Nėštumo metu kūnas patiria didelius pokyčius, kurie gali lemti tiesiojo pilvo raumens diastazę - tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimą. Ši būklė, dar vadinama „mamyčio pilvuku“, gali sukelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir rimtesnių sveikatos problemų, įskaitant pilvo sienos išvaržas.
Pilvo sienos (bambos) išvarža - tai patologija, kuomet dalis organo ar audinio išsikiša per silpną raumens sieną, supančios pilvą, į poodį. Bambos išvarža atrodo kaip apvalus ar ovalus bambos iškilimas. Pilvo sienos išvaržos yra gana dažnos ir nebūtinai pavojingos, tačiau kartais gali sukelti skausmą, diskomfortą arba palaipsniui didėti.
Tiesiojo pilvo raumens diastazė yra būklė, kai dėl nėštumo ar nutukimo tiesieji pilvo raumenys išsiskiria į šalis ir taip prarandamas pilvo sienos vientisumas. Ši būklė kamuoja daugybę gimdžiusių moterų. Nors pilvo raumenų išsiskyrimas nėštumo metu yra normalus reiškinys, ypač paskutinį trimestrą, augant vaisiui ir gimdai, po gimdymo jis gali išlikti ir sukelti problemų.
Kas yra tiesiojo pilvo raumens diastazė?
Pilvo raumenų diastazė (išsiskyrimas) yra būklė, kai dėl nėštumo ar nutukimo tiesieji pilvo raumenys išsiskiria į šalis ir taip prarandamas pilvo sienos vientisumas. Pilvo sienos diastazės atveju kairės ir dešinės pusės tiesieji pilvo raumenys atsiskiria viduryje ties baltąja pilvo linija. Ši būklė pasireiškia mažiausiai dviem trečdaliams nėščių moterų, ji paprastai pastebima trečiąjį trimestrą didėjant pilvui. Tyrimai parodė, kad šis skaičius sumažėjo iki trečdalio po gimdymo, po kurio diastazė išlieka problema neribotą laiką, nebent bus kreipiamasi į profesionalą.
Vienas iš pagrindinių diastazės požymių - tai po nėštumo ir gimdymo atsikišęs pilvukas, kurio nepavyksta atsikratyti nei sportuojant, nei laikantis dietų. Dažniausiai itin ryškus pilvo raumenų išsiskyrimas matomas plika akimi, pilvas išsipučia pavalgius ar atsigėrus vandens. Nėštumo metu pilvo raumenų išsiskyrimas laikomas normaliu reiškiniu, ypatingai paskutinį nėštumo trimestrą, augant vaisiui, didėjant gimdai ir tempiantis pilvo raumenims.
Pilvo raumenų diastazės priežastys ir rizikos veiksniai
Tiesieji pilvo raumenys yra priversti ištempti, kai nėštumo metu sparčiai didėja gimda. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Cezario pjūvio operacija taip pat padidina riziką išlikti diastazei po gimdymo dėl patirtos raumenų ir fascijų traumos pilvo srityje. Pilvo dydis taip pat daro įtaką: jei pilvas yra labai didelis ir atsikišęs į priekį, yra didesnė tikimybė gauti mikro traumas, nes yra tiesiog per didelis spaudimas į pilvo sieną ir audiniai gali neatlaikyti. Aktyvus sportas be korpuso kontrolės taip pat gali prisidėti prie diastazės atsiradimo. Kiti rizikos veiksniai: gimdymo metu prarastas kvėpavimas ir susitelkimas į skausmą, o ne į paleidimą, nuolatinis stresas, netinkama mityba, žindymas, genetika, dvynukų nešiojimas arba greitai sekantis antras nėštumas.
Retesniais atvejais diastazė gali atsirasti ir vyrams, ypač tiems, kurie turi antsvorio, intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Dėl amžinių pilvo raumens pakitimų ir jungiamojo audinio struktūros pokyčių, ši sveikatos būklė gali pasireikšti ir abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonėms.
Pilvo sienos išvaržos
Pilvo sienos išvarža yra išvaržos tipas, atsirandantis pilvo sienelėje, konkrečiai toje pilvo srityje, kurios nedengia šonkaulių narvas. Ji gali pasireikšti kaip iškilimas ar patinimas pilvo srityje, dažnai tampa labiau pastebimas žmogui stovint ar įsitempiant. Bambos išvarža yra chirurginė būklė, kai pilvo ertmės audiniai, tokie kaip žarnynas ar riebalinis audinys, išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą. Ši sritis yra natūraliai silpnesnė, nes per ją vaisiaus vystymosi metu praeina virkštelė, kuri po gimimo užsidaro, tačiau kartais lieka defektas.
Pilvo sienos išvaržas daugiausia sukelia struktūriniai pilvo sienos trūkumai, tačiau tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jų vystymosi. Pavyzdžiui, lėtinis kosulys ar įtampa dėl sunkaus svorio kilnojimo gali padidinti intraabdominalinį spaudimą, dėl kurio gali susidaryti išvarža. Genetinis polinkis gali turėti įtakos pilvo išvaržų vystymuisi. Asmenys, kurių šeimoje yra buvę išvaržų, gali turėti didesnę tikimybę jas išsivystyti. Gyvenimo būdo pasirinkimai gali reikšmingai paveikti pilvo sienos išvaržos išsivystymo tikimybę. Tokie veiksniai kaip nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir blogi mitybos įpročiai gali prisidėti prie pilvo sienos silpnumo.
