Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą.
Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo.
Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir apie 5% moterų atliekant cezario pjūvio operaciją.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų.
Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas.
Šios operacijos sudaro apie 15% visų gimdymų. Tretinio lygio ligoninėse (kur teikiama aukščiausios kvalifikacijos pagalba) - iki 25%. Lyginant su natūraliu gimdymu, su šia operacija susijęs gimdyvių mirtingumas yra 5-7 kartus didesnis.
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl pavojaus motinai arba vaisiui. - įvertinama vaisiaus būklė.
Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.
Kad nesusidarytų siauras dubuo, vaikystėje svarbu tinkama mityba, kūno kultūra, tinkama apranga, rachito profilaktika (vitaminas D). Visos gimdos operacijos turi būti atliekamos tik esant griežtiems parodymams, kad išvengti randų, gimdos sienos silpnumo susidarymo.
Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais:
- Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis);
- Skausminga pilvo apačia;
- Karščiavimas ir šaltkrėtis;
- Bendras silpnumas;
- Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis;
- Vidurių kietėjimas;
- Dingęs apetitas;
- Padidėjęs prakaitavimas.
Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais.
Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.
Cezario pjūvis
Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį.
Paprastai atliekamas skersinis lanko pavidalo pilvo odos pjūvis virš gaktos. Pasiekus gimdą, jos siena perpjaunama ir iškeliamas naujagimis. Perspaudžiama ir perkerpama virkštelė, pašalinama placenta. Žaizda pasluoksniui susiūnama. Infekcijos profilaktikai naudojami antibiotikai.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti.
Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės.
Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams.
Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija.
Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.
Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika.
Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.
Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų.
Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto.
Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos.
Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių.
Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė.
Apgręžimas atliekamas nėštumo pabaigoje, jog suprastėjus vaisiaus būklei per kuo trumpesnį laiką galėtume atlikti cezario pjūvio operaciją.
Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko.
Kiekviena situacija yra individuali.
Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Nėštumo atidėlioti nereikia.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.
Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria.
Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama.
Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.
Sveikimas po cezario pjūvio
Kada po operacijos atsikeliama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu.
Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
- Pasverčiama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu.
- Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save. Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos.
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjį pooperaciniame laikotarpyje.
Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.
Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms.
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei.
Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug- prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje.
Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo.
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.
Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.
Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui.
Kelnės reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius.
Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).
Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai.. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka.
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija?
Nekilnokite sunkių, t.y. Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Jeigu atliekama antra (ir paskesės) cezario pjūvio operacijos, dažniausiai pjaunama per pirmosios operacijos randą, t.y. Moterys, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos.
1. Iki atsikeliant iš lovos pradėkite daryti paprastus kojų judesius: lenkite pėdą per čiurnos sąnarį į save ir nuo savęs, pasukite ratu į abi puses. Tokiu būdu pagerinsite kraujotaką, kuri labai svarbi po operacijos.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelėkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Paprašykite savo gydytojo jums tinkančio skausmą malšinančio vaisto.
2. Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus prie jos išgirsti jam pažįstamą mamos širdies plakimą ir kvėpavimą, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai.
3. Tam, kad gimda atsistatytų ir jos dydis grįžtų į buvusią prieš nėštumą, gimda susitraukinėja. Šie susitraukimai gali būti ypač jaučiami, kai maitinsite krūtimi. Mat žindant kūdikį organizme išsiskiria oksitocinas - hormonas, kuris taip pat stimuliuoja gimdos susitraukimus.
Po operacijos galite jausti pilvo pūtimą. Jis gali būti skausmingas kol nepasišalins dujos. Lengvas kvėpavimas pilvu: įkvepiant per nosį pilvas švelniai pakyla ir nusileidžia iškvepiant per burną (kartoti 5 kartus), gali palengvinti tą nemalonų jausmą.
4. Po cezario pjūvio operacijos rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, kurie nespaudžia pilvo ir netrina pjūvio vietos.
5. Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
6. Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
7. Mėlynai-violetinės ir gelsvai žalios mėlynės aplink pjūvio vietą paprastai išnyksta per kelias dienas. Jei pastebėjote patinimą, paraudimą ar siūlės plyšimą, būtinai paprašykite mediko apžiūrėti siūlę. Siūlė gali būti skausminga. Ją būtina prižiūrėti antiseptinėmis priemonėmis kiekvieną dieną.
8. Nėštumas, gimdymas, o vėliau ir vaiko žindymas bei priežiūra iš moters pareikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų. Ypač daug streso moteriai sukelia neplanuotas gimdymas, atliekant cezario pjūvį.
