Folikulas - tai struktūrinis kiaušidžių elementas, kuriame subręsta moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušialąstė. Kiaušialąstės raida susijusi su pirminių folikulų augimu ir vystymusi. Pirminius folikulus sudaro viduje esanti nesubrendusi kiaušialąstė ir ją dengiantis epitelinių ląstelių sluoksnis bei jungiamasis audinys.
Pas ką tik gimusią mergaitę tokių folikulų yra apie 300-400 tūkst. Dauguma folikulų degeneruoja (vyksta atrezija), ir lytiškai subrendus jų telieka apie 30 000. Likusieji folikulai ima lėtai ir pastoviai bręsti, nors iš jų visiškai subręsta tik nedaugelis.
Kiekviename moters cikle vienu metu auga apie 10-15 folikulų, tačiau iš jų ovuliuoja (t. y. plyšta, ir iš folikulo išsilaisvina apvaisinimui pasiruošusi kiaušialąstė) tik vienas, labai retai - du ar trys. Esant 28 dienų moters ciklui, folikulas subręsta maždaug 14 dieną (normos ribos 11-18 dienų) - šis laikotarpis turi įtakos moters ciklo trukmei.
Visi kiti folikulai žūsta įvairiose brendimo stadijose, o jų ertmės užpildomos jungiamuoju audiniu - šitaip susidaro atreziniai folikulai. Folikulų augimą ir brendimą reguliuoja neuroendokriniai veiksniai, visų pirma - hipofizės priekinės dalies tropiniai hormonai.
Ovuliacija: pagrindinis reprodukcinės sistemos įvykis
Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis. Ovuliacija - tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui.
Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį. Ovuliacija nebūtinai įvyksta tiksliai tą pačią dieną kiekviename cikle. Ovuliacija įvyksta 12-14 dienų prieš sekančias mėnesines. Jeigu ciklas pailgėjęs, ovuliacija gali vykti 18-ą, 22-ą ar net vėlesnę ciklo dieną.
Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui.
Ovuliacijos metu gali pasireikšti šie simptomai:
- Gleivių pasikeitimas.
- Padidėjęs lytinis potraukis.
- Pakilusi kūno bazinė temperatūra.
LH šuolis įvyksta 12-36 val. Šios gleivės padeda spermatozoidams keliauti gimdos link. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų.
Ovuliacijos stimuliacija ir jos aspektai
Folikulų augimą ir brendimą reguliuoja neuroendokrininiai veiksniai, visų pirma - hipofizės priekinės dalies tropiniai hormonai. Moteriškų lytinių hormonų estrogenų vartojimas menstruacinio ciklo pradžioje. Retkarčiais vis dar pasitaiko, kai kiaušidžių funkcijos stimuliacijai vartojami moteriški lytiniai hormonai-estrogenai.
Kai kuriais atvejais, siekiant pastoti, taikoma ovuliacijos stimuliacija. Pavyzdžiui, viename iš pateiktų pavyzdžių moteris stimuliuojasi su Clostilbegytu ir Bemfoliu. Penkias dienas po dvi tabletes Clostilbegyto. Nuo 5 ciklo dienos (CD) kas antrą vakarą leidžiasi Bemfolio 0,75 ml.
Bemfolis yra vienas iš hormoninių vaistų, naudojamų stimuliuojant folikulų augimą. Jo vartojimo pradžia ir dozavimas priklauso nuo individualios situacijos ir gydytojo paskyrimo. Pavyzdžiui, vienu atveju buvo paskirtos 5 tabletės Letrozolio nuo 3 iki 7 CD ir nuo 5 iki 8 CD papildomai Bemfolis.
Prieš pradedant stimuliaciją, svarbu įvertinti kiaušidžių būklę, ar nėra cistinių darinių. Chorioninis gonadotropinas stimuliuoja androgenų sintezę folikulų apvalkalų ląstelėse. Jeigu chorioninis gonadotropinas (ovidrel, ovitrelle, pregnyl ir pan.) paskiriamas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs, folikuluose ima vyrauti androgeninė terpė, sutrinka estrogenų gamyba bei FSH ir LH receptorių gamyba. Tai blokuoja ovuliaciją ir sukelia folikulų atreziją. Ovuliacijos stimuliacijai chorioninio gonadotropino skyrimas pateisinamas tik tada, kai kiaušidėse yra preovuliacinis folikulas. Jį galima diagnozuoti echoskopiškai. Tokiu atveju chorioninis gonadotropinas skiriamas vienkartine didele doze, o ovuliacija įvyksta po 12-38 val.
Skiriant kiaušidžių funkciją stimuliuojančius vaistus nevaisingumui gydyti, yra būtina sekti: ar įvyksta ovuliacija, ar susidaro pilnavertis ir pakankamai ilgai funkcionuojantis geltonasis kūnas, ar gimdos kaklelio gleivės yra „geros“ kokybės.
