Diagnozavus vėžį, apima liūdesio, pykčio, sumišimo ir bejėgiškumo jausmai. Asmeniui, kuriam diagnozuotas vėžys, reikalingi draugai ir šeimos nariai, galintys suteikti paguodą ir praktinę paramą. Kitiems dažnai sunku žinoti, ką pasakyti ar kaip pradėti pokalbį su vėžiu sergančiu žmogumi, tačiau palaikyti ryšį visada geriau, nei likti nuošalyje.
Kaip pradėti pokalbį?
Pasiteiraukite paties vėžiu sergančio asmens. Paklauskite vėžiu sergančio asmens, ar jis norėtų pasikalbėti apie savo ligą ir patirtį. Parodykite paramą be žodžių. Jūsų kūnas ir veido išraiška taip pat gali perteikti jūsų rūpinimosi ir palaikymo žinutę. Kalbėdami palaikykite akių kontaktą, atidžiai klausykitės ir venkite išsiblaškymo.
Atidžiai rinkitės žodžius. Būtinai pripažinkite, kokia ši patirtis yra sunki. Atidžiai parinkdami, ką sakysite, galite parodyti savo palaikymą neatmesdami ir nevengdami temos.
Aktyvus klausymasis ir atsargūs klausimai
Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Tai technika, kurią profesionalai naudoja norėdami parodyti pagarbą. Tai naudingas būdas parodyti, kad esate įsitraukęs į asmens žodius ir jausmus.
Atsargiai užduokite klausimus. Klausimus formuluokite atsargiai ir apsvarstykite, kiek klausimų užduodate per pokalbį. Įsitikinkite, ar galite duoti patarimų. Prieš siūlydami bet kokį patarimą, paklauskite, ar galima, ir būkite pasirengę liautis, jei nebūsite raginami tęsti pokalbį. Jei labai norite duoti patarimą, prieš tęsdami paklauskite asmens leidimo juo pasidalyti.
Nuoširdžiai reiškite jausmus, bet nepersistenkite. Išreikškite jausmus, kuriuos patiriate - tokius kaip baimė, nerimas, pyktis ar netikėjimas - reaguodami į asmens vėžio diagnozę, tačiau pasistenkite tai padaryti trumpai. Per daug laiko, skiriamo sudėtingoms emocijoms, kurias jaučiate, išreikšti, gali priblokšti ir nuliūdinti vėžiu sergantį asmenį.
Kalbėkite ne tik apie vėžį, bet ir kitomis temomis. Pokalbiai įprastomis temomis gali padėti pajusti pusiausvyrą. Skatinkite asmenį toliau likti įsitraukusiu. Padėkite savo draugui ar šeimos nariui nuspręsti, kaip toliau dalyvauti jam ar jai būdingoje veikloje ir tęsti seną rutiną. Galbūt galėsite padėti savo draugui ar šeimos nariui nustatyti prioritetus veiklai, kuria jis nori užsiimti, ir pavesti kitas užduotis kitiems.
Paklauskite, ar būtų naudinga praktinė parama. Pasiūlykite konkrečių pavyzdžių, kaip galėtumėte padėti vėžio gydymo metu, pavyzdžiui, sutvarkyti namus, nuvežti į gydytojo vizitą, parvežti vaikus iš mokyklos, pagaminti vakarienę. Tai gali būti priimtiniau nei sakyti: „Pranešk man, jei prireiks pagalbos”, nes kai kuriems žmonėms sunku prašyti pagalbos.
Ko geriau nesakyti onkologine liga sergančiam žmogui?
Žmonės, einantys onkologinės ligos kelią, dažnai išgirsta geranoriškai sakomų frazių, kurios vis dėlto gali būti skaudžios, skambėti nuvertinančiai ar tiesiog varginančiai. Reikia turėti mintyje, jog net geri ketinimai kartais gali žeisti.
- Tai gali sukelti jausmą, kad žmogaus skausmas yra sumenkinamas ar tarsi pateisinamas.
