Panevėžiečiai prisimena žaviąją Valeriją Iljinaitę iš televizijos muzikinių projektų, bet ji pasirinko kitą, daug sunkesnį kelią - operos solistės. Panele.lt, nuotrauka Vytenio Kriščiūno. Geriausiu atveju atsiras vienas kitas alternatyvesnis, rūsyje brazdinantis gitarą ir už dyką atiduodantis įrašus. Tačiau Lietuvoje, kur populiarumą dažniausiai lemia vaizdas ir dažnas atlikėjo rodymasis renginiuose, o dar geriau - dainavimo šou, išgarsėti vien savo balsu - sudėtinga.
Valerija Iljinaitė (17) savu kailiu patyrė, ką reiškia realybės šou virtuvė ir kaip ne visada teigiamai tokia patirtis gali paveikti pradedantį jauną atlikėją. Šiandien Valerija ne tik kad nebenori rodytis televizoriuje, bet net jo paties ir neturi, tai pat gyvena be interneto, kaip tikra asketė. Jos gyvenimas dabar sukasi aplink tikrąją akademinę muziką, dėl kurios turėjo nemažai pakovoti.
Valerija, papasakok, kaip dabar gyveni, juk praėjo beveik metai nuo tada, kai apie tave sužinojo visa Lietuva, tikriausiai daug kas pasikeitė. „Štai šiandien kėliausi 5 ryto, kad spėčiau Kelpšoj (taip žargoniškai vadinama Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorija) gauti klasę, kur groju. Daug kas konservatorijoje neturi nuosavų instrumentų, nesu kažkokia vargšė, tačiau dėl to kartais klasių nebelieka. Rimtoji muzika - juodas juodas darbas. Ypač man, juk prie visko prisidėjo aukštyn kojom apsivertęs gyvenimas, pasikeitęs miestas, mokykla, draugai. Taigi, mano kasdienybė dabar - mokymasis. Draugės šeštadienį lekia į klubus, o aš - pas fortepijoną. Man tų vakarėlių nereikia, aš dabar noriu tik tobulėti ir likti kuo toliau nuo blizgučių.”
Kelias į konservatoriją ir akademinę muziką
O kaip atsiradai konservatorijoje? Juk esi dar tik 11-oje klasėje, kodėl nebaigei mokyklos Panevėžyje? „Dėl visko “kaltas” “Lietuvos Balsas”. Jis man buvo didžiulis iššūkis visomis prasmėmis. Vienas geriausių dalykų, atsitikęs šou metu buvo tai, kad susipažinau su atlikėja Jazzu. Būtent ji mane “pakratė” sakydama: “Ką tu čia išdarinėji, kodėl pradėjai dainuoti popsus?”. Jos frazė buvo kaip šaltas dušas… Būtent ji ir pastūmėjo stoti į Kelpšą, ji pati ten buvo baigusi mokslus. Kita asmenybė, su kuria susipažinau būtent “Balso” dėka, yra Rosita Čivilytė. Mano mama ir ji - dvi man pačios svarbiausios moterys gyvenime, mokytoja buvo šalia sunkiausiais mano gyvenimo momentais”.
Ką tau davė konservatorija? Ar nesigaili paklausiusi Jazzu patarimo? „Pradėjau ignoruoti žmones, kuriais ankščiau taip žavėjausi. Pamačiau, kad juose muzikos dažniausiai iš viso nėra. Akademinė aplinka Lietuvos šou pasaulio net nekomentuoja. Ką čia komentuosi fonogramas… Man pačiai dabar būtų didžiausia gėda stoti prieš klausytojus ir žiopčioti pagal fonogramą. Tačiau aš juk į Kelpšą atėjau būtent iš tokios aplinkos, iškart gavau “pasikėlusios” etiketę. Dėstytojai žiūrėjo į mane įtariai, galvojo, kad aš, pora kartų pašmėžavusi ekrane, pradėsiu rodyti kaprizus. Niekas nesuprato, ko iš tiesų aš atėjau. Mano didžiausias noras - būti paprasta mokinuke Valerija, o ne Valerija iš “Balso”. Aš stengiuosi, kasdien mokausi po daugybę valandų, kad savo darbu ir sugebėjimais įrodyčiau, kad mano vieta - muzikos pasaulyje. Esu labai kovinga asmenybė. Kad jūs žinotumėt, kiek kartų aš esu girdėjusi “tu nemoki dainuoti, tu negali rodytis scenoje, tu neatitinki standartų…” Taip, paverkiu dieną, o kitą rytą pabudusi stoju į kovą ir bandau visiems įrodyti, kad jie neteisūs” - apie savo būdą pasakojo Valerija.
