Kasmet Lietuvoje gimsta apie 20 tūkst. kūdikių, ir kiekvienas iš jų, dar prieš iškeliaudamas į naujuosius namus, sulaukia kruopštaus sveikatos patikrinimo. Vienas iš privalomų tyrimų naujagimiams - otoakustinės emisijos tyrimas arba klausos įvertinimas, kurio metu sužinoma, ar pasaulį išvydęs naujagimis girdi aplinkos garsus. Dauguma jaunųjų tėvų po šio tyrimo išvyksta gavę teigiamą atsakymą, tačiau kai kuriems tyrimą tenka pakartoti. Tai sukelia daug nežinios ir nerimo - ar mano mažylis tikrai girdi?
Otoakustinės emisijos tyrimas yra neskausmingas ir greitas klausos tyrimas, dažniausiai atliekamas naujagimiams ir kūdikiams. „Otoakustinės emisijos tyrimas paremtas itin jautria technologija: į ausytę įstatomas mažas kištukas, kuris skleidžia garsą, o ausyje esantys plaukuotieji receptoriai sukuria atsakomąjį aidą, vadinamą otoakustine emisija. Būtent šį aidą fiksuoja prietaisas ir leidžia įvertinti, ar klausa funkcionuoja. Užfiksavus atsaką abiejose ausyse, gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas“, - aiškina otorinolaringologė V. Tyrimas paprastai trunka kelias minutes, atliekamas ramybės būsenoje, dažniausiai kūdikiui miegant.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, - gautas neigiamas tyrimo rezultatas po patikros gimdymo namuose. Tėvai nerimauja, manydami, kad jų kūdikis gali turėti klausos sutrikimų. Tačiau gydytoja nuramina - tai dažna situacija, kuri ne visada rodo patologiją.
„Jeigu vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa sutrikusi. Kartojant tyrimą, neretai gaunamas teigiamas rezultatas, - teigia gydytoja. - Neigiamą rezultatą gali lemti ir visiškai natūralūs veiksniai, pavyzdžiui, triukšmas aplinkoje, kištuko užsikimšimas siera ar likę po gimdymo skysčiai ausies kanale.“ Jeigu tyrimo nepavyko atlikti sėkmingai iš pirmo karto, rekomenduojama per tris mėnesius kreiptis į gydytoją otorinolaringologą-audiologą.
Nors dauguma atvejų baigiasi gera žinia, kartais pasitaiko, jog mažyliui patvirtinamas įgimtas ar įgytas klausos sutrikimas. Tokiu atveju, kaip teigia gydytoja, svarbu kuo anksčiau suteikti reikiamą pagalbą kūdikiui. Gydymo metodai parenkami individualiai. „Galima taikyti klausos reabilitaciją klausos aparatais ar kochleariniais implantais. Gali būti taikomi ir kiti chirurginiai gydymo metodai. Kochleariniai implantai rekomenduojami tokiems pacientams, kuriems nustatytas labai sunkus klausos netekimas ir kurio neįmanoma kompensuoti įprastais klausos aparatais“, - pabrėžia gydytoja V. Junuškienė.
Nors otoakustinės emisijos tyrimas dažniausiai taikomas naujagimiams ir vaikams, jis gali būti naudingas ir suaugusiesiems, ypač kai neįmanoma atlikti standartinių klausos tyrimų. Otorinolaringologė V. Januškienė atkreipia dėmesį, kad šis metodas naudojamas specifiniais atvejais, pavyzdžiui: kai pacientas negali bendradarbiauti atliekant audiometriją, esant įtarimams dėl klausos pablogėjimo simuliacijos, kaip pagalbinis tyrimas, įtariant triukšmo sukeltą klausos sutrikimą, esant ototoksinių vaistų poveikio rizikai - arba moksliniais tikslais.
„Hila“ centro specialistai primena, kad otoakustinės emisijos tyrimas nėra tik formalumas, bet ir galingas įrankis, leidžiantis laiku pastebėti sveikatos problemas ir padėti vaikui vystytis visapusiškai. Tėvams verta atminti, kad siuntimas pakartotiniam klausos tyrimui dar nėra nuosprendis.
