Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis atneša ir daugybę pokyčių organizme, kurie ne visada būna malonūs. Vienas iš dažniausių nepatogumų, su kuriais susiduria besilaukiančios moterys, yra pilvo pūtimas, ypač ryškus vakare. Nors tai gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad dažniausiai tai yra natūralus organizmo procesas, susijęs su hormonų pokyčiais ir besikeičiančia vaisiaus padėtimi.
Pilvo pūtimo priežastys nėštumo metu
Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis nėštumo metu gali kilti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atskirti natūralius fiziologinius procesus nuo galimų sveikatos sutrikimų.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo pradžioje organizme smarkiai padaugėja hormonų, tokių kaip progesteronas ir estrogenas. Šie hormonai padeda palaikyti gimdos gleivinę ir užtikrina tinkamas sąlygas vaisiaus vystymuisi. Tačiau progesteronas taip pat atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir virškinimo sistemos raumenis. Tai sulėtina maisto judėjimą virškinimo trakte, todėl maistas ilgiau užsibūna, fermentuojasi ir kaupiasi dujos. Šis procesas ypač pastebimas vakare, kai organizmas būna mažiau aktyvus.
Vienų nėščiųjų pilvukas pradeda pūpsoti gana anksti, kitoms pasirodo ganėtinai vėlai. Įprastai pilvas apvalėti pradeda nuo 12-18 nėštumo savaitės: tuo metu gimda pradeda plėstis virš gaktikaulio. Būtent tokius duomenis įvairiose apklausose nurodė moterys, besilaukiančios pirmagimio.
Daugiavaisis nėštumas
Daugiavaisio nėštumo atveju pilvas gali pradėti augti ir matytis dar pirmąjį trimestrą. Tai lemia didesnis augantis vaisių kiekis ir intensyvesnis gimdos plėtimasis.
Mitybos įpročiai
Tam tikri maisto produktai gali skatinti dujų kaupimąsi. Tarp jų - ankštiniai augalai, kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai), gazuoti gėrimai, produktai, turintys daug tirpiųjų skaidulų, dirbtiniai saldikliai. Greitas valgymas, kalbėjimas valgant ar kramtomosios gumos kramtymas taip pat skatina oro nurijimą, kuris kaupiasi virškinimo trakte.
Dažniausi dujas skatinantys produktai:
- Pupelės, žirniai, lęšiai
- Kopūstai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai, brokoliai
- Šparagai, svogūnai, česnakai
- Obuoliai, vynuogės
- Gazuoti gėrimai
- Produktai su dirbtiniais saldikliais
Virškinimo sutrikimai
Vidurių užkietėjimas yra viena iš dažniausių pilvo pūtimo priežasčių nėštumo metu. Apsunkintas tuštinimasis sukelia spaudimą žarnynui, o užsistovėjęs maistas gali fermentuotis ir sukelti dujų kaupimąsi. Taip pat, žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimas gali lemti per didelę dujų gamybą.
Nėštumo pabaigoje augantis vaisius pradeda vis labiau spausti aplinkinius organus, įskaitant storąją žarną, todėl gali pasireikšti vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Vėlesniame nėštumo etape, augantis vaisius pradeda vis labiau spausti aplink esančius organus. Absoliučia dauguma atveju dujų kaupimasis yra tiesiog diskomfortą kelianti problema.
Pilvo raumenų diastazė
Vienas iš mažiau pastebimų, bet svarbių pilvo pūtimo priežasčių nėštumo metu ir po jo yra tiesiųjų pilvo raumenų diastazė. Tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, kuris įvyksta didėjant gimdai. Pilvo raumenys išilgai bambos linijos yra sujungti sausgysliniu audiniu, vadinamuoju baltąja linija. Kai spaudimas į raumenis pasidaro per didelis, baltoji linija išsiplečia, taip suteikdama daugiau vietos besivystančiam kūdikiui. Deja, pasibaigus nėštumui baltoji linija ne visada savaime susitraukia, o pilvukas taip ir lieka atsikišęs. Moterys dažnai pastebi, kad iš ryto pilvas atrodo lygus, o pavalgius ar atsigėrus jis iš karto išsipučia. Tai nėra vien estetinė problema - diastazė smarkiai padidina pilvo sienos išvaržų riziką, gali sukelti skausmą ar tempimo jausmą.
