Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir daugybės pokyčių organizme, įskaitant ir odos būklės pasikeitimus. Dažniausiai po nėštumo oda grįžta į įprastą būklę, tačiau kartais gali pasireikšti ir specifinės odos ligos, kurios gali kelti riziką tiek motinai, tiek vaisiui. Todėl svarbu atpažinti šiuos pokyčius, atidžiai juos stebėti ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė ir gydytojas dermatologas Žygimantas Vaičys pasakoja apie dažniausius odos pokyčius ir ligas, su kuriomis gali susidurti besilaukiančios moterys.
Odos pokyčių klasifikacija nėštumo metu
Pasak S. Neverauskienės, odos pokyčius nėštumo metu galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- Pokyčiai, susiję su hormonų svyravimais.
- Buvusios odos problemos, kurios gali paūmėti nėštumo metu.
- Specifinės odos būklės, atsirandančios tik nėštumo metu.
Hormonų įtaka odos būklei
Įprasti hormonų svyravimai nėštumo metu gali lemti plaukų, nagų, strijų, hiperpigmentacijos (melazmos) ir kraujagyslių pokyčius. Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau gali pasireikšti ir priešinga problema - odos išsausėjimas. Vykstant hormonų lygio svyravimams, pažeidžiamas odos lipidinis barjeras. Jis silpnėja, plonėja, formuojasi įtrūkimai. Per atsiradusius pažeidimus greitai išgarinama drėgmė, oda tampa sausa, suskilinėjusi, ima niežėti.
Dažnai moterys pastebi, kad nėštumo metu pasikeičia plaukai - atrodo, jog padidėja jų apimtis. „Tačiau taip nutinka ne dėl to, kad jų auga daugiau, o dėl to, kad kasdien išslenka mažiau plaukų nei iki nėštumo. Įprastai 85-95 proc. plaukų būna augimo, o likę 5-15 proc. - nykimo fazėje. Pasibaigus nykimo fazei plaukas iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas. Nėštumo metu dėl didesnio estrogenų kiekio plauko augimo fazė pailgėja, todėl jų išslenka mažiau.
Dažniausios odos problemos nėštumo metu
Hiperpigmentacija (melazma)
Net devynios iš dešimties besilaukiančių moterų susiduria su padidėjusia pigmentacija (hiperpigmentacija), kurią sukelia hormonų (estrogeno, progesterono, melanocitus stimuliuojančių hormonų, beta endorfino) pokyčiai, suaktyvinantys pigmento melanino gamybą (melanogenezę). Dažniausiai hiperpigmentacija pastebima veide (atsiranda taip vadinama „nėštumo kaukė“ arba melazma) ir pilvo srityje (linea nigra).
Strijos
Kita dažna odos problema nėštumo metu - strijos, atsirandančios apie pilvą, šlaunis, krūtis. Su šia problema susiduria maždaug pusė nėščiųjų. Strijų atsiradimas susijęs su svorio augimu, vaisiaus dydžiu, jungiamojo audinio tempimu ir estrogenų poveikiu. Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos.
Kraujagyslių pokyčiai
Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių - didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje - gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Tačiau dėl to nerimauti taip pat neverta - po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios.
Specifinės odos ligos nėštumo metu
Nors daugelis odos pokyčių nėštumo metu yra laikini, egzistuoja ir specifinės odos ligos, kurios reikalauja ypatingo dėmesio.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Pasak gydytojo dermatologo, trečio trimestro metu ar po gimdymo maždaug 1 iš 200 nėščiųjų gali atsirasti polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti išbėrimu ir niežėjimu. Bėrimai įprastai atsiranda pilvo odoje, neapimdami bambos, jie gali plisti į liemens, šlaunų odą, tačiau neapima veido, delnų, padų. Simptomai trunka apie 4 savaites, įprastai jie praeina per 7-10 dienų po gimdymo. Nors šios būklės simptomai nemalonūs, vaisiui ji nepavojinga. Esant labai stipriam niežėjimui diskomfortui sumažinti gali būti skiriami tepami vaistai.
Atopinis nėščiųjų būklė
Kita gan dažna, tačiau retesnė liga - atopinė nėščiųjų būklė, pasireiškianti uždegiminiais, egzemiškais, niežtinčiais bėrimais. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių.
Nėščiųjų pemfigoidas
Ž. Vaičys taip pat atkreipia dėmesį į specifines, retai pasireiškiančias ligas, kurių metų svarbi nėščiųjų ir vaisiaus stebėsena. Viena iš tokių - gestacinis pemfigoidas (anksčiau vadintas nėščiųjų pūsleline). Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Apie ją įspėja specifiniai niežtintys bėrimai liemens odoje. Priešingai nei polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju, bėrimai gali plisti į galūnes, bambą. Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai, nukreipti prieš odos pamatinės membranos tam tikrą struktūrinį komponentą. Šia liga susergama maždaug 1 iš 50000 atvejų. Gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia prasidėjusiu odos niežėjimu antro nėštumo trimestro gale ar trečiajame trimestre. Nors moteris vargina odos niežėjimas, bėrimų odoje nebūna, tačiau matomos nukasymų žymės. Atlikus tyrimus, nustatomas padidėjęs tulžies rūgščių, kepenų fermentų AST, ALT kiekis kraujyje. Lietuvoje intrahepatine nėščiųjų cholestaze serga apie 0,5 proc. nėščiųjų. Ši būklė kelia grėsmę vaisiui, nes tulžies rūgštys gali sukelti priešlaikinį gimdymą, naujagimių kvėpavimo distreso sindromą. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais.
Pustulinė nėščiųjų žvynelinė
Svarbi nėščiųjų būklė, kurią taip pat būtina gydyti - pustulinė nėščiujų žvynelinė. Tai - retas generalizuotos pustulinės žvynelinės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga gali lemti priešlaikinį gimdymą, todėl būtina kuo greičiau gydyti.
Odos priežiūra ir prevencija nėštumo metu
Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime. Tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų.
Baigdama pokalbį gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti.
Svorio kontrolė
Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai.
Odos drėkinimas ir apsauga
Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Mityba ir maisto papildai
Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus. Sveika ir subalansuota mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, valgyti daug vaisių ir daržovių. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių.
Kada oda pati nebeatsistatys?
Kūno odos pokyčiai priklauso ne tik nuo to, koks buvo nėštumas, bet ir nuo pasiruošimo, fizinio aktyvumo prieš planuojant kūdikį, priaugtų kilogramų skaičiaus nėštumo metu. Svarbų vaidmenį atlieka ir genetiniai veiksniai - odos elastingumas ir kokybė.
Gydytojo A. Pajėdos teigimu, jei nutraukus maitinimą po metų oda yra prastos kokybės - laisva, nėra tonuso, tuomet nei sportas, nei dietos nepadės pašalinti odos pertekliaus. Tokia problema gali būti sprendžiama chirurgiškai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo dar negalima vertinti odos būklės, nes pilvo ir krūtinės sritys vis dar būna patinusios dėl žindymo, hormonų, kūnui reikia laiko atsistatyti. Tad, kokia reali odos situacija, pamatysime tik praėjus metams ar bent 6 mėnesiams baigus maitinti kūdikį krūtimi.
Apie odos priežiūrą nėštumo metu ir po gimdymo