- Pacientai supranta, kad pozityvumas padeda, tačiau nuolatinis raginimas būti pozityviems gali sukelti jausmą, kad jiems neleidžiama turėti blogų dienų.
- Kartais net nenumanome, ką žmogus išgyvena ir kaip jaučiasi viduje. Tai gali nuvertinti jo jauseną.
- Žmogui, kovojančiam su vėžiu, nėra „geros“ vėžio rūšies.
- Tikriausiai vienas blogiausių dalykų, kuriuos kada nors kas galėtų pasakyti - tai iš karto pasėja baimę ir neviltį.
- Dauguma pacientų jau yra gydomi medikų. Atsitiktiniai patarimai gali sukelti abejonių ar jausmą, kad jie daro nepakankamai.
- Net tikintiems žmonėms tokie žodžiai gali sukelti spaudimą, nes jie nenorėjo tokio išbandymo - ligos.
- Komentarai apie išvaizdą net ir sveikam žmogui skaudūs, o ligos metu jie tikrai skamba nejautriai ir paviršutiniškai.
- Jei žmogus pats nėra patyręs tokios pačios diagnozės ir kelionės, tai gali skambėti nuvertinančiai.
- Nors tai skamba viltingai, kai kurie pacientai gyvena nežinomybėje ir nenori spaudimo tarsi garantuoti baigtį.
Kaip kalbėtis apie vėžį su sutuoktiniu ar partneriu?
Kalbėti apie vėžį gali būti sunku, nes ši tema turi stiprų emocinį krūvį. Net poroms, kurios įprastai lengvai komunikuoja, gali būti sunku kalbėtis apie vėžį. Vėžio diagnozės aptarimas gali apimti temas, apie kurias nenorite kalbėti su savo partneriu.
Bendradarbiaukite kartu ieškodami gydymo galimybių. Nors vėžiu sergantis asmuo priims galutinį sprendimą dėl gydymo, partnerio įsitraukimas gali padėti jam apsvarstyti gydymo galimybes. Jei jūsų partneris serga vėžiu, paklauskite jo, kaip galite jam padėti. Jei sergate vėžiu, pagalvokite, kaip jūsų partneris gali padėti. Pavyzdžiui, galbūt jis gali padėti jums atlikti informacijos paiešką internete arba suplanuoti, kokius klausimus užduoti onkologui.
Raskite laiko pasikalbėti. Pasirinkite laiką pokalbiui, kai abu turite laiko, neskubate ir nėra kitų įsipareigojimų ar dirgiklių. Pasipraktikuokite arba užsirašykite, ką norite pasakyti. Kartais jums gali būti sunku pasakyti tai, ką jaučiate ar ką reikia pasakyti. Iš pokalbių galite išeiti net jausdami, kad nepasakėte to, ką norėjote pasakyti.
Pasidalykite, kaip partneris gali jus palaikyti. Abu turėtumėte pasidalyti būdais, kuriais kiekvienas iš jūsų susidorojate su stresu, o tuomet apgalvoti, ar jūsų poreikiai ir požiūris skiriasi. Nuoširdžiai kalbėkite apie savo jausmus - tiek teigiamus, tiek neigiamus. Tokios emocijos kaip pyktis, baimė, nusivylimas ir apmaudas yra normali reakcija į vėžį. Poros dažnai neaptarinėja šių emocijų, nes bijo įskaudinti vienas kitą. Kiekvienas asmuo gali jaustis kaltas dėl neigiamų minčių, tačiau jausmų slėpimas sukuria atstumą tarp partnerių ir trukdo jiems palaikyti ir paguosti vienas kitą.
Gerbkite partnerio jausmus. Skirtingu metu galite jausti skirtingus dalykus. Kalbėkitės ne tik apie vėžį. Ne visada turite kalbėtis apie vėžį. Nebijokite pasitelkti humoro, kad būtų lengviau. Daugeliui žmonių juokas ir pokštai padeda susidoroti su vėžiu. Jei esate vėžiu sergantis partneris, svarbu prašyti to, ko jums reikia. Tokiu būdu jūsų partneris galės suteikti paramą, kurios jums tuo metu reikia.
