Jorge Mario Bergoglio, gimęs 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse, Argentinoje, tapo pirmuoju neeuropiečiu ir pirmuoju jėzuitu, išrinktu Romos katalikų bažnyčios popiežiumi. Jo pontifikatas, prasidėjęs 2013 m. kovo 13 d., truko iki pat jo mirties 2025 m. balandžio 21 d.
Būsimasis popiežius gimė italų emigrantų šeimoje. Jo tėvas, Mario José Bergoglio, buvo buhalteris, o motina, Regina Maria Sivori, - namų šeimininkė. Marijaus Chosė šeima paliko Italiją 1929 m., bėgdama nuo Benito Mussolini režimo.
Jaunasis Jorge Mario lankė Hipolito Irigojeno technikumo, kur įgijo chemijos techniko diplomą. Vėliau jis mokėsi Buenos Airių dvasinėje seminarijoje. Po trejų metų studijų, 1958 m. kovo 11 d., jis įstojo į jėzuitų ordiną.
Po studijų Čilėje ir Buenos Airėse, Bergoglio 1969 m. buvo įšventintas į kunigus. Nuo 1973 m. iki 1979 m. jis ėjo Argentinos jėzuitų provincijolo pareigas. Vėliau jis dirbo nuodėmklausiu ir dvasiniu vadovu Kordobos arkivyskupijoje.
1992 m. J. M. Bergoglio buvo paskirtas Buenos Airių vyskupu augziliaru, 1998 m. - arkivyskupu, o 2001 m. - kardinolu.
2013 m., po popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimo, konklavoje J. M. Bergoglio buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pranciškaus vardą. Jis tapo 266-uoju Romos katalikų bažnyčios vadovu.
Pontifikato pagrindinės kryptys
Popiežius Pranciškus savo pontifikato metu daug dėmesio skyrė socialiniams klausimams, ekologijai, tarpreliginiam dialogui ir Bažnyčios reformoms.
Socialinis teisingumas ir vargšų globa
Pranciškus nuolat pabrėždavo Dievo gailestingumą ir rūpinimąsi vargšais bei atstumtaisiais. Jis kritikavo nevaržomą kapitalizmą ir vartotojiškumą, laikydamas juos skurdo ir socialinės atskirties priežastimis.
„Dievas mus sukūrė gyvenimui ir nori, kad žmonija prisikeltų! Jo akyse kiekviena gyvybė yra brangi - ir motinos įsčiose esančio vaiko, ir pagyvenusio ar sergančio žmogaus, kurie vis dažniau laikomi niekam nereikalingais“, - sakė popiežius.
Ekologija ir klimato kaita
Viena pagrindinių Pranciškaus pontifikato temų buvo ekologija. 2015 m. jis parašė pirmąją istorijoje šiai temai skirtą encikliką „Laudato Si’“, kurioje pabrėžė žmogaus atsakomybę už gamtą.
„Klimato kaitos klausimas buvo viena pagrindinių Pranciškaus pontifikato temų“, - pažymima straipsnyje.
Tarpreliginis dialogas ir taika
Itin svarbus Šventajam Tėvui buvo ir tarpreliginis dialogas. 2016 m. jis susitiko su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu Kirilu, o 2019 m. pasirašė deklaraciją, smerkiančią smurtą, vykdomą Dievo vardu.
„Popiežius Pranciškus - 266-asis Romos katalikų bažnyčios vadovas. Pontifiku jis buvo išrinktas 2013 m kovo 13 d. ir iki pat mirties vadovavo 1,4 mlrd. pasaulio katalikų“, - minima tekste.
Popiežius Estijoje. Ekumeninis susitikimas su jaunimu
Bažnyčios reforma ir sinodiškumas
Pranciškus siekė reformuoti Romos kuriją ir skatino Bažnyčios sinodiškumo sampratą, pabrėždamas visų tikinčiųjų dalyvavimą Bažnyčios gyvenime.
„Galutinė viena svarbiausių Pranciškaus pradėtų procesų yra Bažnyčios sinodiškumo sampratos gaivinimas - sugrįžimas prie apaštalų laikų taisyklės, kad Bažnyčia - tai visų pirma per istoriją keliaujanti Dievo tauta“, - rašoma straipsnyje.
Įdomūs faktai apie popiežių Pranciškų
- Pranciškus yra poliglotas, laisvai bendraujantis ispanų, lotynų ir italų kalbomis.
- Jis tapo pirmuoju neeuropiečiu popiežiumi nuo Grigaliaus III (gimusio Sirijoje) laikai.
- Dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu, J.M.Bergoglio gyveno paprastame bute ir į darbą keliavo autobusu.
- Popiežius turi tik vieną pilnai funkcionuojantį plautį, dalis jo dešiniojo plaučio buvo pašalinta dėl ligos jaunystėje.
- Pranciškus yra trijų valstybių - Vatikano, Italijos ir Argentinos - pilietis.
- Jo mėgstamiausias paveikslas - Marco Chagallo „Baltas nukryžiavimas“.
- Popiežius myli tango ir futbolą, jaunystėje šoko tango ir palaikė futbolo klubą „San Lorenzo de Almagro“.
Popiežius Pranciškus mirė 2025 m. balandžio 21 d., palikdamas gilų pėdsaką Bažnyčios istorijoje. Jo gyvenimas ir mokymas ir toliau įkvėps milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje.
tags: #popiezius #pranciskus #gime
