Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Išmokos tėvams
Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Motinystės išmoka
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Jei laukiatės ir planuojate išeiti motinystės atostogų, kreipkitės į gydytoją dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, kurį galima gauti nuo 30 nėštumo savaitės. Taip pat turite informuoti savo darbdavį.
SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Bene didžiausią atgarsį visuomenėje sukėlė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, susiję su vaiko priežiūros atostogomis. Ši reforma buvo įgyvendinta siekiant paskatinti tėčius aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą nuo pat pirmųjų metų. Ką tai reiškia praktiškai? Tiek vaiko mama, tiek tėtis (arba įtėviai) privalo pasinaudoti bent 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogomis, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Vaiko priežiūra iki vaikui sukaks 18 mėnesių
Pasirinkus šį modelį, vaiko priežiūros išmoka sudaro 60% kompensuojamojo uždarbio. Tačiau minėtais neperleidžiamaisiais mėnesiais (2 mėnesiai tėčiui ir 2 mėnesiai mamai) mokama gerokai didesnė išmoka - 78%.
Vaiko priežiūra iki vaikui sukaks 24 mėnesiai
Šis modelis yra sudėtingesnis. Pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki 12 mėn.) mokama 45% kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais (nuo 12 iki 24 mėn.) - 30%. Tačiau ir šiame modelyje galioja neperleidžiamųjų mėnesių taisyklė, kuomet mokama 78%.
Verta paminėti, kad šie dydžiai yra skaičiuojami „ant popieriaus“, todėl realus į sąskaitą gaunamas dydis priklauso nuo taikomų mokesčių. Be to, įstatymas leidžia dirbti vaiko priežiūros atostogų metu. Jei gaunamos pajamos ir išmoka kartu neviršija buvusio vidutinio darbo užmokesčio (arba 100% buvusių pajamų), išmoka nėra mažinama.
SVARBU: Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
- 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34% „į rankas“).
- 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio (58% „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30% kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67% „į rankas“).
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. BSI bus 138 EUR).
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100% atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. 78% kompensuojamojo uždarbio.
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100%.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Jei VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100% buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y. visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. atsiranda nauja vaiko priežiūros kompensacinė forma, skirta auklių paslaugoms kompensuoti, kai abu tėvai yra dirbantys ir vaikas nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Išmokos suma siekia 364 Eur per mėnesį už vaiką.
NAUJIENA! Nuo 2025 m. sausio 1 d. - atsiranda nauja vaiko priežiūros kompensacinė forma, skirta auklių paslaugoms kompensuoti, kai abu tėvai yra dirbantys ir vaikas nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Išmokos suma siekia 364 Eur per mėnesį už vaiką.
Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvoje mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Nuo šių metų birželio mėnesio išmokos gavėjų ratas plėsis: ji bus mokama visiems auginantiems vaikus iki dviejų metų, net jeigu neturima pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.
Kas gali gauti išmoką? Išmoka priklauso asmenims, kurie:
- mokosi ar studijuoja, arba vaikas gimsta, yra įvaikinamas arba pradedamas globoti per 12 mėn. po mokymosi ar studijų baigimo dienos;
- neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“;
- mokosi ar mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinėje mokykloje pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja ar studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, doktorantūroje ar rezidentūroje, įskaitant asmenis, išėjusius akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu.
2025 m. išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai vidutiniškai per mėnesį gavo 530 asmenų.
Svarbūs pokyčiai nuo 2026 m. birželio mėnesio Nuo birželio 1 d. įsigalios Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplės paramos gavėjų ratą - išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, taip užtikrinant lygias socialines garantijas visiems tėvams, auginantiems mažus vaikus.
Tais atvejais, kai asmuo vienu metu ir dirba, ir studijuoja, jis gali turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmokas iš „Sodros“ biudžeto, jei atitinka šiai išmokai gauti nustatytus reikalavimus. Vien faktas, kad asmuo mokosi ar studijuoja, nelemia asmens teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ biudžeto. Tam, kad būtų nustatyta asmens teisė gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ biudžeto, asmuo turi būti apdraustas motinystės socialiniu draudimu (dirbti ar užsiimti savarankiška veikla), turi būti išleistas vaiko priežiūros atostų ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Pažymėtina, kad vaiko priežiūros išmokos dydžiui įtakos neturi išmokos mokėjimo metu gaunama stipendija - jei asmuo atitinka vaiko priežiūros išmokai gauti nustatytas sąlygas, asmuo gali gauti ir vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ir stipendiją.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100% buvusio vidutinio atlyginimo.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.
SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai
Lietuvos gyventojams, planuojantiems šeimos pagausėjimą, auginantiems vaikus ar tiesiog susiduriantiems su laikinu sveikatos sutrikimu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas yra vienas svarbiausių teisės aktų, tiesiogiai lemiančių finansinį saugumą. Nuolatiniai šio įstatymo pakeitimai, kuriuos diktuoja tiek Europos Sąjungos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, tiek nacionalinės ekonominės realijos, reikalauja atidaus piliečių dėmesio. Dažnai nutinka taip, kad gyventojai vadovaujasi pasenusia informacija, todėl ligos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei jų mokėjimo trukmė tampa nemalonia staigmena.