Tačiau kada prireikia kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo kūdikiams? Kompiuterinė tomografija - tai tikslus neinvazinis radiologinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti vidines organizmo struktūras ir jų pakitimus. Skirtingai nuo paprastos rentgeno nuotraukos, kuri sukuria vieną plokštuminį vaizdą, KT tyrimas nuskenuoja tiriamą sritį plonais sluoksniais. Kompiuteris iš šių duomenų sukuria detalizuotus skerspjūvių vaizdus, kuriuos gydytojas gali peržiūrėti iš įvairių kampų. Neinvazinis tyrimo metodas reiškia, kad nereikia jokių chirurginių įsikišimų - tyrimas atliekamas be pjūvių ar dūrių.
KT tyrimas leidžia įvertinti įvairių organų ir struktūrų būklę: smegenų, stuburo, plaučių, širdies, pilvo organų, kaulų, kraujagyslių. Tyrimams be kontrastinės medžiagos (galvos smegenų, stuburo, kaulų bei raumenų) specialaus pasiruošimo nereikia. Pasiruošimas: tyrimo kambaryje reikės nusiimti visus metalinius daiktus. Tyrimo eiga: jus paguldys ant specialaus stalo ant nugaros. Stalas judės pro apvalią tomografo angą, kol bus nuskenuojama reikiama kūno sritis. Kontrastinės medžiagos vartojimas: jei tyrimas atliekamas su kontrastu, jis gali būti suleidžiamas į veną rankoje. Pojūčiai: tyrimas neskausmingas. Girdėsite tomografo skleidžiamus mechaninius garsus. KT tyrimas naudoja jonizuojančią spinduliuotę - tai tas pats rentgeno spinduliavimas, tik automatiškai reguliuojamas ir kontroliuojamas.
Kas yra kontrastinė medžiaga? Tai specialus skystis, kuris padeda geriau vizualizuoti kraujagysles, organus ir patologinius pakitimus. Kam ji naudojama? Galimi šalutiniai poveikiai: Retai pasitaiko alergijos kontrastui (mažiau nei 1% atvejų), kartais - lengvas pykinimas. SVARBU! Norint atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, būtina turėti siuntimą iš gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo. Gydytojas radiologas įvertins tyrimo metu gautus vaizdus ir parengs išsamų aprašą. Rezultatai paprastai pateikiami per 1-3 darbo dienas.
Tėvai dalinasi patirtimi, kad kai kuriems kūdikiams KT tyrimas atliekamas su narkoze. Vienos mamos pasakoja, kad jų 1,1 metų dukrai tyrimas su narkoze truko 50 minučių, guldyta į skyrių parai prieš. Pažadinta greitai atsigavo, tačiau buvo stebimas stiprus veido paraudimas, kuris, pasak gydytojų, pasitaiko retai. Kitas atvejis - 8 metų sūnus, kuriam prireikė dviejų narkozės procedūrų. Abu kartus po procedūros jis dar valandą miegojo ir jį krėtė šaltkrėtis. Kitos mamos patirtis skiriasi - jos 4 metų sūnui pavyko atlikti tyrimą be narkozės, pasitelkus vaiko įtraukimą ir raminantį buvimą šalia. Tačiau pabrėžiama, kad tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus, temperamento ir personalo gebėjimo bendrauti.
KT tyrimas gali būti reikalingas, pavyzdžiui, esant kefalohematomoms (galvos sumušimams). Vienai mamai gimė sūnus su dviem didelėm kefalohematomom, ir neurochirurgas rekomendavo KT tyrimą, siekiant įvertinti situaciją ir spręsti dėl operacijos. Kitas atvejis - 15 mėnesių kūdikiui atliktas KT dėl „nugulėtos galvytės“. Nors baimintasi dėl narkozės, tyrimas praėjo sėkmingai. Kūdikis atvyko į ligoninę nevalgęs, negėręs, po tyrimo buvo mieguistas ir ramus.
Svarbu suprasti, kad sprendimas atlikti KT tyrimą, ypač su narkoze, priimamas tikslingai, įvertinus galimas rizikas ir naudą. Gydytojai siekia kuo tiksliau diagnozuoti ir užkirsti kelią galimoms rimtesnėms pasekmėms, ypač jei tai susiję su galvos augimu ar kraujo išsiliejimu smegenyse.
Apie veterinarinį kompiuterinį tomografą
Galimybių atlikti tyrimus be narkozės kūdikiams yra, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausia - pasitikėti gydytojų rekomendacijomis ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą mažiesiems.
tags: #galvos #tomografija #kudikiui