Anot plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Giedrės Stundžaitės-Baršauskienės, diastazė nėra retas reiškinys - ji pasireiškia šešioms iš dešimties gimdžiusių moterų, tačiau daugelis tai priima kaip natūralią nėštumo pasekmę. Efektyvių prevencijos priemonių, padedančių užkirsti kelią raumenų išsiskyrimui, nėra. Diastazė gali atsirasti ir labai sportiškoms, ir nesportuojančioms moterims.
Negydant diastazės, laisvą plotą pilve užima žarnynas, todėl moters pilvas ir atrodo lyg išpūstas, vargina pilvo pūtimas. Plati ir išplonėjusi baltoji linija tampa silpnąja organizmo dalimi - šioje zonoje moterims gali pradėti formuotis pilvo sienos išvaržos, kurias gali išprovokuoti ir sunkesnio daikto pakėlimas.
"Fizinis krūvis stiprina raumenis, tačiau nedaro įtakos sausgysliniam audiniui, todėl nei sportas, nei masažai, nei korsetai nepadės sumažinti pačios diastazės. Šiuo atveju vienintelis efektyvus gydymo būdas yra chirurginė operacija", - sako gydytoja.
Stresas ir emocinė būsena
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar nerimas, gali paveikti žarnyno veiklą. Nervų sistema yra glaudžiai susijusi su virškinimu, tad esant stresui sutrikdoma normali maisto judėjimo per žarnyną veikla, dėl ko kaupiasi dujos.
Kitos pilvo pūtimo priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali turėti įtakos virškinimo sistemos veiklai. Be jau minėtų priežasčių, verta paminėti ir:
- Padidėjęs jautrumas kvapams: Kai kuriuos maisto produktus ar jų kvapus gali tapti sunkiau toleruoti, o tai gali paveikti mitybos pasirinkimus ir sukelti papildomų virškinimo problemų.
- Pykinimas ir vėmimas: Nors tai dažniau pasireiškia nėštumo pradžioje, pykinimas ir vėmimas gali sutrikdyti normalų virškinimo procesą.
- Nugaros skausmas: Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Netaisyklinga laikysena, kai moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, apkrauna apatinę stuburo dalį, o tai gali netiesiogiai paveikti ir virškinimo sistemos veiklą.
- Šlapimo takų infekcijos: Nėštumo metu pakinta šlapimo takų anatomija, o didėjanti gimda gali spausti šlapimo pūslę. Tai gali sukelti šlapimo takų infekcijas, kurios kartais gali pasireikšti ir pilvo skausmu ar pūtimu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pilvo pūtimas nėštumo metu dažniausiai yra nekenksmingas, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Būtina pasitarti su gydytoju, jei pilvo pūtimas pasireiškia kartu su:
- Stiprus pilvo skausmas
- Kraujas išmatose
- Staigus svorio kritimas
- Ilgalaikis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Jei krenta svoris, atsiranda galvos svaigimas ir dažni pykinimo ar viduriavimo protrūkiai
Taip pat, jei turite kokių nors abejonių dėl savo būklės ar vartojamų vaistų, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip palengvinti pilvo pūtimo simptomus?
Nors visiškai išvengti pilvo pūtimo nėštumo metu gali būti sunku, yra keletas būdų, kaip sumažinti jo intensyvumą ir palengvinti diskomfortą:
Mitybos korekcijos
Svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Venkite produktų, kurie skatina dujų kaupimąsi. Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis, lėtai ir kruopščiai kramtydamos maistą. Vartokite pakankamai skysčių, geriausia - vandens.
Patarimai:
- Venkite persivalgymo.
- Mažinkite gazuotų gėrimų ir dirbtinių saldiklių vartojimą.
- Identifikuokite ir venkite maisto produktų, kurie sukelia jums pilvo pūtimą. Veskite maisto žurnalą.