9. Lygiai kaip po natūralaus gimdymo, taip pat ir po Cezario pjūvio operacijos, lytinius santykius rekomenduojama pradėti ne ankščiau kaip 4-6 sav. po gimdymo. Pirmomis dienomis išskyros būna gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos. Kiekvienos moters organizmas yra individualus.
Svarbu.
- atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 val.
- aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose.
Sveikimas po cezario pjūvio operacijos priklauso nuo daugelio faktorių: jūsų amžiaus, sudėjimo, dėl kokių priežasčių atlikta operacija ir pan. Taigi skirtingoms moterims atsistatymo laikas skirtingas. Ir vis dėlto visos moterys po cezario pjūvio tikrai gali tikėtis įvairaus pobūdžio skausmų. Skausmą paprastai sukelia pati pjūvio vieta, gimdos susitraukimai, dujų susikaupimas organizme. Todėl kurį laiką po operacijos skiriami nuskausminamieji preparatai. Kartais nutinka ir taip, kad skausmą malšinančius vaistus reikia vartoti ir kurį laiką grįžus iš ligoninės.
Po cezario pjūvio operacijos parą stebima gimdyvės būklė. Ant pilvo dedamas ledų kompresas, kad efektyviau vyktų gimdos traukimasis ir stabdytų kraujavimą, skiriami nuskausminamieji, gimdos susitraukimą skatinantys ir skrandžio bei virškinamojo trakto funkcijas atstatantys vaistai. Kai kada skiriami ir antibiotikai. Ypač svarbu ankstyvas kūdikio pridėjimas prie krūties - tai taip pat spartina gimdos susitraukimus, stimuliuoja laktaciją.
Pirmosios keletą dienų po cezario pjūvio būna sunkiausios. Net ir tokia smulkmena, kaip persivertimas ant šono, kostelėjimas ar gilus įkvėpimas iš pradžių gali atrodyti kaip sudėtingiausias darbas. Jūsų savijautą palengvins šie patarimai, kaip jaustis geriau pirmomis dienomis po operacijos.
Persivertimas ant šonoŠtai triukas padės jums lengviau persiversti nuo nugaros ant šono: sulenkite kelius taip, kad pėdomis atsiremtumėte į lovą, ant kurios gulite. Remdamasi pėdomis kilstelėkite klubus, kad nuo pečių iki kelių kūnas sudarytų tiesią liniją. Pasukite klubus į šoną ir nuleiskite juos ant lovos. Tada pasukite viršutinę kūno dalį į tą pačią pusę. Štai ir gulite ant šono. Toks pasivertimo būdas apsaugos jūsų ką tik susiūtą žaizdą, nereikės skausmingai trinti alkūnių į paklodes.
Gerklės kutenimas, kosulysKosėti po operacijos sunku ir skausminga. Bet jei buvo taikoma bendroji nejautra - kosėti teks, kad išsivalytų plaučiuose susikaupusios gleivės, ilgainiui galinčios sukelti infekciją. Pabandykite šią užduotį sau palengvinti vadinamąja „lojimo“ technika, leisiančia atsikosėti su minimaliais skausmais: prilaikykite susiūtą žaizdą rankomis, nedidele pagalve ar rankšluosčiu. Giliai įkvėpkite, kad plaučiai prisipildytų oro. Tada pilnai iškvėpkite - stipriai ir staigiai, įtraukus, o ne išpūtus pilvą, tardama garsą „gav“. Pakartokite tai po keletą kartų per valandą, ypač jei jaučiate kutenimą ar skreplius gerklėje, karkalus krūtinės ląstoje. Jei krūtinės ląsta švari, jūs kartkartėmis atsistojate iš lovos - nebūtina kosčioti dažnai. Jei jūs jau iš anksto žinote, kad gimdymo metu bus atliekamas cezario pjūvis - pasitreniruokite šią techniką dar prieš operaciją, kad prireikus jau žinotumėte, kaip tai padaryti.
Pirmieji žingsniaiVeikiausiai pirmą kartą keltis iš lovos pamėginsite praėjus keletui valandų po operacijos. Seselė ar kas nors iš jūsų artimųjų padės jums pirma atsisėsti, paskui - atsistoti. Pirmą kartą atsistojusi galite pajusti silpnumą, galvos svaigimą. Svaigimo galite išvengti jei dar gulėdama lovoje atliksite keletą pratimų rankoms ir kojoms, kad paspartintumėte kraujotaką. Neskubėkite, leiskite sau pamažu priprasti prie kūno padėties pasikeitimo. Kaip atsikelti iš lovos lengviau? Iš pradžių pasiverskite ant šono, nukelkite kojas, kad jos karotų nuo lovos krašto, tada atsargiai atsisėskite. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Kai būsite pasirengusi, nuleiskite kojas ant žemės ir atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Tai nepakenks jūsų siūlei, nors iš pradžių ir atrodys, kad ji pernelyg įsitempusi. Kai tik apsiprasite stovėti, ženkite nedidelį žingsnį. Kaskart keliantis iš lovos pajusite, kad tai padaryti tampa vis lengviau. Stenkitės palengva didinti pasivaikščiojimų atstumą ir laiką.
