Emocinio intelekto ugdymas tampa itin aktualus vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Ugdant vaiko emocinį intelektą negalima pasikliauti vien intuicija, bet kaip ir visuose moksluose reikia remtis sukauptomis žiniomis, kad priimtume pagrįstus sprendimus ugdant jaunąją kartą. Lietuvoje jau kuris laikas taikomos adaptuotos užsienio valstybių praktikos, kurios yra nukreiptos į socialinį ir emocinį vaikų ugdymą, tačiau jomis naudojasi tik keli procentai ugdymo įstaigų, nes patys pedagogai neturi pakankamai žinių vaikų emocinių gebėjimų ugdymui. Taip pat svarbus aspektas ir ar tėvai supranta kaip svarbu vaikui gebėti valdyti savo emocijas, ir ar jie patys yra pakankamai emociškai išprusę. Todėl šiame kontekste iškyla aktualūs tyrimo klausimai: Kaip pedagogai planuodami veiklas į jas integruoja vaiko emocinio intelekto ugdymą?
B. Elkjaer (2009) teigia, kad patirtis pirmiausia susijusi ne su žiniomis, o su žmogaus gyvenimu kaip procesu. Žmogaus gyvenimas yra nuolatinis santykis tarp žmogaus ir aplinkos. Šis santykis turi tą pačią svarbą ir reikšmę kaip ir patirtis, bet taip pat apima emocijas, estetiką, etiką ir žinias. Kai siekiama įgyti žinių, patirties nepakanka. Esminis mokymasis, anot R. Usher (2009), grindžiamas gyvenimo būdo ar stiliaus praktika. Šis teiginys paneigia idėją, kad mokymasis kyla iš patirties. Nepaisant to, patirtis ir mokymasis yra tarpusavyje susiję, interaktyvūs ir dinamiški procesai.
Pedagogo vaidmuo ir metodai
Atliktas tyrimas parodė - pedagogo vaidmuo, ugdant vaiko emocinį intelektą yra pasirinkti atitinkamus ugdymo būdus. Tam jie dažniausiai naudoja emocijų identifikavimą, vaikų įtraukimą į meninę ugdomąją veiklą ir retai kada pasitelkia specialias sukurtas programas. Visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis vyksta panaudojant priemones, esančias gamtoje. Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t.y. emocinio intelekto ugdymo galimybės (ugdymo priemonės, metodai, aplinkos pritaikymas) Lauko darželiuose, pedagogų, dirbančių Lauko darželiuose, vaidmuo (per asmeninį pavyzdį) ugdant vaiko emocinį intelektą.
Pedagogai, dirbantys ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse, ugdo vaikų emocinį intelektą per žaidimą ir įvairias veiklas. Kalbant apie emocinio intelekto ugdymą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visa muzikinė veikla ugdo emocinį intelektą. Taip pat svarbus vaidmuo tenka vaidinimui per žaidimą ir pokalbiams. Pedagogai kalba apie emocijas, turi savaitinius susirinkimus šia tema. Emocinis intelektas ugdomas žaidimų metu, skaitant/dainuojant, emocinio intelekto ugdymo pamokėlių metu, atliekant dienos veiklas, laisvu nuo veiklų metu, visos dienos metu reaguojant į įvairias situacijas.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko daželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą. Ugdant vaikų emocinį intelektą labai svarbus tėvų ir pedagogų elgsenos pavyzdys, jų bendradarbiavimas.
Pedagogai naudoja rekomendacijas, pateiktas mokslinėje literatūroje, ieško efektyviausių būdų ir priemonių. Pastebima, kad gamta ir veiklos lauke daro didžiulę įtaką vaiko emocinio intelekto vystymuisi. Lauko darželių koncepcija yra ne turėti vieną erdvę, t. y. nuolat keliauti, patirti, tyrinėti. Sunkumai, su kuriais susiduria lauko darželiuose dirbantys pedagogai, nėra specifiniai.
Emocinis intelektas yra trijų komponentų (savižinigos, kitų pažinimo ir savireguliacijos) derinys. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai emocinio intelekto ugdymas pradedamas kuo anksčiau ir kuo įvairesniais būdais. Lauko darželių veiklų ypatumai skatina vaikų patirtinį ugdymą, skatina vaikų vystymąsi ir padeda ugdyti emocinį savikontrolę bei pasitikėjimą savimi. Vaiko sprendimai, asmeninė patirtis įgyjama bendraujant su gamtine aplinka.
