Sprendimas planuoti šeimos pagausėjimą suteikia daug džiugių emocijų, tačiau kartu sukelia ir atsakomybės bei nerimo jausmą - ar kūnas taip pat pasiruošęs? Ar pavyks greitai pastoti? Ar kūdikis vystysis gerai ir bus sveikas? Šie ir dar daugiau klausimų kamuoja būsimas mamas.
Specialistai sako, kad nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
Kūdikį planuojančios poros dažnai nė nežino, kad jų skubėjimas, nepasidomėjimas tam tikrais faktais gali sumažinti tikimybę pastoti. Ypač dažna klaida pradedant naują gyvybę - nesveikas gyvenimo būdas.
Pasiruošimas nėštumui: ką svarbu žinoti?
Prevenciškai naudinga pradėti ruoštis nėštumui bent prieš tris mėnesius. „Žinoma, visų pirma, svarbiausia atsisakyti žalingų įpročių - alkoholio, rūkymo. Tai aktualu ir moteriai, ir jos partneriui, kuriam, beje, bent tris mėnesius prieš pradedant planuoti kūdikį reiktų vengti ir pirties, nes karštis gali pabloginti spermos kokybę“, - atkreipė dėmesį akušerė ginekologė I. Sučkova.
1. Atsisakykite žalingų įpročių ir pasirūpinkite mityba
Planuojant vaikus svarbu iš anksto abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių - rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač nėštumo metu.
Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą.
Nėštumo metu besilaukiančios moters įpročiai tiesiogiai veikia vaikelio sveikatą. Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinkitės (ypač svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų), daugiau judėkite, gerai išsimiegokite, nevartokite alkoholio, meskite rūkyti ir kt.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį.
Mityba taip pat turi didelę reikšmę, nors moteris gali maitintis sveikai ir natūraliai iš maisto produktų gauti geležies bei kitų vitaminų ir mikroelementų, visgi papildomai vartoti reikia folio rūgštį (400 mcg kasdien). Didelę reikšmę turi ir vitaminas D, jo trūkumas nustatomas daug gyventojų. Na, o vengti reikia žalio, neapdoroto, labai riebaus, greitojo maisto - tai padės kontroliuoti svorį ir išvengti sveikatos sutrikimų.
2. Svarbu normalus kūno svoris ir fizinis aktyvumas
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi.
Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu.
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir jo metu gali sumažinti gestacinio diabeto, preeklampsijos tikimybę. Todėl taip svarbu būti aktyvioms ir kontroliuoti svorį. Idealu, jei kūno masės indeksas yra 18.5-25, žinoma, gydytojos I. Sučkovos teigimu, suprantama, kad priklausomai nuo aplinkybių, ne visuomet pavyksta sureguliuoti svorį iki nėštumo, tačiau tai gali daryti įtaką.
3. Folio rūgšties svarba
Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Konsultacijos metu kalbu apie folio rūgšties svarbą. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų.
Konsultacijos metu vertinu, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną.
Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų.
Pasak BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Svarbu, kad kasdien būtų gaunama 400-600 mg folio rūgšties. Ją rekomenduojama pradėti vartoti tris mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tai daryti iki 12-13 nėštumo savaitės.
„Prieš planuojant pastoti ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes raudonųjų kraujo kūnelių kiekis besilaukiant padidėja apie 20 proc., o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui. Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi ir turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai“, - aiškina L. Tamošauskienė.
Folio rūgštis (vitaminas B9): Tai bene svarbiausias papildas planuojant nėštumą. Ji kritiškai svarbi normaliam vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi pačioje nėštumo pradžioje (kai moteris dažnai dar net nežino, kad laukiasi). Šio vamzdelio defektai gali sukelti sunkius apsigimimus (pvz., spina bifida).
Dozė: Visoms planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) arba 0,4 miligramo (mg) folio rūgšties.
Kada pradėti? Geriausia pradėti vartoti mažiausiai 1-3 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tęsti bent iki 12 nėštumo savaitės.
Didesnė dozė: Kai kuriais atvejais (pvz., jei ankstesnis nėštumas buvo su nervinio vamzdelio defektu, vartojami tam tikri vaistai nuo epilepsijos, yra viršsvoris) gydytojas gali rekomenduoti didesnę folio rūgšties dozę (pasitarkite!).
Kiti papildai: Vitaminas D: Daugeliui Lietuvos gyventojų jo trūksta. Verta pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir, jei yra stoka, vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas. Pakankamas vitamino D kiekis svarbus tiek moters, tiek būsimo vaiko sveikatai. Jodas: Svarbus skydliaukės hormonų gamybai ir vaisiaus smegenų vystymuisi. Lietuvoje naudojama joduota druska, tačiau kartais gali būti rekomenduojama vartoti papildai (pasitarkite su gydytoju). Geležis: Jei nustatoma geležies stoka, gydytojas paskirs geležies preparatus. Prenataliniai vitaminai: Kartais gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti specialius vitaminų ir mineralų kompleksus, skirtus planuojančioms nėštumą ar nėščiosioms, dar iki pastojant.