Simptomai ir savidiagnostika
Dažniausias pilvo išvaržos simptomas yra pastebimas iškilimas arba patinimas pilvo srityje. Tam tikri simptomai gali rodyti komplikacijas ir reikalauti nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vienas iš pagrindinių diastazės požymių - tai po nėštumo ir gimdymo atsikišęs pilvukas, kurio nepavyksta atsikratyti nei sportuojant, nei laikantis dietų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja paprastą būdą pasitikrinti savarankiškai dėl raumenų prasiskyrimo. Jeigu raumenys yra prasiskyrę, išryškėjusį sausgyslinio audinio tarpą išilgai bambos galima pajusti prispaudus kelis pirštus - jie be didesnio pasipriešinimo įdumba į vidų.
Be estetinio diskomforto, susiduriama ir su sveikatos sutrikimais. Dažniausiai pilvo raumenų diastazė iššaukia ne tik psichologines problemas dėl pasikeitusios išvaizdos. Moterims diastazė ilgainiui sukelia ir sveikatos problemų - pradeda skaudėti nugarą, atsiranda pilvo sienos išvaržų, silpnėja dubens dugno raumenys, intensyvėja šlapimo nelaikymo problema, suprastėja lytinis gyvenimas.
Gydymo galimybės
Operacija - dažniausiai vienintelis efektyvus gydymo būdas pilvo išvaržoms. Neoperuojama išvarža gali įstrigti ir sukelti organizmui nepageidaujamų komplikacijų. Dėl to gali atsirasti žarnų nepraeinamumo galimybė ar sutrikti išvaržos maiše spaudžiamo organo kraujotaka ir net prasidėti gangrena. Chirurginis gydymas yra efektyviausias sprendimas ir esant ilgalaikei diastazei, kai kitais metodais jos įveikti nepavyksta. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje tausojanti operacija atliekama laparoskopiniu būdu.
Vienas naujausių ir veiksmingiausių metodų, atliekant laparoskopinę pilvo raumenų diastazės korekciją, yra SCOLA (angl. Subcutaneous Onlay Laparoscopic Approach). Šios metodikos privalumai - mažesnė komplikacijų rizika, puikus estetinis rezultatas dėl itin mažo pjūvio. Operacijos metu prasiskyrę raumenys sukabinami. Po pusės metų randai praktiškai nebematomi. Laparoskopinės diastazės korekcijos metu susiuvami tik išsiskyrę pilvo raumenys, odos paodės perteklius nešalinamas. Todėl paciento svoris geram rezultatui pasiekti yra svarbus.
Kineziterapija - bene dažniausiai pilvo raumenų padėtis koreguojama specialiais pratimais. Treniruojami gilieji pilvo raumenys, vengiant pratimų, apkraunančių tiesiuosius pilvo raumenis. Profilaktinė priemonė mažinant pilvo raumenų diastazę gali būti korsetas, suveržiantis pilvą, tačiau korsetų reikia vengti nuo trečiojo nėštumo trimestro iki 6 sav. po gimdymo.
6 Mistakes Causing Diastasis Recti During Pregnancy! (HOW TO PREVENT DIASTASIS RECTI)
Pooperacinis laikotarpis ir gijimas
Po laparoskopinės diastazės korekcijos operacijos į darbą galima grįžti praėjus 2 savaitėms po operacijos arba 4 savaitėms, jei dirbate fizinį darbą. Pacientai turi dėvėti specialų korsetą pilvo sienai stiprinti, rinktis ramesnio tempo gyvenseną, apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo. Po operacijos pilvo sienos raumenys gali vėl prasiskirti, atsirasti išvaržos, jei moterys nusprendžia vėl susilaukti atžalų. Tačiau anksčiau atlikta diastazės operacija kitam nėštumui ir gimdymui netrukdo.
Po operacijos apie mėnesį rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir taikyti kompresiją pilvo srityje (dėvėti korsetą). Apie 7-9 paras po operacijos tenka gyventi su išvestu vamzdeliu (drenu) iš operacinio pjūvio, kad susidaręs audinių skystis nesikauptų ir pasišalintų. Dirbant sėdimą darbą, pacientai gali sugrįžti dirbti jau po 2 savaičių, dirbant fizinį darbą - po mėnesio ar šiek tiek daugiau.
Bambos išvarža kūdikiams
Bambos išvarža dažnai pasitaiko naujagimiams ir kūdikiams, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiems, ypač dėl padidėjusio pilvo slėgio ar silpnėjančios pilvo sienelės. Kūdikiams bambos išvarža (ypač mažesnė nei 1-2 cm) dažnai užsidaro savaime iki 2-5 metų amžiaus. Kai tik jūsų kūdikis pradės stiprinti pilvo presą kilnodamas kojytes, gulėdamas ant pilvuko, labai tikėtina, kad išvarža išnyks. Mums sakė, kad operacija būna priešmokykliniame amžiuje, dauguma išvaržų užgyja iki pirmų metų, likusios - iki trijų.
Tuo tarpu Antakalnio klinikoje sakė, kad reikia paskubėti, nes iki dvidešimt antros savaitės gali būti daromas tyrimas ir nėštumo nutraukimas, jei poros/mamos netenkina tyrimo rezultatai. Bambos išvarža yra būklė, kai audiniai išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą, dažnai pasitaikanti kūdikiams ir suaugusiems su rizikos veiksniais, tokiais kaip nutukimas ar nėštumai. Rizikos veiksniai apima įgimtą silpnumą, lėtinį kosulį, vidurių užkietėjimą ir sunkų fizinį krūvį.
