portale. Taip pat galite pasitikrinti per elektroninę bankininkystę, prisijungę prie Ligonių kasų viešųjų el. paslaugų.
Jei pastebėjote, kad nesate apdraustas, reikia atvykti į arčiausiai esančią ligonių kasą ar jos atstovą savivaldybėje ir, pateikus savo asmens dokumentą bei kitus reikalingus dokumentus, bus suteikta informacija ir, jei priklausote įstatyme nurodytoms kategorijoms, duomenys į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą bus suvesti rankomis.
Svarbu reguliariai tikrinti savo PSD statusą ir pasirūpinti laiku sumokėtomis įmokomis - priešingu atveju, gydymo paslaugos bus teikiamos tik mokamai.