- Įtraukite į savo mitybą daugiau vaisių ir daržovių (ypač agurkų), tačiau stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skaidulų kiekį.
- Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
- Vengti sūraus maisto.
- Venkite labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir lengvas pasivaikščiojimas, gali padėti pagerinti virškinimą ir sumažinti dujų kaupimąsi. Taip pat svarbu vengti streso ir užtikrinti pakankamą poilsį.
Patarimai:
- Daugiau vaikščiokite, užsiimkite lengva mankšta ar joga.
- Stenkitės daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų.
- Vakarienę valgykite anksčiau ir neikite gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio).
- Pasikelkite galvūgalį (aukštesnė pagalvė), kad palengvintumėte virškinimą miego metu.
- Mėnesį po operacijos dėvėkite specialų korsetą, kol audiniai visiškai nesugyja.
- Susilaikykite nuo fizinių pratimų, kuriuos atliekant įsitempia pilvo raumenys, taip pat nekilnokite sunkesnių nei 5 kg daiktų.
- Venkite ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keiskite, pagulėkite ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Rinkitės patogią, nespaudžiančią avalynę.
- Kai kurios moterys smarkiai išgyvena dėl po nėštumo pakitusių kūno formų. Būna, kad pradeda gėdytis savo kūno, vengti intymumo, o tai tiesus kelias į krizę šeimoje.
- "Diastazių operacijų metu suformuojame pilvo kontūrą, moterys atgauna liemenį. Tai sustiprina moters pasitikėjimą savimi, teigiamai veikia jos ir visos šeimos psichologinę sveikatą. Tai irgi labai svarbu", - pabrėžia gydytoja G.
Vaistinės priemonės
Esant stipriam pilvo pūtimui, galima vartoti nereceptinius vaistus, kurių sudėtyje yra simetikono, pvz., Espumisan®. Simetikonas padeda sumažinti dujų burbuliukų paviršiaus įtampą, taip palengvindamas jų pasišalinimą.
Nėštumo simptomų gydymas: kaip išvengti pilvo pūtimo nėštumo metu
Jei nėštumas - ne paskutinis, diastazės panaikinimo operacija, kurios metu suartinami pilvo tiesieji raumenys, nėra kontraindikacija kitam nėštumui. Tiesiog tikėtina, kad per kitą nėštumą diastazė atsinaujins ir operaciją reikės pakartoti.
Dažniausiai tokios operacijos atliekamos 30-45 metų moterims, kurios nebeplanuoja nėštumų. Atlikus operaciją, bamba nepakeičia savo pozicijos, todėl jei reikia, vėliau moteriai galima atlikti laparoskopines operacijas.
Ar diastazės operacijos metu galima nusiurbti riebalus? "Idealiu atveju raginame pacientes prieš operaciją numesti antsvorį. Tačiau atliekame ir kombinuotas operacijas - galime pašalinti susikaupusius riebalus nuo šonų, taip pat virš bambos. Drastiško riebalų nusiurbimo, ypač priekinėje pilvo sienos pusėje, neatliekame, kad nebūtų sutrikdyta odos kraujotaka", - sako gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Diastazės operacijos atliekamos taikant bendrinę nejautrą. Jos užtrunka 2-4 valandas. "Kadangi nuo diastazės kenčia paprastai neseniai vaikų susilaukusios moterys, gydymą planuojame, kai pasibaigia žindymo periodas, kad operacijos metu naudojami vaistai nebūtų perduodami kūdikiui su mamos pienu", - atkreipia dėmesį gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Anot gydytojos, pirmosiomis dienomis dėl susiūtų raumenų būna tempimo pojūtis pilve, tačiau ilgainiui jis praeina. Mėnesį moteris turi dėvėti specialų korsetą. Kol audiniai visiškai nesugyja, reikėtų susilaikyti nuo fizinių pratimų, kuriuos atliekant įsitempia pilvo raumenys, taip pat nekilnoti sunkesnių nei 5 kg daiktų.
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išskiriama daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