Atsisveikinimas su šou pasauliu ir nauja kryptis
Kodėl pradėjai bodėtis tuo glamūriniu šou pasauliu? „Jokia čia paslaptis, kad per “Balsą” priaugau šiek tiek svorio. Pasirodo, tai neatleistina nuodėmė pramogų versle. “Valgai spurgas ir nori būti scenoje? Atsipeikėk!” - tokias replikas girdėjau iš šiame versle besisukančių žmonių. Prireikė daug laiko man save pamilti ir suvokti, kad aš esu dainininkė, o ne modelis. Aš noriu, kad žmonės klausytų mano dainų, o ne žiūrėtų į mano kilogramus. Geriausias pavyzdys - dainininkė Adele. Gaila tik, kad ir ją paveikė tas Holivudo spaudimas, kiek žinau, ji laikosi dietos, štai ir plaukus nusiblondinino… O šiaip mano idealas - Jessie J. Iš pažiūros ji tokia grubi, agresyvi, manau, kad ir aš tokia atrodau. Labai tikiuosi, kad tai - ne Jessie kaukė, o jos tikrasis veidas… Vengiu dirbtinumo, nuoširdžiai baisiuosi dviveidžiais žmonėmis”.
2024 Kelione - režisiere Chiara Osella ir choreografas Carlo Massari
O kas bus kitą vasarą, kai baigsi mokyklą? Žadi studijuoti muziką? „O čia ilga istorija (juokiasi). Aš nuo septintos klasės pradėjau laiškais atakuoti Londone esančią “Royal Academy of Music”, mano svajonė - ten studijuoti. Matyt taip užknisau ten dirbančius dėstytojus, kad jie nusprendė duoti man šansą, tereikės išlaikyti stojamuosius egzaminus. Labai bijau, juk čia - ne į Vilnių persikraustyti, Londone visai kitoks gyvenimas laukia. Apskritai didžiausia mano svajonė - dainuoti miuzikluose, tokiuose, kurie vyksta garsiajame Amerikos “Brodvėjuje”, todėl ir linkstu link muzikinio teatro studijų. Tikrai nenoriu būti pasaulinio garso dainininke, nereikia man šlovės. Tiesiog noriu dainuoti gerą tikrą muziką ir tuo džiuginti žmones.”
Pasiekimai ir išbandymai
Valerija Iljinaitė (born 10th March, 1995 in Panevezys, Lithuania), is a Lithuanian operatic lyric soprano, song-writer, actress, musical theatre and vocal coach, music educator. Valerija was born into a family of teachers, her mother is a Russian and Lithuanian language teacher, and father - a professional musician and composer. In her early childhood Valerija’s father began teaching his daughter to play the piano. Valerija was taught English, sang in children‘s choir, and studied folk and contemporary dance at choreographer‘s Diana Ciobanu dance school. At the age of six, Valerija began learning to play the violin at the music school in Panevezys, in the class led by V. Kudukiene. During this time, she became the winner of many national and international contests, and performed with Chamber Orchestra in Panevezys. Upon deciding to continue on with her music studies in M. K. Ciurlionis arts school, and with the help of her current teacher N. Prasceviciene, Valerija discovered her talent for singing. Her first singing teacher was an expert music teacher at ‘Vilties’ progymnasium, Irena Gustiene.
The beginning of career in music - 2009. Encouraged by her teachers, Valerija began participating in many singing contests, many of which she won. These are the won prizes over the year: Aukstaitija talent show ‘10 points’, ‘JP music’ and ‘VU records’ special prize Festival - ’Stairway to heaven’ - nominated the most successful contestant International contest ‘Vejavaikiai’- first prize. Contest ‘Your chance’- the most successful contestant Contest ’Little star’ - 2nd place together with brother E. Iljinas. TV project ‘Lithuania has talents’ Valerija reached the semi-finals, where she performed along with the dance studio ‘DIANA’. Valerija graduated from Panevezys music school with singing speciality, and then continued mastering her singing skills with a Jazz vocal lecturer Steponas Januska.
