Reggio Emilia ugdymo(-si) filosofija buvo sukurta siekiant atskleisti unikalų požiūrį į ankstyvojo vaikų mokymosi ir ugdymo procesą. Reggio Emilia filosofija kilusi iš Šiaurės Italijos, o jos pradininku laikomas pedagogas Loris Malaguzzi. Pastaruoju metu ši filosofija kartu su savo idėjomis ir vertybėmis laikoma viena geriausių bei labiausiai tinkančių ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymuisi visame pasaulyje. Reggio Emilia - tai ne ugdymo metodika, ne technika ir ne modelis. Tai veikiau patirtis, susijusi su vaikyste ir tėvyste, nes itin daug dėmesio skiriama tam, ką vaikas mato ir jaučia ankstyvojoje vaikystėje. 2019 m. tarptautinis „Reggio Children“ centras „Strazdanėlėms“ suteikė teisę vadintis Reggio Emilia įkvėptu darželiu. 5 darželio darbuotojai įgijo Reggio Emilia ugdymo filosofijos pedagogų sertifikatus.
1991 m. Ekspertų grupė šį pedagoginį požiūrį įvardijo kaip geriausią ikimokyklinių įstaigų darbo kryptį. Tais pačiais metais, remiantis JAV savaitraščio „Newsweek“ duomenimis, RE darželiai buvo pripažinti geriausiais pasaulyje. Siekiant keistis pedagogų ir tyrėjų patirtimi tarptautiniu mastu, 1994 m. Italijoje buvo įkurtas RE tarptautinis centras. RE požiūrio kūrėjas ir teoretikas buvo italas Loris Malaguzzi, vėliau jis taip pat parengė edukacines programas RE darželiams.
Reggio Emilia filosofijoje svarus tėvų vaidmuo. Šeima neatskiriama ugdymo proceso dalis, vaiko ir tėvų gerovė yra glaudžiai susijusios. Tėvai dalyvauja kasdienos užsiėmimuose, aptaria vaikų reikalus su pedagogais. Vaikas ir suaugusiųjų ryšys, taikant Reggio Emilia sistemą, ypač svarbus. Dirbant pagal šią filosofiją, tėvai yra partneriai, besidomintys ir dalyvaujantys savo atžalos ugdymosi procese. Auklėtojos fiksuoja vaikų veiklą ir pasiekimus pirmiausia tam, kad pasidalintų visu tuo su tėvais. Be to, tėvai patys noriai prisideda, padeda kurti, parūpina priemonių. Pavyzdžiui, dabar eksponuojame parodą apie vaikų vasarą su šeima. Mano nuomone, vienas iš svarbiausių elementų - būti šalia ir kurti drauge.
Pagrindiniai Reggio Emilia metodo principai
Vaiko samprata
Mes matome kiekvieną vaiką kaip stiprų, unikalų, nepriklausomą, smalsų ir lakios vaizduotes asmenį. Skatiname vaikus savarankiškai mąstyti, tyrinėti ir pradėti savo individualų pažinimo kelią. Pasak žymiojo pedagogo, kiekvienas vaikas yra unikalus, trokštantis žinių, kupinas smalsumo, noro bendrauti ir pažinti. Loris Malaguzzi suprato, kad Piaget vystymosi stadijų teorija yra per daug ribojanti. Jis nutapė išraiškingą vaiko įvaizdį: socialus nuo pat gimimo, protingas, smalsus ir neišmatuojamas. Loris Malaguzzi teorija teigia, kad „švietimas gimsta iš santykių“. Vaikai vystosi mokydamiesi reikšti savo mintis ir jausmus per „šimtą kalbų“. Vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų. Tai - menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, šešėlių teatras… Vaikai yra ne tik mokymosi proceso bendraautoriai, bet ir daugumos projektų iniciatoriai.
