Nėštumas - tai vienas laimingiausių įvykių moters gyvenime, tačiau ne visada jis klostosi sklandžiai. Kiekviena planuojanti pastoti ar jau besilaukianti moteris privalo žinoti apie galimas nėštumo rizikas. Šiandien ypatingą dėmesį skirsime pačiai pavojingiausiai - didelės rizikos nėštumui.
Didelės rizikos (arba didelės rizikos) nėštumai apibrėžiami kaip tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys nėštumo metu. Šiai kategorijai priklauso maždaug 20-30% moterų, todėl, siekiant pagerinti akušerijos rezultatus, itin svarbu laiku nustatyti šią grupę ir skirti jai specialų gydymą bei priežiūrą.
Didelės rizikos nėštumo rizikos veiksniai ir priežastys
Moters gyvenimo būdas, įvairios sveikatos problemos ir organizmo pokyčiai gali lemti, kad nėštumas bus laikomas pavojingu. Kai kurie bendri rizikos veiksniai, galintys padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę, yra šie:
- Amžius: ypač jei mama jaunesnė nei 20 metų arba vyresnė nei 35 metų. Gydytojų teigimu, vis daugiau porų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, planuoja susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje. Pasauliniu mastu vis daugiau porų renkasi pradėti šeimą būdamos vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, Ispanijoje daugiau nei 10 proc. gimdyvių yra virš 40 m., o JAV 2023 m. registruota daugiau nei 4 proc. tokio amžiaus gimdančiųjų.
- Ligos ir sveikatos sutrikimai:
- Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
- Epilepsija
- Anemija
- Trombocitų sutrikimai
- Diabetas (nėščiųjų diabeto rizikos veiksniai: cukrinio diabeto šeiminė anamnezė, padidėjęs gliukozės išsiskyrimas su šlapimu, nėščiosios amžius 35m. ir daugiau, antsvoris, ankstesnio naujagimio svoris 4kg ir daugiau, ankstesnis naujagimis gimė su raidos ydomis).
- Genetiniai sutrikimai (giminingos santuokos, paveldėtos ligos). Genetinių mutacijų atsiradimo rizika didėja su tėvų amžiumi: vyrams ji pradeda gerokai kilti peržengus 40 metų amžių, o moterims - jau po 35-erių.
- Neurologiniai sutrikimai
- Inkstų liga
- Kepenų liga (gelta)
- Širdies sutrikimai
- Gerybiniai navikai (fibromos)
- Vėžys
- Plaučių būklė, astma
- Vilkligė
- Šlapimo takų infekcijos
- Lytiškai plintančios ligos
- Kraujavimo sutrikimai arba menstruacijų sutrikimai
- Autoimuniniai sutrikimai
- Ankstesnės nėštumo ir gimdymo istorijos:
- Nevaisingumo gydymas (nesėkmingos procedūros)
- Ankstesni C skyriai (daugiau nei vienas cezario pjūvis)
- Ankstesni abortai
- Nepalanki akušerinė anamnezė (nevaisingumas, du ir daugiau iš eilės neišnešioti gimdymai, gimdos operacijos, eklampsija, tromboembolinės komplikacijos, perinatalinė mirtis).
- Priešlaikinio gimdymo istorija
- Ankstesnis vaiko, turinčio genetinę būklę, pvz., Dauno sindromą, gimimas.
- Nėštumo metu atsiradusios komplikacijos ar ypatumai:
- Dvynių nėštumas arba mažas placentos augimas
- Nėštumas su daugybe vaisių (dvynių, trynukų)
- Gyvenimo būdas ir kiti veiksniai:
- Asmeniniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikrų narkotikų vartojimas
- Labai mažas arba antsvoris nėštumo metu
- Gimdos problemos, pvz., nenormali forma
- Hormoniniai pokyčiai arba esami menstruacijų sutrikimai
- Prasta prenatalinė mityba
- Gimdos kaklelio silpnumas arba trumpas gimdos kaklelis
Didels rizikos nėštumo požymiai
Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo įprastų nėštumo simptomų, nes gali būti daug priežasčių ir susijusių požymių. Moteriai gali pasireikšti įvairūs simptomai, priklausomai nuo būklės ar ligos, darančios įtaką nėštumui. Kai kurie galimi požymiai:
- Stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje
- Pastebimi regėjimo pokyčiai, įskaitant neryškų matymą
- Nuolatiniai galvos skausmai
- Nuotaikos sutrikimai
- Skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis
- Skaidrus, vandeningas skystis, panašus į mielių infekciją (gali reikšti vaisiaus vandenų nutekėjimą)
- Dažni susitraukimai
- Nekontroliuojamas kraujavimas arba nenormalus kraujavimas
- Sumažėjęs vaisiaus judėjimas
Nėščios moterys, sergančios tam tikromis ligomis, gali turėti specifinių požymių. Pavyzdžiui, sergančios cukriniu diabetu gali turėti IUGR (intrauterinio augimo apribojimą) arba labai numesti svorio. Pacientėms, kurioms anksčiau buvo atliktas cezario pjūvis ar abortas, gali pasireikšti nekontroliuojamas kraujavimas. Taip pat gali pasireikšti:
- Mažas trombocitų skaičius
- Kai kuriems pacientams pasireiškia anemija
- Vitamino D ir B12 trūkumas gali sukelti problemų
- Ankstesniam nėštumui C sekcijos gresia pavojus
- Negimdinis nėštumas
- Pastovi hipertenzija
Vertinimas ir atranka
Įvertinimas: Išsamus įvertinimas padeda nustatyti problemos pobūdį, diagnozę ir parengti konkrečias gydymo rekomendacijas. Visi didelės rizikos atvejai turėtų būti nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Tačiau kai kurie rizikos veiksniai gali pasireikšti vėliau ir bus atpažinti vėlesnių vizitų metu.
