Dirbtinio apvaisinimo (DA) metodai, nors ir suteikia galimybę susilaukti vaikų daugeliui porų, vis dėlto kelia susirūpinimą dėl galimai didesnės apsigimimų rizikos. Nustatyta, kad apsigimimų rizika apvaisinant mėgintuvėlyje (IVF) yra didesnė 2-4 kartus. Mokslininkai pastebi, kad dirbtiniu apvaisinimu pradėti kūdikiai dažniau gimsta turėdami širdies ydas bei gastroenterologinius defektus. Visgi, teigiama, kad apsigimimai apskritai yra pakankamai reti, o dirbtinis apvaisinimas tik didina jų riziką, tačiau kol kas nėra nustatyta tiksli šios padidėjusios rizikos priežastis.
Dirbtinis apvaisinimas atliekamas mėgintuvėlyje apvaisinant kiaušialąstes spermatozoidais, o apvaisintą kiaušialąstę vėliau perkeliant į moters gimdą. Mokslininkai teigia, kad poros, ketinančios pradėti kūdikį dirbtinio apvaisinimo būdu, turi būti informuotos apie visas galimas rizikas. Taip pat poros perspėjamos, kad dirbtinio apvaisinimo būdu dažnai susilaukiama daugiau nei vieno kūdikio, dažnai - dvynukų. Statistikos duomenimis, šiuo metu JAV 1% gimstančių kūdikių yra pradėti mėgintuvėlyje. Per pastaruosius metus dirbtiniu būdu apvaisintų moterų skaičius padvigubėjo.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra (PAP) laikoma sėkminga tuomet, kai gimsta sveikas naujagimis. Nesvarbu, kiek tyrimų atliekama šioje srityje, vidurkiai rodo, kad gyvų gimimų skaičius vienam PAP ciklui yra apie 30%. Tai taikoma tiek IVF, tiek ICSI metodams. Taigi, kiekvieną kartą pradedant IVF ciklą, tikimybė jam pasisekti yra 30%. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog 3 ciklai garantuoja beveik 100% sėkmę, nes įskaitomi tiek sėkmingi pirmasis, tiek antrasis ciklai. Nepaisant visko, svarbu tikėti savimi ir neprarasti vilties, nepriklausomai nuo etapo ar ciklo.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.
Pirmas žingsnis, kai nesiseka susilaukti vaikelio - kreipimasis į nevaisingumo gydymo specialistus. Gydytoja R. Žiobakienė išsamiai papasakojo apie visą kelią pastojimo link. „Ištyrimas prasideda nuo detalaus pokalbio - anamnezės. Atliekamas moters hormonų profilio ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, specialiais tyrimais vertinama gimdos ertmės būklė ir kiaušintakių pratekamumas, vyrui atliekamas spermos tyrimas. Norisi pabrėžti, kad profesionaliai konsultuojant nevaisingas poras, pilnas ištyrimas gali būti atliktas dviejų moters menstruacinių ciklų laikotarpiu, įskaitant ir invazines, chirurgines procedūras. Įvertinus visus gautus rezultatus parenkamas gydymo būdas.“
Pagrindiniai tyrimų ir gydymo etapai:
- Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
- Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
- Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
- Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas.
- Pagalbinis apvaisinimas.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterims sunkiau pastoti, yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai! Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tačiau ne taip drastiškai kaip moterų.
Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas - partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui, siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi sau. Tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su vaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko.
Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai - jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.
Poros nevaisingumas priklauso nuo tam tikrų moters ir vyro organizmo veiksnių. Moters veiksniai: sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių patologija, gimdos anomalijos, endometriozė arba kelių faktorių derinys. Vyro veiksniai: spermos kiekio ir kokybės pakitimai. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienas atskirai, sudaro po maždaug 35% visų atvejų. Dar 20% nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės, o likusių 10% porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma. Vertinant „Northway“ vaisingumo centro duomenis, iš visų procedūrų, kurios buvo atliktos praėjusiais metais, 43% buvo dėl vyrų nevaisingumo“, - sakė R. Žiobakienė.