Bendravimas su sutuoktiniu ar partneriu apima atvirą ir sąžiningą kalbėjimą apie savo mintis ir jausmus. Jis apima dalijimąsi savo patirtimi, partnerio išklausymą ir partnerio minčių bei jausmų priėmimą nekritikuojant ir nekaltinant. Kokybiškas bendravimas niekam nėra paprastas ir ne visada būna natūralus. Tam reikia praktikos ir pastangų.
Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Aktyvus klausymasis reiškia, kad susikoncentruojate į tai, kad suprastumėte, ką sako partneris, o ne iš anksto galvojate, ką pasakysite toliau. Nedarykite prielaidų. Niekada nemanykite, kad žinote, ką partneris galvoja, jaučia ar ką pasakys toliau. Naudokite „aš” teiginius. Naudokite „aš” teiginius, kad apibūdintumėte savo jausmus, o ne kaltindami partnerį. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Man buvo liūdna, kai kartu su manimi nenuėjai pas gydytoją”. Būkite konkretūs ir aiškūs. Veiksmingiau pateikti prašymą, o ne kaltinti ar gėdinti partnerį. Venkite skaudinančios kalbos. Išlikite ramūs. Neskubinkite pokalbio. Skirkite laiko nuspręsti, ką norite pasakyti. Kalbėkite pakaitomis. Nepertraukinėkite partnerio, kai jis kalba. Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną temą. Nesitikėkite, kad sudėtingas temas išspręsite per vieną pokalbį. Kalbėkitės su neutraliu asmeniu. Jums abiem gali būti naudinga pasikalbėti su kitu neutraliu asmeniu, pavyzdžiui, terapeutu.
Kaip kalbėtis apie vėžį su paaugliais ir vaikais?
Paaugliai į šeimos nario vėžio diagnozę dažnai reaguoja kitaip nei jaunesni vaikai ar suaugusieji. Jiems gali prireikti daugiau informacijos arba daugiau laiko susiorientuoti savo jausmuose. Paauglio tėvai arba pagrindinis globėjas turėtų vadovauti pokalbiui apie šeimos nario vėžio diagnozę. Nors paaugliai paprastai siekia kuo daugiau savarankiškumo, jie vis tiek tikisi jūsų paramos ir užtikrintumo.
Švelniai papasakokite daugumą faktų apie savo ar šeimos nario vėžio diagnozę ir gydymo planą. Pasirinkite ramią vietą pokalbiui. Apsvarstykite galimybę pasidalyti informacija per kelis pokalbius. Paprašykite pagalbos, bet nesuteikite jiems per daug atsakomybės. Atminkite, kad jei paauglys mažai bendrauja su jumis, jis gali ieškoti paramos pas draugus ar kitus suaugusiuosius. Stebėkite paauglio elgesio pokyčius, kurie reiškia, kad jam gali prireikti papildomos paramos, kuri padėtų susidoroti su sunkumais.
Vieną dieną jums gali prireikti padrąsinimo išeiti iš namų. Kitą dieną jums gali prireikti ramaus laiko pabūti vienam. Jei šeimos narys serga vėžiu, vaikai dažnai jaučia, kad kažkas negerai. Arba jie gali išgirsti suaugusiųjų pokalbius. Vaikai linkę labiau nerimauti, jei jaučia, kad nuo jų slepiamos svarbios naujienos. Taip pat svarbu prisiminti, kad vaikai dalijasi informacija vieni su kitais. Visa šeima turėtų drauge nuspręsti, ką ir kiek pasakyti vaikams apie šeimos nario vėžio diagnozę. Tai padeda išvengti klaidinančios informacijos dalinimosi tarp vaikų.