Žarnyno dujosŽarnyno dujos po cezario pjūvio kartais tampa labai rimta problema. Jausite pilvo pūtimą, jis gali būti skausmingas, kol tos dujos neišeis. Dujų kaupimąsi sukelia sumažėjęs žarnyno aktyvumas po operacijos, jo veiklą dar labiau pristabdo nuskausminamieji vaistai. Dujų atsikratyti padės judesys pirmyn-atgal gulint lovoje, gilus kvėpavimas, supimasis krėsle. Taip pat venkite pilvo pūtimą skatinančių produktų ir gėrimų.
ŠlapinimasisJei į šlapimo pūslę buvo įvestas kateteris, po anestezijos ir pilvo ertmės operacijos gali būti sunku šlapintis. Teiraukitės medicinos personalo - jie ras tinkamiausią būdą jums padėti, gali būti, kad dar kartą prireiks įvesti kateterį.
Maitinimas krūtimiKrūtimi maitinti po cezario pjūvio operacijos ir įmanoma, ir labai rekomenduojama, tačiau problema gali tapti patogi padėtis. Kad apsaugotumėte žaizdos siūlę nuo kūdikio svorio, guldykite jį šalia savęs ant pagalvės arba, jei maitinate sėdėdama, ant pilvo uždėkite pagalvę, o ant pagalvės - kūdikį.
Dažniausiai po cezario pjūvio operacijos mama su mažyliu ligoninėje praleidžia savaitę. Tačiau šio laiko nepakanka kad visiškai atsigautų po gimdymo. Silpnumas ir nuovargis bus juntamas dar kurį laiką.
NamuosePrieš jus išrašydami namo gydytojai perspės, kad nevalia kilnoti sunkių daiktų, iš anksto pradėti mankštintis, atlikti sunkesnių buities darbų. Kuo daugiau ilsėkitės - tai leis jūsų kūnui greičiau atgauti jėgas. Stenkitės daugiau pasivaikščioti, atlikti kvėpavimo pratimus. Paprastai sveikimas po cezario pjūvio trunka 4-6 savaites. Šiuo laikotarpiu:
- Nesinervinkite. Leiskite sau pailsėti. Visa, ko gali prireikti jums ar mažyliui, laikykite netoliese, po ranka. Nekelkite nieko, kas sveria daugiau nei jūsų kūdikis.
- Prilaikykite pilvą. Kai stojatės ar einate, stenkitės į ką nors atsiremti. Prilaikykite pilvą kosėdama, juokdamasi, šnirpšdama nosį - visų šių paprastų judesių metu įsitempia pilvo presas. Maitindama kūdikį įsitaisykite patogiai, ant pilvo užsidėkite pagalvę.
- Apribokite bendravimą. Per daug lankytojų ir svečių namuose pirmomis savaitėmis neleis jums kokybiškai pailsėti. O poilsio jums tikrai reikia.
- Gerkite. Vanduo padės atkurti skysčių balansą po operacijos ir maitinant krūtimi, taip pat saugos nuo vidurių užkietėjimo. Nepamirškite reguliariai šlapintis, kad nekiltų šlapimo takų infekcija.
- Susilaikykite nuo sekso. Rekomenduojamas susilaikymo laikotarpis - 6 savaitės. Bet jei intymumas jums teikia nusiraminimą - neatsisakykite jo. Nerekomenduojamas tik pats lytinis aktas.
- Nevairuokite. Kol kas jums sunku atlikti staigesnius judesius, kurių gali prireikti vairuojant. Todėl saugiau bus važiuoti kaip keleivei.
- Jei gydytojas skyrė - būtinai vartokite medikamentus.
- Nustatytu laiku nepraleiskite vizito pas gydytoją. Informuokite apie menkiausius įtarimus, kad gali būti kilusi infekcija, pasakykite, jei jaučiate stiprius pilvo skausmus, atsirado paraudimų, paburkimų pjūvio vietoje. Būtinai pasakykite jei pajutote gripo simptomus, skausmą krūtinėje.
- Pogimdyminė depresija - taip pat nerimą keliantis faktorius. Todėl pasikonsultuokite su gydytoju, papasakokite apie savo neigiamas emocijas ar dažną nuotaikų kaitą. Laiku suteikta pagalba jus išgelbės nuo daugybės nemalonumų ateityje.