Metodai ir naujovės dirbtinio apvaisinimo srityje
Iš esmės yra trys pagrindiniai gydymo būdai. Pirmas: jeigu nevaisingumo priežastis yra ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis gydymas (tarkime, ovuliacijos stimuliacija). Antra gydymo būdų grupė apima chirurginį nevaisingumo priežasčių šalinimą (pvz.: laparoskopinį endometriozės židinių bei sąaugų dubenyje panaikinimą, kiaušintakių atstatomąsias operacijas, kiaušidžių cistų ir gimdos miomų pašalinimą, histeroskopinį gimdos patologijos gydymą). Trečias gydymo būdas yra pagalbinis apvaisinimas: apvaisinimas moters kūne (inseminacija) arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Esant sudėtingoms situacijoms, kuomet jaunai moteriai diagnozuojamas priešlaikinis kiaušidžių išsekimas (ankstyva menopauzė), būna įvykdyta daug nepavykusių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, blogos kokybės embrionai, nekoreguotini vyro spermos pakitimai, azoospermija (kuomet ejakuliate nėra spermatozoidų) ar būklė po onkologinių susirgimų - efektyvus gydymo būdas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis (efektyvumas apie 85%). Džiugu tai, kad ši paslauga jau yra prieinama ir Lietuvoje. Esant retai situacijai, kuomet moteris neturi gimdos, galima surogatinė motinystė (kuomet pacientės lytinės ląstelės apvaisinamos jos partnerio sperma ir gautas embrionas perkeliamas į surogatinės motinos gimdą). Tiesa, Lietuvoje tai nereglamentuota, tačiau yra valstybių, kuriose galima tokia paslauga.
Svarbiausias veiksnys gydant nevaisingumą yra moters amžius, taigi, dauguma naujovių orientuota būtent į tai. Sukurti ir pradėti taikyti dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai - kai vieno ciklo metu atliekamos 2 stimuliacijos ir gaunama dvigubai daugiau kiaušialąsčių, atitinkamai ir embrionų. Pradėtos taikyti kiaušidžių “atjauninimo” procedūros, naudojant trombocitais praturtintą plazmą ir siekiant paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą, ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo. Taip pat tokioms moterims gali būti siūlomas ir natūralaus ciklo pagalbinis apvaisinimas, kuomet natūraliai subrandinta kiaušialąstė surenkama chirurginiu būdu ir apvaisinama laboratorijoje.
Pagrindinis nevaisingumo gydymo tikslas - sveiko vaiko gimimas ir moters sveikatos išsaugojimas. Todėl naujovės linksta į tai, kad būtų patalpinamas tik vienas geros kokybės embrionas, o likę embrionai užšaldomi ir nepastojus arba planuojant kitą nėštumą, patalpinamas vėl tik vienas atšildytas embrionas. Tai svarbu, siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo ir su tuo susijusių komplikacijų. Skiriamas didelis dėmesys, edukuojant pacientus, kad pastojimas dvyniais turi daug rizikų ir komplikacijų. Tad skatinamas tik vieno embriono patalpinimas.
Embrionų vertinimo technologijos
Gydymo sėkmė net 80% priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam skiriamas itin didelis dėmesys. Pagalbinio apvaisinimo metodų pradininkas prof. Robert Edwards (biologas) dirbo kartu su Patric Steptoe (akušeris - ginekologas). 1969 m. jiems pavyko pirmą kartą žmonijos istorijoje sėkmingai apvaisinti žmogaus kiaušialąstę laboratorijos sąlygomis. Praėjus keliems metams mokslininkai taip pat paskelbė apie sėkmingą implantacinio embriono išgyvenimą po šaldymo-atšildymo procedūros. Iki tol, kol 1978 m. pasaulį išvydo pirmas kūdikis iš mėgintuvėlio, buvo daugybė bandymų. Tačiau galiausiai pavykęs, pirmasis sėkmingas pagalbinis apvaisinimas, tapo ilgai laukta žinia, kad nevaisingumas nėra nuosprendis.