Pradinė atranka apima:
- Motinos amžiaus vertinimą
- Reprodukcinės istorijos analizę
- Šeimos istorijos išsiaiškinimą
Diagnostiniai tyrimai
Atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti motinos ir vaisiaus būklę:
- Neinvaziniai testai:
- Vaisiaus echoskopija (ultragarsas)
- Kardiotokografija (CTG) - vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimas
- Testas be streso (NST)
- Susitraukimo streso testas (CST)
- NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas) - kraujo tyrimas, leidžiantis įtarti chromosomines anomalijas (pvz., Dauno, Patau, Edvardso sindromus).
- Invaziniai tyrimai:
- Chorioninio gaurelio mėginių ėmimas
- Amniocentezė
- Perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas
- Fetoskopija (vaisiaus endoskopija)
ACOG paaiškina: prenatalinis genetinis tyrimas
Sveikatos sutrikimai, komplikuojantys nėštumą
Tam tikros sveikatos būklės gali žymiai padidinti nėštumo riziką ir reikalauti ypatingo dėmesio:
- Diabetas
- Širdies ligos
- Inkstų ligos
- Autoimuninės reumatologinės ligos
- Venų tromboembolinės ligos
- Plaučių ligos
Nėštumo komplikacijos
Didelės rizikos nėštumas gali būti susijęs su įvairiomis komplikacijomis, tokiomis kaip:
- Spontaniški persileidimai
- Negimdinis nėštumas
- Gestacinė trofoblastinė liga
- Placentos anomalijos
- Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos
- Hipertenziniai sutrikimai (preeklampsija, eklampsija)
- Priešlaikinis gimdymas
- Daugiavaisis nėštumas
- Traumos
- Priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas
Laikinas pasirengimas ir darbo valdymas
Pagrindinis tikslas yra užtikrinti saugų gimdymą, todėl svarbu palaukti, kol nėštumas pasieks tinkamą stadiją, ypač kol vaisiaus plaučiai bus pakankamai subrendę. Prieš pastojant, svarbu atlikti patikrinimus ir konsultacijas, siekiant išvengti didelės rizikos nėštumo. Po pastojimo, kruopštus anamnezės rinkimas, dažni tyrimai, skenavimai, kraujo tyrimai, tinkama mityba ir esamų sveikatos problemų gydymas padeda išvengti nėštumo komplikacijų.
Didelės rizikos nėštumo valdymas
Konkretūs rizikos veiksniai lemia, kaip bus valdomas didelės rizikos nėštumas. Įprastai moteriai skiriamas intensyvesnis stebėjimas ir priežiūra:
- Dažnesni apsilankymai pas gydytoją: paprastai planuojama daugiau prenatalinių vizitų, siekiant atidžiai stebėti nėštumo eigą.
- Konsultacijos su specialistais: priklausomai nuo nustatytos rizikos, gali būti rekomenduojamos konsultacijos su papildomais medicinos ekspertais.
- Didesnis vaisiaus stebėjimas: atliekama daugiau vaisiaus įvertinimų ir ultragarso skenavimų, siekiant užtikrinti jo sveiką vystymąsi.
- Namų stebėjimas: gali būti rekomenduojama matuoti kraujospūdį namuose.
- Vaistų vartojimo kontrolė: atidžiai stebimas esamų ligų gydymui skirtų vaistų vartojimas.
Didelės rizikos nėštumo gimdymas dažniausiai rekomenduojamas ligoninėje, nes gimdymas namuose gali būti per daug rizikingas moterims, turinčioms sunkių sveikatos sutrikimų ar komplikacijų. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, kūdikis gali būti pagimdytas natūraliu būdu arba atlikus cezario pjūvį. Didelės rizikos gimdymo numatymas ir valdymo procedūrų planavimas yra būtini, siekiant užtikrinti saugesnį gimdymą.