Kontracepcijos nutraukimas ir sveikatos patikrinimas
Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Taip pat patariu iki nėštumo susitvarkyti dantis.
Pasitikrinkite sveikatą. Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Pasiskiepykite. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu.
Vizitas pas gydytoją - būtinas. Kai sprendimas priimtas, kitas svarbus žingsnis - apsilankymas pas gydytojus.
Gydytojas akušeris-ginekologas: Atliks būtinus ginekologinius tyrimus (pvz., PAP testą, jei seniai darytas), įvertins jūsų reprodukcinę sveikatą, aptars menstruacinį ciklą, galimas rizikas.
Šeimos gydytojas: Įvertins bendrą jūsų sveikatos būklę, aptars lėtines ligas, vartojamus vaistus, paskirs reikiamus kraujo tyrimus (pvz., bendrą kraujo tyrimą, geležies atsargas, vitamino D kiekį).
Gydytojas odontologas: Būtinai susitvarkykite dantis iki nėštumo! Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali pabloginti dantų ir dantenų būklę, o infekcijos židinys burnoje gali pakenkti ir jums, ir vaisiui. Gydymas nėštumo metu yra sudėtingesnis.
Kiti specialistai: Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės ligomis, epilepsija), būtina pasikonsultuoti su jus prižiūrinčiu specialistu ir šeimos gydytoju. Labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama dar iki pastojant. Gydytojas įvertins, ar vartojami vaistai yra saugūs nėštumo metu, ir prireikus pakoreguos gydymą.
Infekcijų patikra ir profilaktika. Kai kurios infekcijos gali būti pavojingos nėštumo metu. Todėl planuojant rekomenduojama:
- Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI): Ypač chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV. Neaptiktos ir negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar pakenkti naujagimiui.
- Pasitikrinti dėl kitų infekcijų: Gydytojas gali rekomenduoti pasitikrinti dėl toksoplazmozės, citomegalo viruso (CMV), raudonukės ar vėjaraupių imuniteto (jei nesirgote ar nesate skiepyta).
- Pasiskiepyti: Jei neturite imuniteto raudonukei ar vėjaraupiams, rekomenduojama pasiskiepyti prieš planuojant nėštumą (po šių gyvųjų vakcinų reikia palaukti bent 1 mėnesį prieš bandant pastoti). Taip pat svarbu pasitikrinti hepatito B skiepų būklę ir, jei reikia, pasiskiepyti ar atnaujinti stabligės ir difterijos (bei kokliušo - Tdap) skiepą.
4. Partnerio dalyvavimas ir bendravimas
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Sprendimas dviese. Pirmas žingsnis - atviras pokalbis su partneriu. Ar abu esate pasiruošę šeimos pagausėjimui emociškai, finansiškai, ar sutampa jūsų lūkesčiai dėl tėvystės? Abipusis sutarimas ir palaikymas yra tvirtas pamatas būsimiems pokyčiams.
Dažniausios klaidos planuojant nėštumą
Vienas didžiausių iššūkių - nesekti savo menstruacinio ciklo. Moters vaisingiausios dienos būna likus maždaug 12-16 dienų iki kitos menstruacijų pradžios. Jei nesate tikri dėl ciklo, verta pasitelkti ovuliacijos testus ar specialias programėles, kurios padeda nustatyti tinkamiausią laiką pastoti.
Daugelis porų įsitikinusios, kad vienos pozos - palankesnės naujai gyvybei užmegzti negu kitos. Taip pat manoma, kad po sueities moteris kurį laiką turi palaikyti aukštai iškėlusi kojas. Po ejakuliacijos gimdos kaklelio gleivės padeda „pristatyti“ spermatozoidus ten, kur reikia: į kiaušintakius. Išbandykite skirtingas pozas.
Viena iš dažnų klaidų - nereguliarūs lytiniai santykiai: jei planuojate kūdikį, geriausias laikas pastoti - prieš ovuliaciją ir jos metu.
Nors reguliarus seksas svarbus siekiant padidinti pastojimo tikimybę, vis tik teigiama, kad intymūs santykiai kasdien nėra gera idėja, kai pora bando susilaukti vaikelio. Medikai pataria santykiauti maždaug kas antrą dieną.