Vėliau atsirado kitos pagalbinį apvaisinimą papildančios technologijos: intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Šia technologija galima padėti poroms, kurių nevaisingumo priežastis yra prasta vyro spermos kokybė. Tuoj po to buvo atlikta ir pirmoja embriono biopsija, panaudojant lazerį - tai buvo siekiama nustatyti genetinius sutrikimus. Pagalbinio apvaisinimo technologijų principai, sukurti praėjusiame šimtmetyje, taikomi ir dabar. Tik daugelis jų ištobulėjo. Vietoje lėtojo atsirado greitasis embrionų šaldymo metodas, kurio dėka embrionų išgyvenimo galimybė siekia 100 procentų. Labai ištobulėjo ir embrionų auginimo laboratorijoje sąlygos. Auginimo terpės praturtintos medžiagomis, kurių sudėtis leidžia ląstelėms sėkmingai vystytis nuo apvaisintos kiaušialąstės iki vėlyvos blastocistos stadijos - šeštos dienos embriono. Išmanūs inkubatoriai leidžia stebėti monitoriuje embriono vystymąsi kiekvienu momentu ir nuspėti, kuris embrionas gali geriausiai implantuotis gimdoje. Prie sėkmingų naujovių, kurios buvo įdiegtos laboratorijoje, gali būti paminėtas ir trijų dujų mišinio panaudojimas - kai buvo nustatyta, kad natūraliai embrionas vystosi žemo deguonies lygio aplinkoje, tai buvo perkelta ir į inkubatorius. Draugiška embrionui aplinka lemia ir embrionų vystymosi bei implantacijos sėkmę.
Abi specialistės atkreipė dėmesį į didžiausią naujovę - 2 naujausias embrionų vertinimo technologijas. Jos abi poroms turėtų ypatingai padėti.
"ConceptEasy": Ja naudojantis parenkamas embrionas, kuris gali geriausiai implantuotis gimdoje - tai yra, atliekamas embriono implantacijos tyrimas. Informaciją apie embriono implantacijos galimybes iki šiol gaudavome iš embriogenezės analizės, peržiūrėjus nuotolinio "Time lapse" inkubatoriaus užfiksuotą medžiagą. Tačiau šio naujo tyrimo dėka embriono implantacija vertinama dar kitu aspektu - kiek embrionas išskiria signalinių molekulių, kurios vėliau, sąveikaudamos su motinos gimdos gleivine, lems sėkmingą implantaciją. „Concepteasy“ testu nusakomas sėkmingas motinos - embriono dialogas, kuris ir nulemia nėštumą. Tyrimas neinvazyvus, tiriamos tarpląstelinės pūslelės, kurias embrionas išskiria į auginimo terpę. Naujausios kruopščios analizės metodu nustatoma, kuris embrionas geriausia siunčia tokias „žinutes“. Toks embrionas turi daugiausia galimybių implantuotis, todėl jis ir perkeliamas į gimdą. Taip reikia mažiau bandymų pastoti, mažėja ir emocinė įtampa.
"Embrace": Tai - neinvazyvus genetinis embriono tyrimas. Iki šiol tam, kad sužinoti embriono chromosomų rinkinį ar išsiaiškinti genų seką, kuri lemtų sunkias paveldimas ligas, reikėjo atlikti embriono biopsiją - tai yra, paimti dalį embriono tyrimams. Mikromanipuliacijos metu išlieka tikimybė pažeisti embrioną, be to, paimta medžiaga ne visuomet yra pakankamai informatyvi, o embrionas kurį laiką, kol atliekama biopsija, būna ne sau draugiškoje aplinkoje - ne inkubatoriuje. Šio naujo tyrimo metu tiriamas ne pats embrionas, o jo auginimo terpė, todėl nėra jokios rizikos pakenkti embrionui. Sužinojus tyrimo atsakymą, į gimdą perkeliami tik tie embrionai, kurie turi taisyklingą genetinį rinkinį. Tokie embrionai implantuojasi ir lemia sėkmingą nėštumą.
Kita naujovė - metodas „Dirbtinis intelektas". Juo padedama atrinkti embrionus, kurie turi didžiausią tikimybę implantuotis. Šis metodas jau taikomas mūsų klinikos laboratorijoje. Programa, vertindama embriono vystymosi kritinius momentus, bando atspėti, kurio embriono implantavimosi galimybės pačios didžiausios. Taigi, žmogus ir naujos technologijos petys petin dirba vardan siekiamo rezultato - nėštumo.
