Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau.
Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Fiziologinis, t.y. normalus atpylimas yra negausus. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn.
Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiu atpylimu). Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų. Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius. Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius.
Atpylimo priežastys
Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį.
Kitos galimos priežastys:
- Pieno perteklius ir oro burbulai: Tai viena dažniausių priežasčių.
- Netaisyklingas maitinimas: Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila. Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro.
- Permaitinimas: Dažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.
- Pasikeitusi mamos mityba: Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti.
- Dirglus kūdikis: Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju.
- Padidėjusi raumenų įtampa: Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino.
- Pilvo bėdos: Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio.
- Prievarčio susiaurėjimas (stenozė): Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
- Prievarčio spazmas: Tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Kūdikiai, sergantys gastroezofaginio refliukso liga (GERL), paprastai atpila nuolat ir gausiai.
- Maisto netoleravimas ar alergija maistui: Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Jei kūdikiui maitinamas mišinuku, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.
- Silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas: Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę.
- Dujų kaupimasis žarnyne.
- Skrandžio dydis: Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“.
- Dantų dygimas.
- Judrumas: Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja. Taip pat žr.
Atpylimas - tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vegetaciniai simptomai - tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija. Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai. Vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais. Vėmimas - tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis.
Kada sunerimti?
Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia. Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. sutrinka tik funkcija. Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Pvz., jei mažylis dirglus, padidėjęs (ar sumažėjęs) jo nervų sistemos tonusas - atpylinėjimai gali būti tik šio sutrikimo rezultatas, visiškai nesusijęs su skranduko bėdomis. Atpylinėjama dėl ligos. Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ką daryti?
Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį.
Patarimai tėvams:
- Tinkama maitinimo poza: Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau. Maitinimo metu kūdikis turi būti kuo vertikalesnėje padėtyje.
- Atsirūgimas po maitinimo: Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikykite vertikaliai. Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupinti. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val.
- Dažnesnis, bet mažesnis maitinimas: Maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas. Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą.
- Tinkamas žindymas: Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apimts ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę.
- Tinkamas buteliukas: Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic valves). Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau.
- Specialūs mišiniai ir priedai: Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę. Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėjus raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Jeigu skylutė bus per didelė, kūdikis gali užspringti arba per greitai sugerti mišinį, kas apsunkins jo virškinimą. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
- Papildomas tirštas maistas: Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Ką daryti, jei atpila 9-10 mėn.: Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė. Taigi neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.
- Raminimas: Nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi.
- Stebėkite kūdikio alkio ženklus: Nesilaikykite jokio maitinimo grafiko, stenkitės maitinti dažnai, pažadinkite ir pasiūlykite krūtį, jei, tarkim, miega ilgiau nei 3 val.
- Pasirinkite tinkamą mišinį: Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.
Jeigu kūdikis atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti simptomai yra normalūs, tai nereikėtų jaudintis. Tačiau jei atpylimas gausus, dažnas, sukelia nerimą, mažyliui krenta svoris, būtina kreiptis į gydytoją.