Pedagogai, dalyvavę tyrime, pabrėžė, kad lauko darželiuose esančios funkcionalios erdvės yra labai svarbios vaikų emocinio intelekto ugdymui. Tyrime dalyvavę asmenys pabrėžė, kad nuolat vaikus supanti gamta, gamtiniai objektai skatina teigiamas vaikų emocijas, teikia džiaugsmo.
Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, susiduria su įvairiais iššūkiais ugdant vaikų emocinį intelektą. Nors dalis pedagogų teigia, kad sunkumų nekyla, kita dalis nurodo, jog trūksta mokymų pačiam pedagogui, kaip tinkamai ugdyti vaikų emocinį intelektą, taip pat sunku pačiam rodyti tinkamą pavyzdį savo elgesiu. Kai kuriems pedagogams sunku suvaldyti grupę, ypač jei grupėje yra 24 vaikai. Kiti susiduria su bendradarbiavimo trūkumu iš tėvų pusės.
Norint tinkamai ugdyti vaikų emocinį intelektą, svarbu atsižvelgti į įvairias ugdymo priemones ir metodus. Kai kurie pedagogai naudoja specialias programas, tokias kaip "Zippio draugai", "Kimochi", "LIONS QUEST", "Thinking school", "Gyvenimo įgūdžių programa". Kiti pritaiko turimų programų principus su turimomis priemonėmis arba kuria savo metodus, pavyzdžiui, per žaidimus, pokalbius, savaitinius susirinkimus emocijų tema, meninę veiklą.
Pedagogai vertina vaikų elgesį ir reaguoja į jį įvairiais būdais. Teigiamas elgesys yra giriamas asmeniškai, klasėje, kad girdėtų kiti vaikai, taip pat prie tėvų. Kartais pagiriamas ir vakare tėvams vaikui girdint. Netinkamas elgesys aptariamas su vaiku, jam asmeniškai ar prie kitų, o vakare tėvams pasakojama, kartais vaikui girdint, kartais ne. Kiti pedagogai ignoruoja netinkamą elgesį, jei mato, kad jis yra dėmesio siekimas, arba baudžia vaiką, neleisdami žaisti.
Bendravimas su vaikais prasideda nuo pasisveikinimo. Pedagogai pritaria įvairiems pasisveikinimo būdams: priglusti/pasilenkti iki vaiko akių lygio, apsikabinti, paspausti ranką, pasisveikinti žodžiu ir palydėti pas draugus, ar padainuoti nuotaikingą pasisveikinimo dainelę. Kiti pedagogai pasisveikina žodžiu ir tęsia savo darbus, arba laukia, kol susirinks visa grupė.
Ugdant vaikų emocinį intelektą, svarbus yra ir pedagogų dalyvavimas vaikų veiklose. Kai kurie pedagogai stebi vaikus, užtikrina saugumą, bet ir žaidžia kartu su jais, ypač su tais, kurie nori dėmesio. Kiti inicijuoja bendrus žaidimus lauke. Tačiau yra ir tokių, kurie lauke su vaikais neina, nes tai daro kolega/ė/kitas darbuotojas.
Valgymo metu pedagogai taip pat stengiasi palaikyti ryšį su vaikais. Dažniausiai visi valgo kartu, šnekučiuojasi, tačiau kai kuriose įstaigose mokytojos valgo prie atskiro stalo arba valgo savo pertraukos metu, kai vaikai nemato. Kai kurios pedagogės valgo stovėdamos, nes neturi tam tinkamos vietos.
Prieš miegą pedagogai skaito vaikams knygas, įjungia lopšines, miego muziką, apkloja, paglosto ar kitaip pabūna šalia, jei vaikui to reikia. Kai kurie pedagogai seka savo sugalvotas pasakas pagal dienos situacijas.
Socialinis-emocinis mokymasis: kas yra SEL ir kodėl SEL svarbus
Vaikų emocinio intelekto ugdymas yra nuolatinis ir kompleksinis procesas, kuriame svarbus kiekvieno pedagogo vaidmuo, jo pasirinkti metodai, bendradarbiavimas su tėvais bei tinkamai paruošta ugdomoji aplinka.
tags: #pedagogu #vaidmuo #ugdant #ikimokyklinio #amziaus #vaiku