Policistinių kiaušidžių sindromas ir jo įtaka folikulams
Štein-Leventalio sindromas, taip pat dar vadinamas policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu. Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis.
Kiaušidžių rezekcija dažnai sukelia sąaugas ir nevaisingumą, o jos gydomasis poveikis pasireiškia tik tada, kai anovuliacijos priežastis yra kiaušidžių viduje gaminamų androgenų perteklius. Policistiniai kiaušidžių pakitimai nebūtinai rodo, kad yra ovuliacijos sutrikimai. Kai ovuliacija sutrikus, policistiniai kiaušidžių pakitimai neretai yra šių pakitimų pasekmė, o ne priežastis, todėl vien tik operacijos ar echoskopinio tyrimo metu rasti policistiniai kiaušidžių pakitimai be papildomų klinikinių bei hormoninių tyrimų turi labai menką klinikinę reikšmę.
Anovuliaciją nutukusioms moterims sukelia laisvų lytinių hormonų kiekio padidėjimas dėl nutukimo bei insulino sutrikimų sukelto lytinius hormonus surišančio globulino kiekio sumažėjimo, taip pat poodiniuose audiniuose pagamintų estrogenų kiekio padidėjimas ir kt. Kiaušidžių operacinė trauma nereikalingai didina pooperacinių sąaugų ir jų sukeliamo nevaisingumo galimybę. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, kad moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių liga, ovuliacija nevyksta ne dėl sustorėjusios kiaušidės kapsulės, kaip buvo manoma prieš 20-30 m. Operaciniai veiksmai turėtų būti nukreipti į kiaušidės vidų, stengiantis sumažinti androgenų bei, galbūt, kitų biologiškai aktyvių medžiagų gamybą, kartu siekiant kaip įmanoma mažiau traumuoti kiaušidės paviršių, kad nesusidarytų pooperacinės sąaugos.
Hormonų vaidmuo menstruaciniame cikle
Menstruacinio ciklo metu moters organizme dominuoja 5 pagrindiniai hormonai: estrogenas, progesteronas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis stimuliuojantis hormonas (LH) ir testosteronas. Kadangi šių hormonų intensyvumas cikliškai, kas mėnesį, kinta, todėl ir moters nuotaika, energija ir net mitybos įpročiai keičiasi.
Menstruacinį ciklą sudaro 4 fazės. Jis prasideda nuo folikulinės fazės - laikotarpio iki ovuliacijos. Jos trukmė 7-10 dienų. Kai organizmas ruošiasi ovuliacijai, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) pakyla tam, kad būtų duodamas signalas kiaušidėms išleisti kiaušinėlį.
Trumpiausia ciklo fazė trunka 1-2 dienas ir yra vadinama ovuliacija. Ovuliacijos metu įvyksta kiaušialąstės išsiskyrimas iš kiaušidės. Kiaušinėlis iš kiaušidės keliauja į kiaušintakį, kur laukia galimo apvaisinimo. Hormonai FSH ir LH kyla. Tuo tarpu, estrogeno kiekis pasiekia patį piką, testosterono kiekis taip pat padidėja, o su šiais pokyčiais auga ir moters seksualinė energija. Šiuo metu dominuoja estrogenas, o jis slopina alkio jausmą.
Liuteininė fazė trunka 11-17 dienų. Jos metu pakyla progesterono kiekis, todėl gali jaustis PMS simptomai: pilvo pūtimas, dirglumas, nuotaikų kaita, potraukis greitiems angliavandeniams. Moterys dažnai skundžiasi virškinimo sutrikimais likus savaitei iki mėnesinių. Vidurių užkietėjimas ir lėtesnis virškinimas yra šalutinis progesterono poveikis.
Mėnesinės trunka 2-7 dienas. Menstruacijų metu progesterono kiekis stipriai sumažėja, o estrogenas pasiekia piką, vėliau sumažėja. Paprastai šiomis dienomis pablogėja nuotaika, sumažėja fizinis aktyvumas, jaučiamas pilvo, krūtų skausmas.
Ovuliacija – branduolio sveikata
Kiti folikulų pakitimai dažniausiai susiję su endokrinine sistema, ypač su kiaušidžių folikulais moterims. Folikulai yra struktūros, kuriose vystosi kiaušinėliai, ir jų funkcija yra labai svarbi reprodukcinei sveikatai. Be to, folikulai gamina hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas, kurie turi įtakos menstruaciniam ciklui ir bendrai hormoninei pusiausvyrai organizme. Kiti folikulų pakitimai apima įvairius anomalijas, kurios gali pasireikšti kiaušidžių folikuluose, įskaitant cistas, hiperplaziją ar net navikus. Šie pakitimai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, ir jų pobūdis gali labai skirtis. Liga yra svarbi, nes gali turėti didelį poveikį moterų reprodukcinei sveikatai, hormonų lygiui ir bendrai gyvenimo kokybei.
tags: #pre #ovuliaciniai #folikulai
