Neįtikėtini kūdikių vidurių užkietėjimo požymiai ir efektyvios pagalbos būdai!

Vidurių užkietėjimas yra dažna problema tarp kūdikių ir mažų vaikų. Nors dažnai tai laikina būklė, kartais gali prireikti ir specialisto pagalbos. Tėvams svarbu žinoti, kada vidurių užkietėjimas tampa nerimą keliančia problema ir kaip tinkamai padėti savo mažyliui.

Kas yra vidurių užkietėjimas?

Vidurių užkietėjimas apibūdinamas kaip retas, sunkus arba skausmingas tuštinimasis. Normalus vaikų tuštinimosi dažnis gali skirtis priklausomai nuo jų amžiaus, mitybos ir gyvenimo būdo. Kūdikiai, ypač žindomi, gali tuštintis kelis kartus per dieną arba kartą per kelias dienas. Vyresni vaikai paprastai turėtų tuštintis bent kartą per dieną, tačiau kai kurie vaikai gali tai daryti rečiau. Kūdikio viduriai užkietėję, jeigu jis tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę kietomis išmatomis, panašiomis į zuikio spiras. Kūdikis tampa neramus, irzlus, dažniau atpila ir mažiau valgo. Būtina ieškoti pagalbos, nes pirmasis vidurių užkietėjimas gali tapti ydingo rato pradžia. Užkietėjus viduriams besituštinantis vaikas jaus skausmą, gali atsirasti įtrūkimų apie išangę, lemiančių dar didesnį skausmą tuštinantis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jūsų vaikas turi šiuos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją:

Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje.
Kietos ar sausos išmatos.
Kraujas išmatose arba ant tualetinio popieriaus.
Vaikas jaučiasi silpnas, dirglus ar praranda apetitą.
Pūslelių ar įtrūkimų atsiradimas tiesiojoje žarnoje.

Jei jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę. Arba jei tuštinasi dažniau, bet kartu pasireiškia skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymo simptomai. Vyresniems nei 4 metų vaikams vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, jei yra bent du iš šių kriterijų: tuštinimasis 2 kartus per savaitę ar rečiau (nevartojant laisvinamųjų vaistų); du ar daugiau tepimo išmatomis atvejai per savaitę; periodinis labai gausių išmatų pasišalinimas; čiuopiami dariniai storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Jeigu įtariate, kad vidurių užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kiek laiko laukti?

Kūdikiai (iki 1 metų): Kūdikiai, ypač žindomi, gali tuštintis kas kelias dienas, ir tai gali būti normalu, jei išmatos yra minkštos ir vaikas atrodo laimingas bei sveikas. Tačiau, jei kūdikis neturi išmatų ilgiau nei 5-7 dienas, būtina kreiptis į pediatrą. Kūdikiams, kurie maitinami tik motinos pienu yra normalu tuštintis nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per savaitę. Svarbu, kad kūdikio bendra būklė būtų gera, jis valgytų įprastai, tuštintųsi lengvai, minkštomis išmatomis, be priemaišų.
Vaikai (1-3 metai): Vaikai šioje amžiaus grupėje dažniausiai turėtų tuštintis bent kartą per dieną. Jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3 dienas arba tuštinimasis yra skausmingas ir sunkus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Vyresni vaikai (4 metai ir daugiau): Vyresni vaikai turėtų tuštintis kasdien arba kas antrą dieną. Jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3-4 dienas, tai gali būti ženklas, kad reikia atidžiau stebėti jo mitybą ir įpročius, o jei problema neišnyksta, kreiptis į gydytoją.

Kodėl net patiems mažiausiems kūdikiams kietėja viduriai?

Dažniausiai mamos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi kelis kartus per parą, kai kurie net iki 6-7 kartų. Adaptuotais pieno mišiniais maitinami tuštinasi rečiau: iki 6 mėn. kūdikiai - dažniausiai 1-2 k. per parą, kai kurie dar rečiau - tik kas antrą parą. Tuštinimosi norma neegzistuoja, todėl sunku pagal tai, kiek kartų per parą ar savaitę tuštinasi krūtimi maitinamas kūdikis, spręsti, ar jis turi žarnyno bėdų. Retai, bet pasitaiko tokių, kurie tuštinasi kartą per savaitę, nes suvirškina visą mamos pieną. Žindomiems kūdikiams viduriai užkietėja itin retai, nes mamos pienas yra lengvai virškinamas. Dažniausiai bėdų atsiranda tada, kai mama nustoja maitinti krūtimi ir pradeda duoti mišinio arba tiršto maisto. Kūdikiui tuštinimosi bėdų gali būti dėl funkcinio pobūdžio priežasčių, t. y. kelių dienų ar mėnesių kūdikiai nemoka valdyti dubens raumenų. Kadangi žarnyno peristaltika nėra visiškai susiformavusi, tuštintis kūdikiui gali būti sunku. Ši bėda vargina tik pirmus gyvenimo mėnesius, vėliau kūdikis išmoksta valdyti dubens raumenis ir gerai tuštinasi. Pradėjęs valgyti tirštą maistą, kūdikis paprastai tuštinasi keletą kartų per parą arba bent kas dvi tris paras. Vos ėmus ragauti tiršto maisto, viduriai gali šiek tiek užkietėti, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios sudėties maisto. Be to, viduriai gali užkietėti ir dėl kokios nors įgimtos storosios žarnos ligos (itin retas atvejis) ar jei permaitinamas mišiniu. Vidurių užkietėjimas dažniau pasitaiko mišinuku maitinamiems kūdikiams. Įsitikinkite, kad mišinukas kokybiškas, tinkamas kūdikio amžiui, jo galiojimo laikas nepasibaigęs. Netinkamas ar neteisingai paruoštas mišinukas. Vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir gerokai rimtesnes ligas, tačiau jos pasitaiko labai gerai. Jei įtariate, kad vidurių užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Vidurių užkietėjimas gali lemti prastą savijautą, blogą apetitą, nuotaikos neturėjimą, irzlumą ir nenorėjimą sėstis ant naktipuodžio.

Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į dvi grupes: funkcinės ir organinės kilmės. Funkcinis vidurių užkietėjimas sudaro 90-95 % visų atvejų ir dažniausiai prasideda 2-4 m. vaikams, sąlygoja baimė tuštintis ne namuose, neteisingas pratinimas prie puoduko, nepakankamas kiekis augalinių skaidulų maiste ir pan. Viena iš dažniausių funkcinio vidurių užkietėjimo priežasčių - skausmingas tuštinimasis. Organinės kilmės vidurių užkietėjimas yra, kuomet nustatomi įvairūs storosios žarnos ar kitų organų patologiniai pokyčiai.

Kaip padėti vaikui?

Jeigu kūdikį kamuoja užkietėję viduriai, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali skirti vaistų. Nepatartina be gydytojo žinios pačiai imtis gydyti kūdikį. Būna, gydytojas vyresnio amžiaus vaikams trumpam laikui skiria laisvinamųjų lašiukų, o tėvai jų duoda savo nuožiūra ilgiau. Taip elgtis jokiu būdu negalima. Jeigu matote, kad kūdikis neramus, galite pabandyti pamasažuoti pilvuką. Masažuokite laikrodžio rodyklės kryptimi aplink bambą. Stebėkite, kaip reaguoja kūdikis, ir masažą tęskite tik tuo atveju, jeigu jis yra atsipalaidavęs, ir jam tai nekelia neigiamos reakcijos. Taip pat galite pabandyti švelniai sukti kūdikio kojytes, lyg važiuotų dviračiu. Šis pratimas išjudins skrandžio ir žarnyno raumenis. Kūdikiui atsipalaiduoti, o išmatoms lengviau pasišalinti gali padėti šilta vonia.

Skysčiai: Užtikrinkite, kad jūsų vaikas pakankamai gertų vandens. Skysčiai padeda sušvelninti išmatas ir palengvina jų išėjimą. Jeigu vyresnis vaikas, vandenį kartą per dieną galite pakeisti atskiestomis (1 dalis sulčių ir 1 dalis vandens) slyvų, kriaušių arba obuolių sultimis.

Skaidulos: Į vaiko mitybą įtraukite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai. Skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių. Jeigu kūdikis mėgsta džiovintas slyvas ar figas, duokite jų kiekvieną dieną. Taip pat padeda vaisių bei daržovių sultys. Jeigu kūdikis jau primaitinamas tirštu maistu ir jo viduriai kietėja, reikėtų vengti duoti ryžių, manų, kukurūzų košių. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.

Fizinė veikla: Reguliarus judėjimas ir fizinė veikla taip pat prisideda prie sveikos virškinimo sistemos veiklos. Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus. Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą.

Reguliari rutina: Mokykite vaiką eiti į tualetą reguliariai, geriausia po valgio. Svarbu sudaryti patogias ir nespaudžiančias sąlygas. Jei pastebite, kad pradėjus lankyti darželį ar mokyklą sutriko vaiko tuštinimasis, turėtumėte apie tai su vaiku pakalbėti, įtikinti, kad nereikia bijoti kitur padaryti „kaka“. Jei tai nepadeda, pasitarkite su darželio auklėtoja, kad ji sudarytų vaikui sąlygas ramiai vienam pasėdėti tualete. Svarbu neleisti procesui „įsisenėti“.

Mitybos koregavimas: Jeigu maitinamas karvės pienu kūdikio išmatos pasidaro kietos, ir jis sunkiai tuštinasi - tai jo viduriai yra užkietėję. Kūdikiui galima duoti džiovintų slyvų sulčių arba tyrės. Pradėkite duoti nuo 2 arbatinių šaukštelių per šeštos valandos vakarinį maitinimą. Jeigu to nepakanka, džiovintų slyvų tyrės duokite iki 4 arbatinių šaukštelių ar net daugiau. Kai kuriems vaikams nuo džiovintų slyvų sulčių užeina spazmai, bet daugumas vaikų jas noriai geria ir gerai įsisavina. Vengti: miltinių gaminių, manų, ryžių kruopų, kakavos turinčių produktų, šviežio pieno. Daugiau: augalinės kilmės skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių ir kruopų). Siektinas tikslas: pusę vaiko dienos maisto normos turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai. Tinka alyvuogių, kokoso, linų sėmenų aliejai. Svarbu, kad aliejus būtų kokybiškas, šviežias, pirmo šalto spaudimo. Visi baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais. Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu. Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše. Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies. Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių. Neduokite arbatžolių arbatų. Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.

Jei maitinamas mišiniu, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis (GOS iš laktozės), kurios gali laisvinti vidurius. Jei maitinamas mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais.