Alergijos yra dažna sveikatos problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, ypatingai vaikai. Tai yra organizmo reakcija į įvairius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, gyvūnų kailis ar seilės, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riešutai, pienas ar kiaušiniai. Daugeliui žmonių pirmą kartą alergija, ypač maistui, pasireiškia dar vaikystėje. Esant alergijai, organizmas alergenus sumaišo su svetimkūniais, prieš kuriuos reikia kovoti, taigi imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Kai antikūnų skaičius išauga, kyla uždegiminė reakcija, todėl žmogaus akys parausta, niežti, užgula nosį, sudirgsta gerklė. Tačiau tai tik dalis simptomų, kurie gali atsirasti alergijos metu.

Alergija - tai neįprastai aktyvi žmogaus imuninės sistemos reakcija į dažnai įprastas ir negrėsmingas aplinkos medžiagas. Šios medžiagos į organizmą gali patekti su maistu, per kvėpavimo takus, odą, injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Dažniausiai alergiją sukelia maisto produktai, žiedadulkės, namų alergenai (dulkės, pelėsis, pagalvių plunksnos, naminiai gyvūnai (katės, šunys ir kt.)), buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, vaistai ir kt. - čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, uoslės praradimas; akių paraudimas, ašarojimas; bėrimai, patinimai, odos niežulys; sausas kosulys, dusulys; viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai; galvos skausmai, svaigimas, sumažėjęs kraujospūdis.

Vaikų alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Viena iš prielaidų - kad tai perduodama jau su genetine informacija. Tačiau jei vienas iš Jūsų vaikų yra alergiškas nereiškia, kad ir kiti bus alergiški. Vaikas gali būti alergiškas, nors šeimoje ir niekas nėra alergiškas. Stipresnę alergiją ir didesniam alergenų skaičiui turi tie vaikai, kurių tėvai yra alergiški. Tokiems vaikams ateityje tapti alergiškiems tikimybė išauga visu 50%. Tačiau gali būti ir taip, kad vienas (ar abu) tėvų alergiją turėjo tik vaikystėje ir to visiškai neprisimena. Tuomet prasideda paieškos ir siekiama rasti pagrindinius alergenus.

Kai kurie simptomai nėra būdingi tik alerginiai reakcijai ir gali atrodyti, kad jie susiję su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, peršalimu, dantų dygimu, infekcinėmis žarnyno ligomis. Dėl alerginės reakcijos vaikui gali atsirasti sloga, pasireikšti vėmimas ar prasidėti viduriavimas. Alergijos maistui simptomai gali būti kosulys ir čiaudulys. Labiau specifiniai alergijai simptomai yra gleivinių niežulys, pavyzdžiui, vaikui gali pradėti niežtėti akis ir gomurį, nosies sritį. Gali prasidėti įvairūs odos ir gleivinės bėrimai (akių, lūpų, ausų, gerklės ir liežuvio).

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, priklausomai nuo ligos sunkumo, t. y. Jei alergija nestipri, simptomai apsiribos bėgančia nosimi ar čiauduliu. Esant sunkiam alergijos atvejui gali atsirasti dilgėlinė, viduriavimas, stiprus veido, gerklės tinimas, alpimas ir tokie kvėpavimo sutrikimai, kaip dusulys ar kosulys. Kai organizmas yra ypač jautrus tam tikram alergenui, net trumpas kontaktas gali lemti anafilaksinį šoką.

Pagrindiniai alergijos maistui simptomai vaikams

Alergija maistui gali sukelti patinimą, dilgėlinę, pykinimą, nuovargį ir kt. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol žmogus supras, kad yra alergiškas maistui. Jei po valgio pasireiškė rimta reakcija ir nežinote, kodėl, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jie gali nustatyti tikslią jūsų reakcijos priežastį arba nukreipti pas specialistą.

Ypatingai pavojingi simptomai yra įvairūs patinimai - ištinti gali ir tik tam tikros vietos, ir netgi visas kūnas. Ypatingai sunkių alergijų maistui metu ištinka ir dusulio priepuoliai, vaikas negali laisvai kvėpuoti. Prasidėjus aukščiau išvardintiems simptomams, ypač niežuliui, bėrimams, tinimams ir dusuliui, patariama nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.

Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu. Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.

Alergijos maistui tampa vis dažnesnės. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”.

Dažniausi vaikų maisto alergenai

Alergijas sukelti gali įvairūs maisto produktai, tačiau vieni jas sukelia žymiai dažniau, nei kiti. Dažniausiai alergizuoja tie maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi itin ilgų baltymų grandinių. Vaikams tokie baltymai yra sunkiai virškinami dėl dar nebrandžios virškinimo sistemos ir „nepažįstamų“ organizmui medžiagų. Kai kurie maisto produktai yra alergijų į maistą „rekordininkai“ - jie priskiriami „didžiajam aštuonetui“.

Šiam aštuonetui priklauso pienas ir jo produktai, kiaušiniai ir jų milteliai, kviečiai ir jų miltai, žemės riešutai bei kiti riešutai, soja ir jos produktai, žuvis bei jūros gėrybės. Dabar itin daug asmenų, alergiškų kviečiuose esančiam glitimui.

Be didžiojo aštuoneto, kuriam priskiriami ypač baltymingi maisto produktai, alergijas dažnai sukelia braškės ir žemuogės, citrusiniai vaisiai, pomidorai. Įvairūs egzotiniai vaisiai, tokie kaip persimonai, ananasai, melionai, kiviai taip pat yra dažni alergijos maistui kaltininkai. Reikėtų nepamiršti paminėti medaus, kakavos, kavos bei visų jų produktų, pavyzdžiui, šokolado. Pasitaiko vaikų, alergiškų grybams. Kai kurie vaikai alergiški mėsai (pavyzdžiui, vištienai, jautienai), kai kurioms kruopoms (avižoms, grikiams), ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Pasitaiko ir alergijų paprasčiausioms lietuviškoms daržovėms, tokioms kaip bulvės, morkos, burokėliai. Dažnos alergijos į uogas, tačiau dažniau už kitas jas sukelia vyšnios, juodieji serbentai, spanguolės ir bruknės (be aukščiau minėtųjų braškių ir žemuogių).

Reikėtų nepamiršti, kad alergijas į maistą sukelia ne vien patys maisto produktai, bet ir juose esantys maisto priedai, kurių gausu greito paruošimo košėse ir sriubose, įvairiuose gazuotuose gėrimuose, saldžiuose jogurtuose, konditerijos kepiniuose ir mėsos gaminiuose.

Alergija kiaušiniui vaikams

Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Kiaušiniai plačiai naudojami kasdienėje mityboje ir įvairių produktų gamyboje - jie yra vertingas baltymų, riebalų rūgščių ir vitaminų šaltinis.

Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos. Kaip ir kiekviena alergija maistui, ši būklė reikalauja tikslios diagnostikos. Gydytojo alergologo konsultacijos metu įvertinama paciento sveikatos istorija ir atliekami reikalingi alergijos tyrimai, kad būtų patvirtinta alergijos kiaušiniui diagnozė.

Nustačius alergiją kiaušiniui, ypač jeigu pasireiškia greito tipo nuo IgE priklausomos reakcijos, dažniausiai rekomenduojama eliminacinė dieta, kurios metu būtina vengti visų su kiaušiniais susijusių produktų. Ilgalaikis tokios dietos laikymasis gali apsunkinti pilnavertę mitybą ir turėti įtakos gyvenimo kokybei tiek alergiškam žmogui, tiek jo artimiesiems.

Kiaušinio maistinė vertė ir svarba vaikų mityboje

Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Nors dėl alergijos kiaušiniui kai kuriems vaikams tenka šio produkto vengti, daugeliui jis - svarbi ir naudinga mitybos dalis.

Vištos kiaušinį sudaro baltymas (apie 63 %), trynys (27,5 %) ir lukštas su membranomis (9,5 %). Vidutinis kiaušinis sveria apie 44 g ir turi tik 62,5 kalorijas, tačiau suteikia daug vertingų medžiagų.

Maistinė vertė virto kiaušinio (44 g):

• Baltymai: 5,5 g
• Riebalai: 4,2 g (iš jų 1,4 g - sočiųjų)
• Cholesterolis: 162 mg
• Natris: 180 mg
• Fosforas, kalis: po 60,3 mg
• Kalcis: 24,6 mg
• Geležis: 0,8 mg
• Magnis: 5,3 mg
• Selenas: 13,4 µg
• Folatai: 15,4 µg
• Liuteinas ir zeaksantinas: 220 µg

Kodėl kiaušiniai svarbūs vaiko mityboje?

• Sudėtyje pilnaverčiai baltymai ir visos 9 nepakeičiamosios aminorūgštys.
• Kiaušinis padeda išlaikyti sveiką cholesterolio lygį organizme, didindamas gerąjį cholesterolį (DTL) ir nedidina širdies ligų rizikos.
• Geras omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
• Turi cholino - svarbaus smegenų veiklai ir nervų sistemai.
• Geras vitamino D šaltinis, kuris ypač svarbus kaulų sveikatai.
• Karotenoidai (liuteinas, zeaksantinas) teigiamai veikia regėjimą.
• Padeda kontroliuoti svorį, turi palyginti nedaug kalorijų, suteikia sotumo jausmą.

Alergijos kiaušiniui paplitimas: ką rodo statistika

Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema. Pastaraisiais dešimtmečiais jos paplitimas vis auga, ypač tarp vaikų. Alergija maistui diagnozuojama maždaug 6-10 % vaikų ir kiek rečiau suaugusiems - iki 3-5 %, priklausomai nuo šaltinių.

Tarp dažniausių vaikų maisto alergenų išsiskiria alergija kiaušiniui, ypač Vakarų šalyse. Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Pagal Europos „EuroPrevall“ tyrimą, patvirtintą provokaciniu oraliniu mėginiu, kuris buvo atliktas tarp kūdikių visoje Europoje, alergijos kiaušiniui paplitimas pirmaisiais dvejais gyvenimo metais siekia vidutiniškai 1,23 %.

Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.

Kas didina alergijos kiaušiniui riziką

Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Tokiems vaikams, ypač berniukams, padidėja tikimybė įsijautrinti kiaušiniui.

Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.

Kiaušinio alergenai: kas sukelia alergiją kiaušiniui

Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Tokias reakcijas gali sukelti IgE antikūnai, kurie atpažįsta specifinius kiaušinio baltymus ir aktyvina putliąsias ląsteles bei bazofilus, arba jos gali būti susijusios su kitomis imuninės sistemos ląstelėmis, tokiomis kaip eozinofilai ar T limfocitai. Dažniausiai alerginę reakciją sukelia kiaušinio baltyme esantys alergenai, tačiau jautrumas gali pasireikšti ir trynio baltymams.

Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme. Svarbiausi iš jų:

• Ovomukoidas (Gal d 1) - pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį, todėl ypač kliniškai svarbus. Tai reiškia, kad jei žmogus turi alergiją Gal d 1, jis gali reaguoti tiek į žalius, tiek į virtus ar keptus kiaušinius, net į maisto produktus kuriuose yra kiaušinių (pvz. kepinius).
• Ovalbuminas (Gal d 2) sudaro daugiau nei pusę (apie 54 %) visų kiaušinio baltymo baltymų. Jis, skirtingai nei Gal d 1, yra jautrus karščiui, tad kepant ar verdant jo alergiškumas sumažėja. Dėl to alergija šiam baltymui dažniausiai pasireiškia tik valgant žalius arba ne iki galo termiškai apdorotus kiaušinius.
• Ovotransferinas (Gal d 3) - yra dar vienas baltymas, kuris praranda savo alergines savybes kaitinant. Jis sudaro apie 12 % kiaušinio baltymo ir, kaip ir ovalbuminas, dažniausiai sukelia simptomus tik suvalgius žalių ar mažai termiškai apdorotų kiaušinių.
• Lizocimas (Gal d 4) sudaro tik apie 3-3,4 % kiaušinio baltymų, tačiau jis yra ypatingas - turi stiprias antibakterines savybes. Dėl to lizocimas naudojamas net maisto (pvz., sūrio, vyno) ir farmacijos (pvz., akių lašų) pramonėje kaip natūralus konservantas (E1105).

Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Pavyzdžiui, ovomukoidas išlieka aktyvus termiškai apdorotuose produktuose, tačiau skrandyje gali būti iš dalies suardomas. Dėl to kai kurie pacientai gali toleruoti virtus ar keptus kiaušinius juos valgant, bet vis tiek patirti kontaktines odos reakcijas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui. Vaikai, kuriems nustatyti specifiniai IgE ovalbuminui, dažnai gerai toleruoja kepinius ar kitus patiekalus, kur kiaušinis termiškai apdorotas.

Nors daugiausia alergenų yra baltyme, kai kurie žmonės reaguoja ir į kiaušinio trynį, kuris taip pat turi alergizuojančių baltymų, įskaitant:

• Alfa-livetiną (Gal d 5) / vištos serumo albuminą - pagrindinį trynio alergeną;
• YGP42 (Gal d 6).

Alfa-livetinas (Gal d 5) yra susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu - būkle, kai jautrumas išsivysto įkvepiant paukščių alergenus (pvz., nuo plunksnų ar išmatų), o vėliau organizmas pradeda reaguoti ir į kiaušinio trynio baltymus. Tokie pacientai gali patirti kvėpavimo takų simptomus (rinitą ar astmą) kontaktuodami su paukščiais bei alergines reakcijas suvalgę kiaušinių. Dėl Gal d 5 baltymo, kuris taip pat randamas vištienos raumenyse, iki 5 % vaikų, alergiškų kiaušiniui, gali būti jautrūs ir vištienai. Šis baltymas yra tik iš dalies termolabilus, tad jautrumas gali išlikti net ir termiškai apdorojus produktus.

Taip pat žinomi ir kiti kiaušinio baltymai, kurie retesni, bet svarbūs diagnozuojant kryžmines reakcijas:

• Gal d 7 (miozinas) - susijęs su pirminė alergija vištienai;
• Gal d 8 (alfa-parvalbuminas);
• Gal d 9 (beta-enolazė);
• Gal d 10 (aldolazė) - šie baltymai gali būti žymenys pacientų, alergiškų tiek vištienai, tiek žuviai ar abiem.

Be vištos kiaušinių, kryžmines reakcijas taip pat gali sukelti kiaušiniai iš kitų paukščių - ančių, žąsų, kalakutų ar putpelių - dėl baltymų sudėties panašumo.

Alergijos kiaušiniui simptomai

Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomai dažniausiai paveikia odą, virškinimo ir kvėpavimo sistemas.

Dažniausi odos simptomai (iki 90 % atvejų):

• Dilgėlinė (išbėrimas);
• Niežulys;
• Paraudimas (eritema);
• Vokų ar lūpų patinimas (angioedema).

Virškinamojo trakto simptomai (iki 60 %):

• Pykinimas;
• Vėmimas;
• Pilvo skausmas (kolikos tipo).

Kvėpavimo sistemos simptomai (iki 40 %):

• Dusulys;
• Švokštimas;
• Nosies užgulimas ar sloga;
• Rinokonjunktyvitas (akių ir nosies gleivinės uždegimas).

Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Viena sunkiausių formų - anafilaksinė reakcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, kiaušinis buvo 7 % sunkių anafilaksinių reakcijų priežastis tarp kūdikių ir vaikų.

Alergija kiaušiniui žindomiems kūdikiams

Kai kalbama apie alergiją kiaušiniui, svarbu žinoti, kad alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tai gali nutikti dėl tam tikrų kiaušinio baltymų - ovalbumino ir ovomukoido - patekimo į motinos pieną.

Vis dėlto tyrimai rodo, kad mamos suvalgyto kiaušinio kiekis nėra patikimas rodiklis, parodantis, kiek šių baltymų pateks į pieną. Dėl to įsijautrinimo rizika per motinos pieną išlieka diskusijų objektu.

Dabartinės rekomendacijos sako, kad profilaktinė eliminacinė dieta žindančiai mamai (atsisakant kiaušinių) nėra pagrįsta ir neturėtų būti taikoma maisto alergijos prevencijai. Tačiau išimtiniais atvejais, kai:

• kūdikiui pasireiškia sunkus, nuolat besitęsiantis atopinis dermatitas, kuris nereaguoja į vietinį gydymą;
• arba yra įtariama, kad simptomai susiję su motinos vartojamais kiaušiniais,

gali būti taikoma diagnostinė eliminacinė dieta mamai. Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.

Ne IgE ir mišrios alerginės reakcijos į kiaušinį

Be įprastų IgE sukeliamų reakcijų, alergija kiaušiniui gali pasireikšti ir ne IgE medijuotomis, arba mišriomis (IgE ir ne IgE) imuninėmis reakcijomis. Tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia šie sutrikimai:

• Atopinis dermatitas (egzema);
• Virškinimo trakto sutrikimai, susiję su uždegimu (eozinofilinės gastroenteropatijos) - pasireiškia kaip pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar blogas svorio augimas.

Vienas dažniausių ne IgE reakcijos pavyzdžių - atopinis dermatitas kūdikiams. Tarptautinio daugiacentrinio tyrimo duomenimis nustatytas ryšys tarp ankstyvos atopinio dermatito pradžios, vidutinio ar sunkaus atopinio dermatito ir įsijautrinimo kiaušiniui.

Uždelstos (ne IgE) reakcijos dažniausiai pasireiškia per 6-48 valandas po kiaušinių suvartojimo. Tokios reakcijos dažnai pasireiškia kaip atopinio dermatito paūmėjimai ir kyla dėl T limfocitų sukeltų mechanizmų, o ne dėl IgE. Šios vėlyvos reakcijos diagnozuojamos sunkiau, nes jų pasireiškimas gali būti ne toks akivaizdus. Taip pat aprašoma nemažai atvejų, kai vaikams pasireiškia tiek ūmūs IgE priklausomi simptomai, tiek vėlyvos odos reakcijos, t. y. Virškinamojo trakto simptomai dėl alergijos kiaušiniui.

Virškinamojo trakto simptomai dėl alergijos kiaušiniui

Nedidelei daliai vaikų, sergančių alergija kiaušiniui, pasireiškia virškinamojo trakto simptomai. Vienas iš tokių sutrikimų - alerginis eozinofilinis ezofagitas (EoE). Tai lėtinis stemplės gleivinės uždegimas, kurį sukelia mišrūs IgE ir ne IgE medijuoti procesai. EoE pasireiškia dėl eozinofilų kaupimosi stemplėje, dėl ko gali atsirasti simptomai, susiję su stemplės funkcijos sutrikimu - rijimo sunkumai, skausmas, maisto strigimas.

Kiaušiniai taip pat gali būti susiję su maisto baltymų sukeltu enterokolito sindromu (FPIES) - reta, bet ne IgE tipo alerginė reakcija. Ši būklė pasireiškia praėjus 2-6 valandoms po alergeno suvalgymo ir būdinga:

• gausiu vėmimu;
• blyškumu;
• mieguistumu;
• ir viduriavimu.

Abi šios būklės reikalauja gydytojo įvertinimo ir tikslios diagnozės, nes jų eiga gali būti užsitęsusi ar klaidinanti.

Alergijos kiaušiniui tyrimai

Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Gydytojas alergologas konsultacijos metu turi įvertinti simptomus, jų pasireiškimo laiką, ryšį su kiaušinio vartojimu bei ligos istoriją.

Norint patvirtinti alergiją kiaušiniui, dažniausiai atliekami:

• Odos dūrio testai (prick testas);
• Specifinių IgE antikūnų nustatymas - tiek bendriems kiaušinio baltymams, tiek atskiriems molekuliniams komponentams (pvz., ovomukoidui, ovalbuminui ir kt.).

Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo. Tik teigiamas testas be simptomų nereiškia klinikinės alergijos.

Provokacinis oralinis mėginys (POM): auksinis diagnostikos standartas

POM - tai kontroliuojamas kiaušinio vartojimo testas, atliekamas gydytojo alergologo priežiūroje. Jis padeda:

• Patvirtinti diagnozę;
• Nustatyti mažiausią kiaušinio kiekį, sukeliantį reakciją;
• Įvertinti, ar pacientas jau išaugo alergiją (tolerancija);
• Išvengti nereikalingių eliminacinių dietų.

Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 % pacientų, kuriems buvo įtariama ar diagnozuota alergija kiaušiniui, POM buvo neigiamas - tai reiškia, jog jie visgi toleravo kiaušinius.

Ką daryti esant ne IgE ar mišrioms reakcijoms

Odos dūrio testas ir specifiniai/molekuliniai IgE tyrimai naudingi, kai įtariamos ūmios IgE priklausomos reakcijos, tačiau jie nepadeda nustatyti ne IgE sukeltų alergijų (pvz., susijusių su atopiniu dermatitu ar virškinimo sutrikimais). Tokiais atvejais labai svarbu įvertinti visą klinikinį vaizdą, o esant poreikiui - atlikti provokacinį mėginį (POM) arba taikyti diagnostinę eliminacinę dietą. Odos lopo testai su maistu kartais taikomi tiriant uždelstas reakcijas į kiaušinį, tačiau jie nėra standartizuoti ir nėra rekomenduojami kaip rutininis tyrimas.

Alergijos kiaušiniui gydymo galimybės ir valdymo taktika

Alergijos gydymo ir valdymo planas priklauso nuo reakcijos tipo - ar tai IgE sukelta, ne IgE, ar mišri reakcija - bei nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo.

Eliminacinė dieta

Pagrindinis gydymo būdas - alergeno eliminavimas iš mitybos. Tai nėra paprasta taktika, todėl būtina:

• Griežtai laikytis specialisto nurodymų;
• Atsakingai skaityti maisto produktų etiketes;
• Žinoti, kokiuose produktuose gali būti kiaušinio.

Pagal ES reikalavimus, kiaušinis turi būti aiškiai nurodytas etiketėje, nes tai vienas iš pagrindinių maisto alergenų. Kai kurie vaikai toleruoja gerai termiškai apdorotus kiaušinius (pvz., kepiniuose, virtus), tačiau jiems vis tiek būtina vengti žalių ar mažai termiškai apdorotų produktų, tokių kaip:

• Majonezas;
• Morengai;
• Kiaušinienė;
• Keptas kiaušinis (keptuvėje);
• Ledai ir pan.

Ką daryti netyčia suvartojus kiaušinio

Būtina turėti aiškų veiksmų planą, jei atsitiktinai suvartojamas kiaušinio turintis produktas. Tokiu atveju gali būti reikalingi:

• Adrenalino autoinjektorius (leidžiamas į raumenis, jis greitai ir efektyviai slopina sunkias alergines reakcijas);
• Antihistamininiai vaistai (slopina alergijos simptomus, tokius kaip niežulys, bėrimas, sloga);
• Kortikosteroidai (naudojami sunkiais atvejais, kai antihistamininiai vaistai nepadeda).

Jei įvyko sunki alerginė reakcija, būtina nedelsiant kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą arba vykti į artimiausią ligoninę.

Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja. Tačiau svarbu reguliariai stebėti vaiko būklę ir, esant poreikiui, konsultuotis su gydytoju.

Geriausias būdas išvengti alergijos - laikytis atokiau nuo to, kas sukelia reakciją. Jei tai neįmanoma, yra gydymo būdų. Gydant alergiją dažnai vartojami vaistai, pvz., antihistamininiai preparatai, skirti simptomams kontroliuoti. Vaistai gali būti nereceptiniai arba receptiniai. Tai, ką rekomenduos gydytojas, priklauso nuo alergijos sunkumo.

Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje. Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių.

Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė - epinefrino (kitaip - adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams. Adrenalinas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti pavojingą anafilaksinę reakciją ir padėti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę.

Alerginių ligų gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo. Simptomų kontrolei ir mažinimui gali būti skiriami vaistai, slopinantys alergijos simptomus ar sukeliamą uždegimą (tabletės, lašai, purškalai, tepalai ir kt.). Vis labiau populiarėja ir alergijos gydymas personalizuota alergenų specifinė imunoterapija. Šis gydymo būdas žymiai pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybę, sumažina ilgalaikes gydymo sąnaudas dėl pastebimai sumažėjusio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus ir užkertantis kelią alerginėms ligoms progresuoti. Naudojant šį metodą, imuninė sistema pratinama prie konkretaus alergeno, skiriant jį pastoviu ritmu bei pastovia koncentracija ilgą laiką, siekiant sukelti imuninę toleranciją. Specifinė alergenų imunoterapija gydo ne simptomus, o jos priežastį. Jį taikant, galima visiškai išgydyti alergiją įkvėpiamiems alergenams (dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiams, naminiams gyvūnams).

Tada gydytojas atlieka alerginius tyrimus, kad pažiūrėtų, kam vaikas gali būti alergiškas. Tiriant visai mažus vaikus, alerginiai mėginiai gali ir neparodyti alergijos. Lašelis alergeno užlašinamas ant odos ir užklijuojama specialiu pleistru. Mažas alergenų kiekis sušvirkščiamas po oda. Jei manoma, kad vaikas alergiškas keletui produktų ar kokiai aplinkos medžiagai, tuomet atliekamas dar ir kraujo tyrimas.

Tėveliai, norėdami ne trumpam numalšinti, o išgydyti vaiko alergiją ir jos priežastis gali rinktis šiuolaikišką gydymo metodą - poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad imunoterapija vartojant vaistą po liežuviu reikšmingai sumažina ligos simptomus, simptomus šalinančių vaistų poreikį, gali užkirsti kelią ligos progresavimui, įsijautrinimui kitiems alergenams. Taip pat įrodyta, kad poveikis išlieka ir po 5-erių metų nutraukus gydymą. Poliežuvinės imunoterapijos gydymo būdui - 35-eri.

Alergija - tai imuninės sistemos reakcija į svetimą medžiagą arba alergeną, kuris paprastai nėra kenksmingas organizmui. Tai gali būti tam tikri maisto produktai, žiedadulkės arba naminių gyvūnų pleiskanos. Jūsų imuninės sistemos užduotis - palaikyti sveikatą kovojant su kenksmingais patogenais. Ji tai daro atakuodama viską, kas, jos manymu, gali kelti pavojų jūsų organizmui. Priklausomai nuo alergeno, ši reakcija gali pasireikšti uždegimu, čiauduliu ar daugybe kitų simptomų. Jūsų imuninė sistema paprastai prisitaiko prie aplinkos. Pavyzdžiui, kai jūsų organizmas susiduria su tokiu dalyku kaip naminių gyvūnų pleiskanos, jis turėtų suprasti, kad tai nekenksminga. Žmonių, alergiškų pleiskanoms, imuninė sistema jas suvokia kaip išorinį įsibrovėlį, keliantį grėsmę organizmui, ir jas puola. Alergija yra dažnas reiškinys. Keletas gydymo būdų gali padėti išvengti simptomų.

Alergijos simptomai gali sukelti daugybę komplikacijų. Gydytojas gali padėti nustatyti simptomų priežastį, taip pat nustatyti skirtumą tarp jautrumo ir visiškos alergijos. Gydytojas taip pat gali išmokyti, kaip valdyti alergijos simptomus, kad išvengtumėte sunkiausių komplikacijų.

tags: #alergijos #simptomai #vaikams

• Kaip linksminti vaikus lauke
• Kokybiška vaikiškų prekių atributika
• Vaikų sveikata ir alkoholis
• Kaip išsirinkti vaikų neurologą
• Bendruomeninių paslaugų plėtra Lietuvoje