Kalbekdamiesi su vaikais, išklausykite jų nuogąstavimus ir kuo geriau atsakykite į jų klausimus. Vartokite terminą „vėžys”. Kalbėdami apie vėžį, vartokite amžių atitinkančią kalbą. Mažesniems vaikams reikia paprastesnio paaiškinimo. Atsakydami į klausimus būkite sąžiningi. Būkite pasirengę su vaikais aptarti mirtį. Vartokite aiškius, konkrečius terminus. Venkite netiesioginių frazių, tokių kaip „iškeliauja” arba „amžinai miega”. Vaikai gali supainioti miegą su mirtimi.
Apsvarstykite galimybę pasipraktikuoti pokalbį su patikimu artimu žmogumi, kuris galėtų pateikti jums pastabų dėl jūsų tono ir parinktų žodžių. Pasikalbėkite apie gydymo tipus ir gydymo grafiką. Jei ilgesnį laiką būsite ligoninėje, vaikai gali manyti, kad nenorite būti su jais namuose.
Kaip vėžys gali paveikti šeimos gyvenimą?
Gali būti, kad nerimaujate dėl to, kaip vėžio diagnozė paveiks jūsų šeimą ir draugus.
Kaip vėžys paveikia sutuoktinius ir partnerius?
Vėžio diagnozės poveikis kiekvienai porai yra skirtingas. Santykiuose gali pasikeisti vaidmenys, pareigos, fiziniai ir emociniai poreikiai, intymumas.
- Besikeičiantys santykių vaidmenys. Vėžys dažnai priverčia keisti įprastus vaidmenis santykiuose. Asmeniui, kuris visada buvo atsakingas arba rūpinosi vaiku, gali būti sunku priimti labiau priklausomą vaidmenį. Tam, kuris anksčiau šių vaidmenų neatliko, gali būti sunku prisiimti atsakomybę ir tapti besirūpinančiuoju. Gali būti, kad kai kurie jūsų santykių pokyčiai jums bus priimtini, o dėl kitų jausitės nepatogiai. Svarbu, kad su partneriu kalbėtumėte apie savo jausmus ir kuo daugiau kartu priimtumėte sprendimus dėl gydymo, slaugos ir kitų klausimų.
- Pasikeitusios pareigos. Daugumoje santykių kiekvienas partneris kasdieniniame gyvenime atlieka tam tikrus darbus. Jei dėl vėžio ir jo gydymo jaučiatės pavargę arba negalite atlikti įprastų užduočių, jūsų partneriui gali tekti perimti šias pareigas. Papildomos pareigos gali tapti nepakeliamos, dėl to gali kilti nusivylimas ir apmaudas, o jūs tuo pačiu metu galite jausti kaltę arba liūdesį. Atviras pokalbis apie sunkumus ir galimus sprendimus padės jums abiem dėl šių pokyčių jaustis patogiau.
- Besikeičiantys fiziniai poreikiai. Vėžys ir jo gydymas gali turėti įtakos fiziniams poreikiams, pavyzdžiui, jūsų energijos lygiui ar apetitui. Jūsų partneris gali nesuprasti, kad jums reikia pagalbos, arba nežinoti, kaip padėti, todėl svarbu atvirai kalbėtis ir aiškiai išreikšti savo poreikius.
- Kintantys emociniai poreikiai. Kiekvienas partneris gali turėti skirtingų emocinių poreikių, kurie dažnai keičiasi. Diagnozavus vėžį abu žmonės gali patirti liūdesį, nerimą, pyktį ar net beviltiškumą. Abiem partneriams gali prireikti papildomo patikinimo, kad jie vis dar yra mylimi. Sutuoktiniai arba partneriai gali norėti apsvarstyti galimybę kartu arba atskirai pasikalbėti su terapeutu. Sutuoktiniams ar partneriams, besirūpinantiems savo mylimuoju, gali būti lengviau išreikšti tam tikrus jausmus vieniems, nebijant įskaudinti ar priblokšti partnerį.
