Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos?
Pokyčiai gimdoje ir makštyje
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Tiek po natūralaus gimdymo, tiek po cezario pjūvio operacijos, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Kiaušidžių veikla ir mėnesinės
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Šlapimo nelaikymas ir kūno patinimas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Tikriausiai pradės tinti kojos ir pėdos, tad bent jau pirmosiomis dienomis jas laikykite aukščiau, ant pagalvėlės, tai pagerins kraujotaką.
Hemorojus ir vidurių užkietėjimas
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai ir plaukų slinkimas
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Giliųjų venų trombozės (GVT) rizika
Laukiančios gandrų moterys net dešimt kartų dažniau už kitas serga giliųjų venų tromboze. Vilniaus m. universitetinės ligoninės duomenimis, ši liga jos pacientėms dažniausiai pasireikšdavo antro trimestro pabaigoje bei trečiąjį trimestrą. Į ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką patenka įvairių nėštumo sutrikimų turinčios moterys iš visos Lietuvos. Ištyrus pacientes bei nustačius kraujagyslių ligą jos perduodamos gydyti kraujagyslių specialistams.
„Liga klastinga todėl, kad ją sunku laiku pastebėti - kartais nebūna jokių išorinių požymių, jog įvyko kojų venų trombozė. Vis dėlto visos pas mus patekusios moterys pakitimus pastebėjo pačios. Dažniausias požymis - nevienodas, asimetriškas abiejų kojų patinimas", - sako prof. V.Triponis. Profesorius prisiminė atvejį, kai pagalbos kreipėsi aštuoniolikmetė, kuriai iki gimdymo tebuvo likę pora savaičių. Jaunai moteriai teatre pradėjo skaudėti ir tempti vieną koją, galūnė staiga pasidarė labai stora - teko kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Itin pavojinga gyvybei GVT komplikacija - plaučių arterijos trombembolija atsiranda tuomet, kai giliosiose kojų venose susidarę trombai atitrūksta ir kartu su kraujo srove nukeliauja į plaučių arteriją. Dėl staiga sutrikusios širdies ir plungės funkcijos žmogus gali mirti. Vis dėlto jei trombas nevisiškai užkemša arteriją, po savalaikio gydymo liūdnos baigties pasiseka išvengti. „Liūdniausia, kad didžiausia pavojingos gyvybei komplikacijos tikimybė atsiranda antrą savaitę po gimdymo, motinai su kūdikiu jau sugrįžus namo", - sako kraujagyslių chirurgas.
Gimdymas sudaro sąlygas trombams atitrūkti. Po gimdymo pakinta gyvybinės organizmo funkcijos. Itin suaktyvėja kraujo krešėjimas - tai padeda išvengti kraujavimo iš gimdos. Padidėjęs jis išlieka net 2-3 savaites. „Tai tikra gamtos dovana. Tačiau lazda turi du galus", - tikina prof. V.Triponis.
Patyrusių mamų patarimai: "Man ženkliai sumažino kojų tinimą specialios kojinės, skirtos mūvėti ilgų skrydžių, kelionių metu. Pirkau Maximoj, lietuviškos, kainavo kažkur apie 10 Lt (gal specializuotose parduotuvėse būna ir kitokių). Tai puskojinės, kur dėl specialaus audimo apspaudžiama čiurna, blauzda. Net pati nustebau, koks buvo efektas."
Ką daryti, kad kojos netintų
Gydymas ir profilaktika
Esant bent mažiausiam įtarimui dėl GVT, kraujagyslių specialistas pataria atlikti kojų venų echoskopiją, kuri patvirtintų ar paneigtų ligos diagnozę. Nustačius GVT, kelią pavojingoms komplikacijoms galima užkirsti gydant heparino preparatais. Vaistus reikia leisti visą likusį nėštumo laikotarpį bei šešias savaites po gimdymo. Susileisti vaistus nesudėtinga ir pačiai moteriai. Deja, mažos molekulinės masės heparino preparatai, gelbstintys nėščiųjų ir ką tik pagimdžiusių motinų gyvybes, nekompensuojami ligonių kasų. Šių preparatų dienos dozė kainuoja 20-40 litų. Vidutinė gydymo heparinu trukmė - 50 dienų. Tad susidaro apie 2 tūkst. litų išlaidų iš savo kišenės. Tiesa, kai kada per vargus pavyksta gauti individualų apmokėjimą, tačiau daugumai būsimų mamų tenka gerokai patuštinti šeimos biudžetą.
Gydytojas itin akcentuoja gerai žinomą medicinos dėsnį: visada pigesnė ir saugesnė ligų profilaktika nei gydymas. Vilniaus m. universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgai kartu su šios ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos specialistais nemažai nuveikė vykdydami profilaktikos ir gydymo programą. Prieš dvejus metus profilaktinė GVT programa pradėta įgyvendinti ir Antakalnio poliklinikos moterų konsultacijoje. Tačiau ši prevencija toli gražu neaprėpia visos Lietuvos.
Pokyčiai po cezario pjūvio
Po cezario pjūvio (CP) operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima jos būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas. Keltis iš lovos galima po 6 val. Pirmas 24 val. Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras. Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos, gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima, kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, želė ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą.
Labai svarbu gerti užtektinai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens. Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapindamosi jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokite prižiūrintį mediką. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, o tai galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis.
Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą. Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir nepatogumą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
Iškart po vaisiaus išėmimo dar operacijos metu gimda ima trauktis. Operacijos metu gydytojas iš gimdos išvalo kraują (tiek, kad būtų galima siūti), tačiau kraujingos išskyros (lochijos) būna ne tik natūraliai pagimdžiusioms, bet ir moterims po CP operacijos. Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą.
Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo.
Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles, ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai.
Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti ir pykinimas) paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
Kai kurios moterys po CP reikia stiprių nuskausminamųjų. Kitos jaučiasi sąlyginai gerai ir po kelių dienų pamiršta skausmą apskritai. Tai gali priklausyti nuo individualios skausmo tolerancijos, nuo to, kas įvyko operacijos metu arba prieš ją, arba nuo to, kaip moteris vertina savo gimdymą. Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolio arba paracetamolio su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, o tai po gimdymo tikrai nemalonu. Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda.
Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusipraususios pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu atskiru rankšluosčiu.
Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais.