Career boom - 2010. In 2010 Valerija began cooperating with a Jazz performer and composer, her mentor R. Bagdonas, and later was invited to participate in R. Bagdonas’ anniversary night, where the most famous Lithuanian Jazz performers, like A. Joffe, L. Sinkarenka, and V. Labutis played. Valerija performed a piece called ‘Bohemian blues’. That same year Valerija became the winner of the prestigious national song contest ‘Dainu dainele’, and the finalist in the festival ‘We are the world’. She participated in the TV project ‘Talent ring’, and became the most successful contestant at the Independence commemoration song festival in Panevezys. At the beginning of 2011, Valerija sang along R. Bagdonas’ led band ‘Jazz comfort’ at the Jazz club ‘Randevu’, which became Valerija’s first live music concert. Then Valerija appeared on a national TV show ‘Ryto suktinis’ with the same programme.
National and International achievements 2011-2016. In 2011 Valerija came second in the contest ’Skambek, Dzukija!’, and won two other international contests ‘Pavasario fiesta’ and ‘Jazz fountain’. In 2011 she was invited to participate in Vilnius big band festival along with Panevezys music school’s big band, and later participated in the international festival ‘Tartu 2011’ along with Panevezys Chamber Orchestra. In 2011 Valerija played her first lead role in the musical Mary Poppins at Panevezys Community House. Later that year she was a guest in the festival ‘Sugrazinkime klasika’, and came second in ‘Kaunas Talent’ contest. That same year she recorded a song ‘Take it back’ for Eurovision’s song contest along with a singer Vytautas Matuzas and a singer and composer Linas Adomaitis. In 2012 Valerija won ‘Dainu Dainele’ contest, and started learning vocal singing with Lithuanian popular music queen Rosita Civilyte. That same year, she was selected for a TV musical project ‘Lithuanian voice’, where she was mentored by an opera singer and tenor Merunas Vitulskis. The project offered her an opportunity to perform the Eurovision’s winning song ‘Fairytale’ along with the winner Alexander Rybak. Valerija left ’Lithuanian voice’ right before the superfinals, and together with a music agent E. Elzbergaite introduced an acoustical music project. Valerija performed with R. Laureckis, the member of ‘Pikaso’ band, where they toured around Lithuania with their project ‘Tribute to Rihanna’. That same winter she performed for the Lithuanian community in London. Later that year Valerija entered Vilnius J. Tallat - Kelpsa conservatory, the vocal singing class led by V. Sasnauskiene. Valerija won the first prize in the National Song Contest ‘Stairs to Heaven’. That same year the musician was invited to perform as the vocalist at ‘Panevezys sound’ orchestra along with Mindaugas Rojas. Valerija kept mastering her vocal singing skills, and in 2014 came second in the international jazz music contest ‘Jazz Fountain’, followed by performances in ‘Dainu Dainele’, and the international festival ‘Kaunas Jazz’. She won second prize in the national festival ’Spotlight’, and played one of the main roles in a musical ‘Publikai’. In 2016, while pursuing her vocal studies with the help of a lecturer D. Babilaite - Abare, Valerija was selected to represent Lithuania in one of the five biggest festivals worldwide - ’Slavianskij Bazar’, where she was awarded Honourable Mention. She then won ‘Grand Prix’ in the second international music festival ‘Music Talents League’, where upon a fateful encounter with an opera diva Nomeda Kazlaus, Valerija was invited to keep improving at the prestigious ‘Palanga summer academy’. At the famous festival ‘Riga Simphony’ the jury and maestro Raimond Pauls awarded Valerija with the ‘Grand Prix’ for the D. Pulauskas’ ‘Pavakarys’ original song arrangement. That same year in Venice (Italy) she won 2nd prize in the international contest ‘Orfeo in Italia’.