- Seksualinės sveikatos ir intymumo pokyčiai. Vėžys ir jo gydymas dažnai turi įtakos seksualinei sveikatai. Depresija, nuovargis, pykinimas, erekcijos sutrikimai, makšties sausumas ir kiti fiziniai ar emociniai sunkumai gali sumažinti lytinį potraukį arba apsunkinti ar padaryti lytinius santykius skausmingais. Kiekviena pora turi skirtingą komforto lygį kalbėti apie savo lytinę sveikatą ir intymumą. Jei dalytis savo rūpesčiais ir iššūkiais jums ypač nepatogu, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į terapeutą ar gydytoją.
- Ateities planų keitimas. Vėžys dažnai pakeičia poros viltis ir svajones. Tai padeda iš naujo įvertinti prioritetus ir kartu nustatyti naujus, trumpalaikius tikslus, pavyzdžiui, užbaigti vėžio gydymą. Dalykai, kurie atrodė svarbūs prieš vėžio diagnozę, gali užleisti vietą naujiems prioritetams, pavyzdžiui, daugiau laiko praleisti kartu.
Kaip vėžio diagnozė veikia draugus ir suaugusius šeimos narius?
Vėžio poveikis jūsų santykiams su draugais ir šeimos nariais gali būti labai įvairus, priklausomai nuo kiekvieno iš jų. Skirtingose šeimose vyrauja skirtingi bendravimo ir įveikimo stiliai. Pagalvokite, kaip jūsų šeima reaguoja krizės metu ir kaip šeimos nariai susidorojo su kitomis sunkiomis situacijomis.
Paskirkite vieną asmenį atsakingu už medicininių naujienų teikimą. Medicininės informacijos kartojimas ir atsakinėjimas į tuos pačius klausimus vėl ir vėl gali būti varginantis ir atimanti daug laiko. Tai taip pat gali kelti stresą, ypač kai kalbama apie jūsų pačių sveikatą. Paprašykite patikimo šeimos nario pasidalyti medicinine informacija su kitais šeimos nariais ir draugais.
Tikėkitės, kad santykiai keisis. Daugelis žmonių gali nežinoti, ką jums sakyti ar kaip elgtis, nes neturi patirties su sergančiais onkologinėmis ligomis. Kai kuriems gali būti baisu sužinoti, kad sergate vėžiu. Kiti galbūt dėl vėžio neteko artimo žmogaus, ir jūsų diagnozė gali sukelti skaudžių prisiminimų. Nors tai skaudu, stenkitės prisiminti, kad jų reakcija gali atspindėti jų praeities patirtį ir netektis, o ne jausmus jums.
Imkitės iniciatyvos kalbėtis. Kai kurie draugai ir šeimos nariai gali vengti kalbėtis su jumis, nes nežino, ką pasakyti. Kiti gali vengti kalbėti apie vėžį, bijodami, kad Jus nuliūdins. Jei jaučiate, kad norite kalbėti apie vėžį, iškelkite šią temą draugams ir šeimos nariams. Leiskite jiems žinoti, kad apie tai kalbėti galima. Taip pat galima pasakyti žmonėms, kai nenorite kalbėti apie vėžį. Kartais galbūt norėsite kalbėtis apie kitus dalykus arba tiesiog pasijuokti su draugais.
Leiskite žmonėms jums padėti. Palaikykite socialinius ryšius. Kiek įmanoma, stenkitės palaikyti socialinius ryšius su draugais ir šeima. Taip pat praneškite žmonėms apie savo fizinius apribojimus - dauguma draugų ir šeimos narių mielai suplanuos ramią veiklą, pavyzdžiui, paruošti pietus jūsų namuose ar lėtai pasivaikščioti.
6 būdai, kaip paremti artimuosius ir draugus, sergančius vėžiu | Ilonka Meier | TEDxJIS
Vaikų konsultacinė poliklinika Kauno klinikose teikia specializuotas antrojo lygio ambulatorines paslaugas vaikams. Tėvai turėtų vadovauti pokalbiui apie šeimos nario vėžio diagnozę su vaikais, pateikiant informaciją atitinkamai jų amžiui ir supratimui.