Neretai negalinčios vaikų susilaukti poros pamano, kad vyro spermoje gali būti per mažai gyvybingų spermatozoidų. Ar taip yra iš tiesų, galima nustatyti ir namuose naudojant greitąjį diagnostikos testą. Šis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Pastarasis yra siejamas su didesne tikimybe pastoti.
Kitas svarbus dalykas - žinoti, kada vyksta ovuliacija, o tam gali būti pasitelkiama dar viena priemonė - ovuliacijos nustatymo testas.
Daugelis lubrikantų nėra draugiški spermatozoidams: jie gali sulėtinti, trikdyti jų judėjimą, todėl gali sumažinti tikimybę pastoti.
Dažnai moterys mano, kad jei jau jų ciklas - kaip laikrodukas, vadinasi, joms nesunkiai pavyks pastoti.
Visuotinai įsigalėjusiu patriarchaliniu požiūriu dėl negalėjimo pastoti dažniausiai žvilgsnis nukrypsta į moteris. Jei nepavyksta pastoti, išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras.
Stresas tiesiogiai veikia hormonų balansą ir gali sutrikdyti ovuliaciją. Todėl, planuojant nėštumą, svarbu ne tik rūpintis kūnu, bet ir emocine sveikata. Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas, meditacija ar joga gali padėti atkurti vidinę pusiausvyrą.
Jeigu per metus aktyviai planuojant nėštumą nepavyksta pastoti, būtina kreiptis į gydytoją. Vaisingumo problemas gali lemti įvairios priežastys - nuo hormonų sutrikimų iki sveikatos būklių, apie kurias galima net nežinoti.
Internete gausu patarimų, o kai kurie iš jų visiškai nepadeda. Galite šiuos patarimus išbandyti, tačiau stebuklų tikėtis neverta.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai.
Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas.
Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus.
Poroms, kurioms mažiau nei 35 metai, ir kurios nesėkmingai bandė pastoti ilgiau negu 1-erius metus, metas kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad abiem viskas gerai. Jei jums daugiau nei 35-eri, rekomenduojama su vaisingumo specialistais pasikonsultuoti po 6 mėn.
Pastojimo galimybės ir amžius
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai.
Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduoju moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
„Metų bėgyje pastoja iki 80 % sveikų porų. Tad, jeigu neturite gretutinių ligų, tiesiog gyvenkite įprastą gyvenimą, nesisaugokite ir laukite. Nuo 35 metų moteriai ir kiek vėlesnio amžiaus vyrui didėja genetinė rizika ir daugėja gretutinių ligų. Tad 35 ir vyresnio amžiaus poroms 6 - 8 mėnesius nerimauti nereikėtų, o per šį laiką nepastojus, derėtų kreiptis į vaisingumo specialistą.
„Taip yra todėl, kad kai imamės veiksmų, aprimstame. Taip pat poros labai įtemptai laukia pastojimo, nerimauja, o stresas laukimo šansų nepagerina. Planuokime tai, ką galime - sveiką gyvenimo būdą, būtinųjų papildų naudojimą, apsilankymą pas specialistą, o viskam kitam leiskime vykti savaime. Nes neretai tereikia atsitraukti, pailsėti, išvykti atostogų, pabūti ramiai ir tai įvyksta.
„Pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti pas savo ginekologą, pirminiam baziniam tyrimui. Sekantis žingsnis - vaisingumo specialisto konsultacija, abiejų partnerių sveikatos ištyrimui. Įvertinamas moters hormoninis fonas, ovuliacijos buvimas ar nebuvimas, vėliau gali prireikti ištirti kiaušintakių pratekamumą. Vyrui tiriama spermos kokybė. O tolimesni tyrimai priklauso nuo individualios poros situacijos, gydymas parenkamas gydytojo - reproduktologo. Mūsų klinikoje, vienoje vietoje pora gauna nuoseklią skirtingų specialistų priežiūrą ir ištyrimą.
Moterų kiaušidžių funkcijų sutrikimas. Moterų kiaušintakių nepratekamumas. Žema vyrų spermos kokybė, labai priklausanti nuo gyvenimo būdo. Neaktyvumas, nejudrumas sulėtina spermatozoidų aktyvumą. Per siaurų, prigludusių apatinių ir kelnių nešiojimas taip pat mažina spermos kokybę, nes aukštesnė kūno temperatūra ir karštis nėra palankus.
Nėštumo požymiai ir testavimas
Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik ...
Bijai pasenti? Ši laida skirta Tau! Svečiuose Nomeda Marčėnaitė | Laikai ir laikai #2
Dabar, kai jau žinote, kokių klaidų jums nepavyko išvengti, turėtumėte greičiau pastoti. Atminkite, kad raktas į sėkmę - kantrybė. Jei nėštumo testas vis dar neigiamas, nepraraskite kantrybės.