Creative activity of 2013. In 2013, while in cooperation with a music composer Kristupas Bubnelis and an arranger Vytautas Karpauskas, Valerija Iljinaite introduced a song ‘Taip noriu vėl’, and participated in the national Eurovision selection contest. That same year she became the big band soloist of Vilnius J. Tallat - Kelpsa conservatory, and took part in the national big band festival ‘Flora Jazz’, and the international jazz music festival ‘Kaunas Jazz’, followed by a festival in Germany. In 2014 Valerija released her original song, (and a video by Vilmantas Zilinskas) - ‘Eternity’. Later that year she released another song of hers (‘Liar’), and a piece ‘Prisijunk’ along with a music video. She then traveled across Lithuania with a musical project ‘Divas & the gentlemen’, performing along with an actress and singer Kristina Radziukynaite - Kayra. After graduation from the conservatory, Valerija continued studying musical theatre at Vilnius college, in actor Jokubas Bareikis’ course. In 2015 Valerija was invited to become the member of jury at ‘Jazz Fountain’ international contest, and later performed with Tomas Alencikas - Alen Chicco, participated in various events, and introduced another song of hers - 'Svarbiausia Dalis'. That same year Valerija went to the USA where she worked and attended summer term lectures at the New York drama academy AMDA, and enjoyed visiting Broadway shows.
2016 - 2019. In 2016-2017 V. Iljinaitė collaborated with the Swedish production company ‘Sweden Songs’, and successfully appeared in the National Eurovision Song Contest, where she reached the semifinals. She won 3rd place in the musical impostor project ‘We share the same blood’, embodying characters such as Montserrat Cabale and Merūnas Vitulskis. In 2019 Valerija was awarded a bachelor's degree in theatre studies from Vilnius College and London College of Music, and played in the operetta 'Gondoliers' production directed by David Henson in London. She represented Lithuania in international competitions 'Euro Stars' in Malta (won the Grand Prix), 'Carpathia 2019' in Poland (Honourable Mention), and Moldova (3rd place). Together with Aiste Pilvelyte, she successfully participated in the LRT TV project ‘Two Generations’, where they came third. In 2019 Valerija Iljinaitė was invited to a special inauguration concert of the President Gitanas Nausėda, where she performed with the wind orchestra ‘Trumpet’.
2019 - now. The beginning of an opera soloist career. Since autumn 2019 Valerija has been continuing her studies at the Trinity Laban Conservatory of Music and Dance in London, where she has been delving into the subtleties of operatic singing along with Joan Rodgers CBE, Sarah Pring and Helen Yorke. That same year, Valerija and Aiste Pilvelyte organised a live band concert tour in Lithuania, which was crowned by a gala concert at St. Catherine's Church, Vilnius. In May 2021, Valeria was selected to work in rehearsals for the Bolshoi Theatre (Moscow, Russia), in Mussorgsky’s opera ‘Khovanschina’, along with Simon McBurney OBE, Gerard McBurney and Leah Hausman, playing the roles of Emma and Suzana.
Šie metai V. Iljinaitei buvo ir įdomūs, ir skausmingi, bet, kaip ji sako, kad per skausmą įgavo gyvenimiškos patirties - debiutinį rečitalį garsiajame Niujorko „Carnegie Hall“ aptemdė palaikyti atvykusios mamos liga. Pasak jos, svajonės išsipildymas pavirto į vieną didžiausių išbandymų gyvenime. „Mano mama ir aš vasarą turėjome išbandymą. Niujorko „Carnegie Hall“ turėjau pasirodymą, o mama („Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė - red. pastaba) atvažiavo ir mane pamatyti, ir išgirsti debiutinį pasirodymą. Turėjo būti labai smagus pasimatymas, bet įvyko tai, ko net negalėjau pagalvoti. Mama susirgo, bet viskas pavyko“, - prisiminė sėkmės ir nesėkmės operos solistė.
