Ramutė Skučaitė - žymi lietuvių poetė, dramaturgė ir vertėja, gimusi 1931 m. spalio 27 d. Palangoje. Ji yra viena ryškiausių ir mylimiausių lietuvių vaikų rašytojų, kurios kūryba praturtino ne vieną kartą. Dauguma jos knygų skirta vaikams, tačiau brandi jos poezija suaugusiems taip pat atveria gilias tiesas apie laiką, amžinybę ir žmogiškąją egzistenciją.
Nors Ramutė Skučaitė daug rašė suaugusiesiems ir vertė iš užsienio kalbų, didelę kūrybos dalį sudaro būtent knygos vaikams. Ji - tradicinės poezijos atstovė, eiliavimo ir rimavimo meistrė, kurios siekiamybė - žodžio skaidrumas. Jos poezija - skambanti, eilėraščiai plačiai dainuojami.
Ankstyvasis gyvenimas ir tremtis
Ramutė Skučaitė gimė 1931 m. spalio 27 d. Palangoje, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jos mama kilusi iš Punsko. Tėvas buvo paskirtas Širvintų progimnazijos direktoriumi. Tėvo brolis Kazys Skučas - tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1938 m. su šeima persikėlė į Panevėžį. Mokėsi Naujamiesčio mokykloje ir Panevėžio muzikos mokykloje. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952-1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953-1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.
Lietuvos rašytojų sąjungos internetinėje svetainėje pateikiama trumpa poetės biografija: „Tėvai buvo mokytojai, dėdė - tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952-1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953-1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956-1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute <…> studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Žvaigždutės“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose. 1992 m. redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams - 1959 m. „Genyje“. 1948 m. pradėjo rašyti eilėraščius.“
Kūrybinė veikla
Vaikų literatūros rašytojos kelias, prasidėjęs publikacijomis „Genyje“, nuvingiavo ilgu knygų taku. 1969 m. ji išleidžia eilėraščių rinkinį „Gėlių gegužinė“, dar po metų - „Kiškių troleibusus“. Šiose knygose jau išryškėja savitas poetinis Ramutės Skučaitės balsas, atpažįstamas ir po kelių dešimtmečių išleistose jos poezijos knygose. Čia randame ir kitus meniškus, šiandien klasika tapusius, eilėraščius: „Pakalnutės“, „Voro dainelė“, „Lopšinė“ ir kt.
„Į vaikų poeziją R. Skučaitė atėjo kaip garsiakalbės lyrikos kūrėja“, - pastebi literatūrologė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Jai būdingas prasmingas tylėjimas ir skambanti poezija. Antai minėtoje lyriškoje lopšinėje rieda pasakiški kiškių troleibusai: „Kiškis veda troleibusą, / Lylia lylia. / Kyšo ausys, kyšo ūsai, / Lylia lylia“, o kitur lopšinė pavadinama „Tylos dainele“: „Taip jau tyliai, / Taip jau tyliai: / Lylia lylia, / Lylia lylia…“ Tyla yra prasminga, tai suprantama ir vaikui: „Mes gėrimės gėlėm, / Mes tylim, / Mes jaučiam, / Kad viens kitą mylim..“
Daugybėje poezijos rinkinių ir rinktinių kuriamas įvairiabriaunis poetinis pasaulis, kuriame skaitytojui miela ir gera būti. Čia ypač svarbi gamta - augalija ir gyvūnija, metų laikų ratas. Žaidžiama lietuvių kalboje užkoduotomis prasmėmis: Saulėgrąža - „saulutės seselė“ apie save sako: „Linguoju / Rugsėjo pasauly / Ir primenu / Vasaros saulę“. Panašiai eilėraščiuose apie gėles žodžių prasmėmis „žaidžia“ ir poetė Janina Degutytė.
„Meditacinis R. Skučaitės eilėraštis gražus, jis slepia savyje mažutę paslaptį“, - pastebi literatūrologė Loreta Žvironaitė. Ramutės Skučaitės plunksnai būdinga tai, kad nemažai eilėraščių (ir net knygų) yra tinkami skaityti ne tik vaikams. Pavyzdžiui, eilėraštis „Niekada ir visada“ iš knygos „Tai priimkit, kas priklauso“ nestokoja filosofinio žvilgsnio. Kita vertus, universali laiko tema apmąstoma paprastai, pasitelkiant vaikui suprantamą ratuko įvaizdį: „Sukasi metų ratukas - / Tiksi lietaus laikrodukas, / Medžiai siūbuoja nuo vėjo, / Ak, jau ir spalis atėjo! - / Ruduo… / Jau lapas parudavo. / Kas tada? / Sustos dabar ratukas? - / Nie-ka-da.“
Lietuvių vaikų poezijos aruodą Ramutė Skučaitė papildė originaliais reto žanro tekstais - „leksinio-semantinio, matematinio turinio eiliuotų galvosūkių“ knygutėmis „Kas nulaužė pupos lapą?“ (1991) ir kitomis. Tokiose knygose pažintinis, edukacinis turinys perteikiamas meniniu vaizdu, žaidybinėmis situacijomis.
Dar viena R. Skučaitės kūrybos vaikams sritis - pjesės. Jos pradėtos kurti jau kūrybinio kelio pradžioje. Ankstyvame rinkinyje „Kiškių troleibusai“ publikuojamas naujametinis vaizdelis-žaidimas „Eglutė“, kur veikia žvėreliai, snieguolės, nykštukai, originalūs personažai vėjukai ir Senelis Šaltis. Parašyta ir „rimtesnių“ pjesių vyresniems moksleiviams. Čia svarbus didaktinis pradas, moraliniai klausimai. Populiarios pjesės „Mergytė ieško pasakos“ (1972), „Tegu mergytė šypsosi“ (1973) ir kitos.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Ramutė Skučaitė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Nedaug lietuvių vaikų poetų yra pelnę tiek garbingų apdovanojimų, kiek Ramutė Skučaitė. Per ilgą gyvenimo kelią ji yra pelniusi daugybę apdovanojimų: 1980 m. už rinktinę „Žvangučiai“ ir poezijos knygą „Skamba auksinis trimitas“ paskirta Lietuvos komjaunimo premija, 1993 m. geriausia metų knyga vaikams pripažinta „Lopšinė ešeriukui“, 1999 m. geriausios metų knygos vaikams titulą pelnė „Laiškas sekmadieniui“, o 2000 m. Leipcigo knygų mugėje ši knyga įvertinta UNESCO premija. Gražiausios 2001 m. lietuvių vaikų knygos vardas atiteko rinktinei „Takelis iš naujo“. 2007 m. įteiktas „Poezijos pavasario“ prizas už geriausią poezijos knygą vaikams „Aš esu kas - kas?“. 2008 m. Ramutė Skučaitė apdovanota Vaikų literatūros premija. „Poezijos pavasario“ laureatė (2016). Trys jos knygos - „Žvangučiai“, „Laiškas sekmadieniui“ ir „Takelis iš naujo“ - pateko į reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ (2017).
1997 m. kūrėja pagerbta LDK Gedimino ordinu - Riterio kryžiumi, o 2016 m. - Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2009 m. jai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Kūrybos svarba ir reikšmė
Ramutė Skučaitė - vaikų ir vaikystės poetė, vaikų literatūros klasikė. Ji - tradicinės poezijos atstovė. Eiliavimo, rimavimo meistrė. Žodžio skaidrumas - šios poetės siekiamybė. Jos poezija - skambanti. Eilėraščiai - ir vaikams, ir ne vaikams - plačiai dainuojami. Turbūt vienintelė kurianti vadinamąją utilitarinę, arba taikomąją, poeziją: eiliuotus galvosūkius, mįsles. Daug rašė suaugusiesiems, vertė iš užsienio kalbų, tačiau didelę kūrybos dalį sudaro būtent knygos vaikams. Anksčiau pati galvodavo, kad reikia perjunginėti bėgius - rašai vaikams, rašai suaugusiesiems. Vėliau atėjo supratimas, kad poezija yra poezija. Kad tikras poetas nerašo savo vaikams, anūkams, o rašo tiesiog tam tikros rūšies poeziją, kuri tik truputį skiriasi nuo poezijos suaugusiesiems. Jos brandi poezija mato ir rodo tuos pačius dalykus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kelia labai panašius klausimus - apie laiką, amžinybę, žmogiškąją egzistenciją, vaiko ir suaugusiojo koegzistenciją.
Jos tituluočiausia knyga „Laiškas sekmadieniui“ (1998) buvo išrinkta geriausia metų vaikų ir paauglių knyga, o 2000 m. Leipcigo knygų mugėje apdovanota UNESCO premija. Tai 55 eilėraščiai-laiškai - tylus ir asmeniškas bendravimas su skaitytoju. Eilėraščių įvardijimo laiškais metaforiškumą ir prasmingumą atskleidžia knygos apipavidalinimas ir iliustracijos. 55 eilėraščiuose atsiveria kasdienis vaiko pasaulis, kurį vaizduodama poetė stengiasi neperžengti vaiko suvokimo ribų. Vaiko pasaulis susideda iš mažų veikėjų, mažų daiktelių, trumpų akimirkų.
Eilėraštukas - Rugsėjis (Ramutė Skučaitė)
Ramutės Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Tegu ji Lietuvos skaitytojams, vaikams ir suaugusiesiems, niekada nesibaigia!
Kai kurios žymiausios Ramutės Skučaitės knygos:
- „Žydintis speigas“ (1965)
- „Klaidų miestas“ (1966)
- „Gėlių gegužinė“ (1969)
- „Kiškių troleibusai“ (1970)
- „Kas klausosi lietučio“ (1972)
- „Skamba auksinis trimitas“ (1975)
- „Žvangučiai“ (1976)
- „Susiradom smuiko raktą“ (1980)
- „Uogelės ant smilgos“ (1982)
- „Laikrodis be gegutės“ (1985)
- „Neskubėkim ir atspėkim“ (1987)
- „Mane saulytė šaukė“ (1988)
- „Kas nulaužė pupos lapą?“ (1991)
- „Pirmas au priklauso laumei“ (1991)
- „Lopšinė ešeriukui“ (1993)
- „Raidžių namučiai“ (1997)
- „Laiškas sekmadieniui“ (1998)
- „Žaidžiu žodžiu“ (1999)
- „Takelis iš naujo“ (2001)
- „Aš esu - kas?“ (2006)
- „Mėnesiena neskani“ (2007)
- „Jei nereikėtų skubėti“ (2009)
- „Aš - eilėraščių knyga“ (2009)
- „Ant ledo atsirado rožė“ (2013)
- „Akmens pasaka“ (2016)
- „Tai priimkit, kas priklauso“ (2016)
- „Raidžių namučiai“ (2017)
- „Pelėda žino“ (2019)
- „Liepos mėnesį po liepa“ (2021)