Ligos išmoka
Ligos išmoka - tai viena dažniausiai mokamų socialinio draudimo išmokų, tačiau jos dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo daugelio faktorių. Įstatymo pakeitimai dažnai liečia minimalius ir maksimalius išmokų dydžius, kurie yra susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: teisę į ligos išmoką turi tie asmenys, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turi sukaupę reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Paprastai reikalaujama turėti ne mažesnį kaip 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios.
Daugelis darbuotojų vis dar painioja, kas ir kada moka už ligos dienas. Už pirmąsias 2 ligos dienas moka darbdavys. Išmoka negali būti mažesnė nei 62,06% ir didesnė nei 100% gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 3-iosios ligos dienos išmoką moka „Sodra“. Šiuo atveju išmokos dydis sudaro 62,06%. Svarbu atkreipti dėmesį, kad slaugant sergantį šeimos narį, išmoką nuo pat pirmos dienos moka „Sodra“, o jos dydis yra šiek tiek didesnis - 65,94% kompensuojamojo uždarbio.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai ir jų įtaka
Projekto parengėjai mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58% gavėjo kompensuojamojo uždarbio, neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78%, vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., - 60% o jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45%, antruosius 30% kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma yra ne didesnė kaip 78% uždarbio.
Taip pat, pagal dabartinį reguliavimą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti šias išmokas atsiradimo dienos.
Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų. „Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“ yra nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms. Pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, 2 neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78% jų darbo užmokesčio. Tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus“, - dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Norkienė ir E. Kirkutis. Pasak jų, taip sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.
Siūlo kurti palankią aplinką vaikų gimimui
Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. „Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, - sako projekto autoriai. Jie nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. net 56 tūkstančius. Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai, o per trisdešimtmetį - trigubai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln. Toks prognozuojamas šalies populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą - mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje.
ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą A. Norkienė yra pateikusi Seimui šeimų stiprinimui skirtą įstatymų pataisų paketą. Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes. Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Projektus svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados plenarinėje salėje jie vėl atsiras balandžio 16 d. Daugiau kaip 60 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Vyriausybė 2027-2028 m. paskelbė Šeimos metais.
Papildomos socialinės išmokos
Antrasis - padidėja papildomos socialinės išmokos, kurias tėvai gali gauti gimus vaikui. Patikslinu, kad kalbu apie išmokas, kurias skiria ne Sodra, o savivaldybės.
- Vaiko pinigai - padidėja skiriama suma už Lietuvoje registruotus vaikus kas mėnesį nuo 96,25 eur iki 122,50 eur.
- Išmoka, kai gimsta dvynukai - padidėja nuo 220 eur iki 280 eur, kai gimsta trynukai - padidėja nuo 440 eur iki 560 eur, kai ketvertukas - padidėja nuo 66O eur iki 840 eur ir t.t.
D.U.K.
- Taip, nauja tvarka yra palankesnė dirbantiems tėvams. Jei esate vaiko priežiūros atostose, galite gauti darbinių pajamų. Išmoka bus mažinama tik tuo atveju, jei išmokos ir gaunamo atlyginimo suma viršys jūsų buvusį vidutinį atlyginimą, nuo kurio buvo paskaičiuota išmoka. Išimtis taikoma neperleidžiamaisiais mėnesiais - jų metu dirbti ir gauti pilną 78%.
- Ne, tai yra dvi skirtingos atostogų rūšys. Tėvystės atostogos - tai 30 kalendorinių dienų atostogos, kurias tėtis gali pasiimti per pirmuosius tris mėnesius (arba vėliau, pagal naujas taisykles iki vaikui sukaks 1 metai) po vaiko gimimo. Už šį laikotarpį mokama atskira tėvystės išmoka (77,58%).
- Jei dirbate keliose darbovietėse, ligos išmoka skaičiuojama nuo visų jūsų draudžiamųjų pajamų. Tačiau svarbu, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų išduotas visiems darbdaviams, ir nė viename darbe tuo metu nedirbtumėte.
- Socialinio draudimo išmokas moka „Sodra“, o ne darbdavys (išskyrus pirmąsias 2 ligos dienas).
- Net ir geriausiai išmanant įstatymus, galima prarasti pinigus paprasčiausiai laiku nepateikus prašymo. Skaitmenizacija stipriai supaprastino procesus, tačiau atsakomybė už duomenų pateikimą tenka gyventojui. Svarbu atsiminti senaties terminą: kreiptis dėl išmokos galima ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, motinystės ar vaiko priežiūros atostogų pabaigos.
- Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos, būtina atidžiai pasirinkti mokėjimo trukmę (18 ar 24 mėn.), nes patvirtinus prašymą, vėliau pakeisti pasirinkto modelio dažniausiai nebegalima.
- Gyventojams rekomenduojama reguliariai tikrinti savo kontaktinius duomenis „Sodros“ sistemoje. Neretai sprendimai dėl išmokų skyrimo ar papildomų dokumentų poreikio siunčiami elektroniniu būdu, o laiku neperskaičius pranešimo, išmokos mokėjimas gali būti sustabdytas.
tags: #motinystes #ismokos #pakeitimai