V. Iljinaitė turi du bakalaurus, jai liko apsiginti magistrą. „Tai įvyks birželio mėnesį. Tuomet būsiu su dviem bakalaurais ir magistru. Dabar juokas ima. Niekam nerekomenduočiau dviejų bakalaurų, bet tai buvo skirtingų krypčių. Pirmas - teatro, o antras - operinio dainavimo. Labai sunku buvo, bet tai jau praeityje. Magistras bus - muzikos, meno ir operinio dainavimo srities“, - nuoširdžiai kalbėjo Valerija, o, išgirdusi klausimą, kas toliau, atsakė paprastai - pasaulis. Visi koncertai - svarbūs. „Ta sąvoka - plati, bet, manau, kad laukia pasaulis. Visada norėjau pasaulio, nes mano tikslai nepasikeitė nuo paauglystės. Visada sakydavau, kad noriu siekti karjeros, o tą siekiu nuo mažens. Tačiau, kai atsiranda branda, pasidarai racionalesnė. Kita vertus, siekiu tikslo ir tą darau toliau“, - atvirai pasakoja Valerija ir prisipažino, kad ryšis su Panevėžiu - nerealus. „Visi koncertai, kurie vyksta pastaruoju metu - man labai svarbūs. Jaučiu, kad ryšiai su gimtuoju miestu nenutrūko, jie tiesiogine prasme - tęsiasi. Nesvarbu, kur dainuočiau, atlikimas turi būti profesionalus. Tai gali būti mokykla, teatras. Labai smagu, kad sulaukiau pakvietimo iš Muzikinio teatro. Labai apsidžiaugiau. Mano miestas gyvas ir jame galiu koncertuoti. Nerealus orkestras ir dirigentas. Visa tai - dovana Panevėžiui“, - džiaugėsi dovana gimtajam miestui V. Iljinaitė.
„Kaip ir kiekvienas žmogus turiu abejonių, jeigu kažkas nepasiseka, arba pasiseka ne taip, kaip galvojau. Tačiau balansuoju ir stengiuosi su savimi sutarti. Esame visi žmonės, todėl ateina suvokimas, kad reikia gyventi, mokytis ir siekti savo tikslų. Einu ten, kur jaučiuosi geriausiai. Todėl jaučiuosi sąžininga sau“, - ramiai pasakojo Valerija ir teigė, kad sėkmės ir nesėkmės suteikia drąsos ir, kaip bebūtų keista, suteikia teisę eiti savo keliu. Pasiteiravus apie tolimesnį kūrybinį kelią, Valerija neslėpė, kad kūryba yra nesustojamas procesas. „Poetas Mačernis yra pasakęs, kad gyvenimas - mano gyvenimas. Kūryboje yra daug destrukcijų, o kūrybos kaina - neišmatuojama. Juokaujame su draugėmis operos solistėmis, kad esame lyg ir vienuolės: esame vis kitoje vietoje, vis kitur. Taip yra. Keliauji, dainuoji. Kūrybiškas žmogus negali sustoti, bet kiekvienam žmogui reikia įsižeminimo. Mano įsižeminimas - grįžti namo į Panevėžį. Čia jaučiuosi, kaip pasakoje. Tai pats nuostabiausias miestas“,- plačiai šypsosi Valerija ir sako, kad savo kelionės lagaminus keičiasi dvejose vietose.
„Tai yra Londonas ir Panevėžys. Dėkoju už kiekvieną dieną, kurią pargyvenau ir išgyvenau. Dėkoju už kiekvieną dieną ir linkiu - būkite artimesni, šiltesni ir vertinkite tai ką turite dabar - šiandien. Daiktai, aprėdai, mašinos - tai yra tik priemonės, kuriomis naudojamės gyvenime. Visa kita - daug svarbiau. Gyvenkime sau ir su kitais. Girdėkime vienas kitą“, - linkėjo prasmingo gyvenimo operos solistė V. Iljinaitė.