Dar vieno naujo tyrimo pavadinimas - „Be ready" („būk pasiruošęs"). Tai endometriumo receptyvumo tyrimas. Endometriumas yra gimdos gleivinės sluoksnis, atsakingas už embriono implantavimąsi. Sėkmingą implantacijos baigtį lemia ne tik embriono vystymasis, bet ir gimdos gleivinė, ji turi būti pasiruošusi priimti embrioną. Optimalaus endometriumo imlumo laikas vadinamas „implantacijos langu", kuris gali būti individualus ir priklausyti nuo fiziologijos ar atsako į hormoninį gydymą. „Implantacijos langas“ trunka vos kelias dienas - per anksti ar per vėlai įkėlus embrioną į gimdą rezultato nebus. Šio tyrimo metu parenkamas tinkamiausias embriono perkėlimo laikas. Perkėlus į gimdą embrioną tuo momentu, kai gimdos gleivinės receptyvumas pats didžiausias, galima tikėtis sėkmingos procedūros baigties. Tai didina nėštumų tikimybę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Svarbiausia, kad visi nauji embrionų implantacijos tyrimai, kuriuos įdiegėme laboratorijoje, yra neinvazyvūs, atliekami tiriant embrionų auginimo aplinką. Maksimali nauda pacientams lydima nulinės žalos embrionams.
Kaip dirbtinio intelekto technikas apvaisina karvę
Genetinis stabilumas ir šaldymo poveikis
2015 m. prestižiniame moksliniame žurnale „Human Reproduction Update“ mokslininkų Julia Kopeika, Alan Thornhill, Yacoub Khalaf paskelbtoje mokslinėje studijoje “The effect of cryopreservation on the genome of gametes and embryos: principles of cryobiology and critical appraisal of the evidence” apibendrinti tyrimai, kuriuose vertinamas genetinis gametų bei embrionų stabilumas po konservavimo šalčiu. Apžvelgti visi tyrimai, publikuoti prestižinėse elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Embase and Cochrane Systematic review, CENTRAL nuo pat jų atsiradimo iki 2014 m. (Bendras mokslinių publikacijų skaičius - 2783).
Studijos autoriai teigia, jog skirtinguose publikacijose paskelbtų duomenų kontraversiškumas neabejotinai įrodo, jog egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose tyrimuose, tiek ir fundamentaliuose moksliniuose tyrimuose apie žmogaus embriono šaldymo pasekmes. Savaime suprantama, jog tyrimai su žmogaus embrionu, siekiant nustatyti šaldymo poveikį embriono DNR vientisumui, yra problematiški, tačiau tyrimai su gyvulių embrionais įrodo, jog gyvulių embrionų šaldymas padidina jų mitochondrinę DNR mutaciją.
2012 m. „The New England Journal of Medicine“ publikuotoje studijoje „Reproductive Technologies and the Risk of Birth Defects“ analizuojami duomenys, surinkti Pietų Australijoje: iš 308,974 gimimų, iš kurių 6163 vaikai pradėti IVF. Lyginant vaikų, pradėtų po IVF ir natūraliai pradėtų, visų parametrų (naujagimių mirtys, priešlaikinis gimimas, mažo svorio naujagimiai) rezultatai buvo geresni natūraliai pradėtų vaikų.
Lordas Winstonas patikslino, jog pirmiausiai jis turi galvoje IVF (nuo anglų k. žodžių in vitro fertilization - apvaisinimas mėgintuvėlyje) embrionų šaldymą ir jų laikymą vėlesniems tikslams. Mokslininkas atskleidė, jog pagrindinis genas, atsakingas už vėžinių navikų slopinimą, keičiasi dėl IVF užšaldymo. Vertėtų taip pat atkreipti dėmesį į tokių pasaulinio garso mokslininkų kaip prof. Robert Winston, kuris yra JK dirbtinio apvaisinimo pionierius, daugelio mokslinių studijų autorius. Jo nuomone, embrionų šaldymas yra labiausiai susijęs su vaikų onkologiniais susirgimais ateityje.
tags: #po #dirbtinio #apvaisinimo #didesne #apsigimimu #tikimybe
