Moters organizmas nėštumo metu patiria didžiulius pokyčius, kurie apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sferą. Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, emocijos kyla stipriau - nuo džiaugsmo iki graudulio be priežasties. Antroje nėštumo pusėje moteris pradeda lėtėti, tampa sunkiau greitai galvoti, priimti sprendimus ar apdoroti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti, erzinti, o moteris gali jautriau reaguoti į aplinkinių reakcijas ir komentarus, apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaiku, nes moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys.
Nėštumo sukelti emociniai pokyčiai: priežastys ir suvokimas
Nėštumas - tai didelis, gyvenimą keičiantis įvykis, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo lauktas, ar netikėtas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada sukelia daug jausmų ir minčių apie tai, kaip pasikeis gyvenimas. Dažnai kyla neapibrėžtumo jausmas, nes dar nėra akivaizdžių nėštumo požymių ir simptomų. Moteris gali abejoti, ar tikrai laukiasi ir ar viskas gerai, todėl pradeda atidžiau stebėti savo kūną, fiksuoti net ir mažiausius pokyčius. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - atrodo, kad nėštumas vyksta savaime, o ji nieko negali padaryti. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant mitybą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įvardyti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti visą nėštumo laikotarpį. Kai moteris atpažįsta savo jausmus, jai lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant, piešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti.
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip savaime vykstančius, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika ir emocijomis, kartais atrodo kaip mūsų „klaidos“, dėl kurių jaučiamės kalti, nes negalime jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaiku. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Besilaukiančios moters organizme padidėja hormonų (progesterono ir estrogenų) gamyba. Hormonai veikia gebėjimą valdyti emocijas, todėl jos tampa daug aštresnės nei kitais gyvenimo laikotarpiais. Vyksta ir matomi išvaizdos pokyčiai. Besikeičiantis kūnas gali būti suvokiamas kaip svetimas, jis tampa sunkesnis, keičiasi formos. Dažnai nėštumo metu kūno pokyčiai gali sukelti net ir pyktį, nes pasidaro sunkiau judėti, nėščiosios pasidaro nerangesnės. Moterys, kurios gyvenime linkusios savo rankose laikyti kontrolę, su savo kūnu turi šiek tiek kėblesnį santykį. Jos sudėtingiau supranta savo emocijas ir dažnai į pokyčius reaguoja jautriau. Kartais gali kilti nerimo epizodų, panikos atakų. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos.
Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Estrogenas ir progesteronas gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento.
Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru.
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Žmogaus asmenybė formuojasi per visą gyvenimą, tačiau labai svarbu žinoti, kad patys ankstyvieji įvykiai ypač svarbūs. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.
Emocinis jautrumas ir jo pasekmės
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo.
Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaiku. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu.
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo.
Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Netikėtas nėštumo poveikis
Kaip rūpintis savimi ir mažyliu?
Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas.
Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti.
Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.
Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime.
Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.
Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
„Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“.
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais.
Kilusioms mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo.
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.