30-metė panevėžietė operos solistė, lyrinis-dramatinisופrаno Valerija Iljinaitė. Sportas, tekstų ir kalbų mokymasis, po to paskaitos - dainavimo ir su pianiste, po pietų privatus pedagoginis darbas su vaikais namuose ir internetu - tokia kasdienybė. „Šį sezoną turiu mažiau mokinių, kad neperdegčiau. Iš pradžių viskas taip ir klostėsi. Kai su mama ilsėjosi gamtoje Anykščiuose, pastebėjo įsisegusią erkę. „Bet net tai žinodama nusprendė nekreipti dėmesio, svarsčiau, negi nuodai galėjo taip greit suveikti? Bet jautėsi vis blogiau, nenoriai kėlėsi iš lovos, pradėjo skaudėti sąnarius, silpnėti atmintis, tapo sudėtingiau atlaikyti įtampą. Prie streso prisidėjo ir tai, kad V.Iljinaitei Londone teko išsikraustyti iš buto, kurį nuomojosi 8 metus, nes savininkai nusprendė jį parduoti. „Toks jausmas, kad į šitą butą įsikrausčiau laikinai. Bet tuo metu V.Iljinaitė išvyko į stažuotę Amerikoje, ir profesorė Dolora Zajick pasiūlė jai pagalbą. „Kasryt vykdavome į vienuolyną, klausydavome paukščių. Sulaukė ir gundančio pasiūlymo Lietuvoje prisijungti prie vienos iš popgrupių. Susirgus Laimo liga, merginai smarkiai nukrito svoris. „Suvokiau, kad dabar žmonės visai kitaip manęs klausosi, kitaip priima. Net, sakykime, kavinėje aptarnauja mandagiau. Paklausta, ar yra žmogus, iš kurio tikisi kitokio - sužadėtuvių ar vestuvių žiedo, pašnekovė šypsojosi, kad turi širdies draugą. „Draugės jau augina vaikučius. Jos šiek tiek pavydi, kad esu laisva, gyvenu tai Londone, tai skrendu į Ameriką ar Barseloną... Šįkart V.Iljinaitė buvo sugrįžusi į Panevėžį aplankyti artimųjų. Į jos koncertą Panevėžio muzikiniame teatre atėjo ir tėvas Germanas Iljinas, kiti artimieji, mokytojai, bičiuliai, geri pažįstami. Koncerto organizatoriai klausytojams rodė nuotraukas, kuriose ji, aštuonmetė, griežia jau trečiuoju savo smuiku. Pašnekovė džiaugėsi, kad duktė susiėmė - ėmė užsiiminėti joga, sportuoti, daug vaikščioti, susidarė mitybos planą. Ji prisiminė, kad Valerija vaikystėje susižavėjo Vanesos Mei kūriniu „Štormas“ ir pati panoro išmokti griežti smuiku, nors namuose buvo pianinas ir juo galėjo groti kada tik panorėjusi. „Valerija ir kaip smuikininkė buvo gera, važiuodavome į konkursus. O opera reikalauja daug emocijų, nuolat su jomis gyventi sudėtinga. Ji su dukra, kad ir per nuotolį, kalbasi labai dažnai, pataria, kaip išgyventi nesėkmes. Ir vis skatina Valeriją: sveik, veik ir eik, nes viskas pataisoma, išskyrus vienintelį dalyką - mirtį. triumfui garsiojoje Karnegio salėje ir ankstų rytą sužinojo, kad į Niujorką atskridusi mama dėl sepsio pateko į reanimaciją. „Nuo to laiko Valerija labai nerimauja dėl menkiausio mano negalavimo. V.Iljinaitė pasidžiaugė, kad vėl gali mūvėti šį mamos dovanotą žiedą. Kur mergina bebūtų, jis primena, kad Panevėžyje yra mylima ir nuolat laukiama. Trumpam į gimtąjį Panevėžį sugrįžusi, V.Iljinaitė koncertavo Muzikinio teatro scenoje. Jau kitą dieną po LNK televizijos muzikinio projekto „Mes - vieno kraujo“ finalo Valerija sėdėjo lėktuve, kylančiame į Londoną. Ji nežinojo nei kur gyvens, nei ką dirbs, tačiau žinojo, kad galės studijuoti operinį dainavimą užsienio universitete. „Atvykusi susiradau darbą kavinėje, diena iš dienos viriau kavą. Prisipažinsiu, buvo apmąstymų, kad aš, laimėjusi daugybę konkursų, esu žinoma Lietuvoje ir čia turiu virti kavą“, - laidai „Nuo...iki...“ pasakojo dainininkė. Netrukus ji susirado pakuotojos darbą viename sandėlyje. Tačiau romantikos ir šlovės čia taip pat nebuvo. Paklausta, kodėl nebando prasimušti ir užsidirbti pinigų dirbdama ar koncertuodama Londono lietuviams, Valerija atšauna: „Niekuomet nedirbsiu su tautiečiais. Jie nemoka pinigų, o nori labai daug. Galėčiau susirasti lietuvių mokinių, mokyti juos dainavo arba koncertuoti lietuviams, tačiau kategoriškai to nenoriu“. „Gimimas-mirtis-gimimas-mirtis - tarsi amžinas tėkmės ratas, o žmonės niekada nemiršta, kol jie gyvi mūsų žodžiuose ir mintyse. Valerija neslepia, kad dabar ji kitaip žvelgia į savo gimtadienius - tikrai ne kaip į triukšmingą, paviršutinišką šventę. „Pamenu, kai man sukako šešiolika metų, ėjau raudodama iš mokyklos, nes jaučiausi beviltiškai sena, norėjau, kad man vis dar būtų penkiolika, - juokiasi V. Iljinaitė. „Pradžioje anapus iškeliavo mano krikštatėvis muzikoje, vadovas, į sceną ir į pirmąjį džiazo grupės koncertą vedęs džiazo mokytojas Rimantas Bagdonas. Po to - mano auklė Elytė, kuri mus augino kaip močiutė. Anot jos, daina gimė tragišku, pandemijos laiku, kai daug žmonių išgyveno depresiją, baimę, nežinią. Kai buvo uždaryti oro uostai, o nuo 2017 metų Londone dirbanti ir gyvenanti Valerija negalėjo aplankyti jai brangių artimųjų. „Tie skaudūs praradimai pagimdė dainą-skolą, nes žadėjau tuos žmones aplankyti ir apkabinti. Bet, kaip dažnai būna, mes tai žadame padaryti po vieno, antro, trečio darbo ir vis atidedame vėlesniam laikui. Todėl, kai atskridau į Lietuvą, pirma vieta, kur mane vežė mama iš oro uosto, buvo kapinės - tų trijų žmonių kapai. Dviejų jų urnos buvo įdėtos į sieną. Pamenu, kaip pradėjo suktis galva - viskas, nieko nėra, tik siena, - prisimindama sukrėtimą atsidūsta V.Iljinaitė. - Bet žmonės gyvi, kai apie juos galvojame, rašome, kalbame. Tad rašydama dainą prisiminiau vaikystės kaimą, kelionę dviračiu iki tilto, tų man brangių žmonių veidus... Daina - šviesi, nuoširdi, tikra. Magistro studijoms Karališkoje akademijoje bei vasarą debiutiniam rečitaliui garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall“ salėje besirengianti Valerija dėkinga savo pagalbininkams: dainos vaizdo klipą kūrusiems (filmuota Gilberto ir Salivano dvare) ir režisavusiems Mantui Paleckiui bei Sigitai Rutkauskaitei ir kartu su ja dainą prodiusavusiam Dovydui Lazdiniui. „Šie žmonės padėjo, kad pagaliau dienos šviesą išvystų šis mano šviesus skaudulys. Ne, jis nėra labai liūdnas. Melancholiškas, nes nesudainavau tos paskutinės dainos močiutei, auklei bei mokytojui ir šviesus, nes prisimenu visus tuos nuostabius žmones, su kuriais norisi būti.
Valerija dar mokosi mokykloje, o per trumpą laiką jai teko praeiti tokį “gyvenimo universitetą”, kuriam reikėtų ne vieno dešimtmečio. Ji pripažįsta, kad viską pasvėrus, dalyvavimas realybės šou išėjo į gera, tačiau už ramybę, kurią ji turi šiandien, jai reikėjo sumokėti didelę emocinę kainą. “Nuoširdžiai sakau, dabar esu laiminga. Mane supa pozityvūs, man gero linkintys žmonės, turiu mylimą veiklą, tai man svarbiausia. Galiu patarti visiems savęs ieškantiems paaugliams: keisti įvaizdį, dažyti plaukus, lygintis į žvaigždes visuomet spėsit. O štai dieną naktį dirbti dėl savo didžiausio troškimo reikia gigantiškų pastangų. Žėrė pagyras Į naujienų portalą JP operos solistė V. Iljinaitė atėjo švytinti. Džiaugėsi pasipuošusiu gimtuoju Panevėžiu ir žėrė pagyras vis gražėjančiam miestui. Pasak jos, nors iš Londono atvyksta kelis kartus per metus, bet pastebi Aukštaitijos sostinės pokyčius. Lyrinio-dramatinio soprano balso savininkė labai džiaugiasi galimybe koncertuoti Panevėžio muzikiniame teatre. 2023 metus teatras užbaigė su Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestru „Garsas“ ir ryškiais jaunosios kartos solistais - šiuo metu Karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia panevėžiete V. Iljinaite ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistu Juozu Janužu.