Pedagogo vaidmuo
Mokytojas laikomas vaikų įkvėpėju, patarėju ir mokymosi partneriu. Stebėdamas ir dokumentuodamas vaikų darbą, mokytojas skatina vaikus mąstyti, tyrinėti, bendradarbiauti ir kurti. Pedagogai - ne žinių perteikėjai, o jų kūrėjai kartu su vaikais. Pagrindinės pedagogo funkcijos - sudominti, patarti, įkvėpti, nukreipti ir palaikyti. Kiekvienas pedagogas su viena grupe dirba trejus metus. Jis pažįsta grupės vaikų ugdymosi stilių ir užmezga artimus ir šiltus tarpusavio santykius. Vienai grupei skiriami du pedagogai. Jie yra partneriai, kurie kartu atidžiai stebi vaikus, bendrauja ir keičiasi idėjomis. Pedagogai taip pat yra tyrėjai. Ugdymo programa lanksti, papildoma naujomis idėjomis pagal vaikų poreikius, todėl leidžia mažyliams natūraliai vystytis.
Aplinka - „trečiasis pedagogas“
Vaiko aplinka yra viena iš svarbiausių jo mokytojų. Vaikas iš aplinkos mokosi taip pat, kaip ir iš tėvų bei mokytojų. Mūsų ugdymo įstaiga suteikia vaikui kūrybišką ir ugdančią aplinką, kurioje jis gali žaisti, tyrinėti gamtą, jos ciklus, šviesos žaismą ir sistemingai mokytis. APLINKA yra trečioji mokytoja ir sutvarkyta taip, kad vaikas galėtų semtis minčių ar idėjų iš jos. Ją nuolat atnaujiname, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus. Vyrauja tokia atmosfera, kad vaikai nuolat jaustų suaugusiųjų palaikymą, nebijotų daryti klaidų, rizikuotų atrasti naujus dalykus. Čia vaikai jaučiasi laisvi, nebijo patriukšmauti, daryti netvarką. Be to, natūralus apšvietimas, harmoningos spalvos, patogios vietos ir kokybiškos priemonės - tokia ugdymo įstaigos aplinka ne tik primena namus, bet ir skatina kūrybą ir pažinimą. Be galo svarbus ir „trečiojo pedagogo“ - aplinkos - vaidmuo. Čia vyrauja tokia atmosfera, kad vaikai nuolat jaustų suaugusiųjų palaikymą, nebijotų daryti klaidų, rizikuotų atrasti naujus dalykus. Vaikai jaučiasi laisvi, nebijo patriukšmauti, daryti netvarką. Čia jie gali saugiai palikti savo nebaigtą darbą rytojui ar susirasti vietą, kuri juos geriausiai nuteikia darbui.
Projektinis ugdymas
Projektinė veikla yra itin prasminga Reggio Emilia ugdymo sistemos dalis. Ji yra sąmoningai orientuota ieškoti atsakymų į klausimus, kurie gali iškilti vaikams, auklėtojams ir tėvams. Projekto tikslas - daugiau sužinoti apie tą temą, o ne išgirsti auklėtojo parengtus atsakymus. Tokia veikla didina vaikų pasitikėjimą savo intelektualiniais sugebėjimais ir sustiprina jų norą toliau ugdytis. Dominuoja projektinis veiklos metodas. Vaikai tampa partneriai, padeda vieni kitiems ir džiaugiasi bendra sėkme.
Dokumentavimas
Vaiko patirties kaupimas - dokumentavimas - vienas iš pagrindinių Reggio Emilia sistemos elementų. Pedagogai nuolat stebi vaikus ir fiksuoja jų veiklą įvairias būdais - užrašais, fotografijomis, garso įrašais, filmuota vaizdo medžiaga. Dokumentavimas padeda pedagogui pažvelgti į savo ir vaikų darbą iš šalies, jį įvertinti, pastebėti klaidas ir pasiekimus ir taip kartu augti bei tobulėti. Kiekvieno vaiko kalbos, meno darbeliai, diskusijos, užduotys kaupiamos visus metus. Vaikų ugdymosi procesas stebimas ir dokumentuojamas skirtingais būdais: saugomi vaiko darbai, fotografuojama, užrašinėjama. Man labai patinka sistemingas, atsakingas ir nuoseklus vaikų veiklos fiksavimas - fotoaparatu, kamera, vedant užrašus, renkant vaikų darbus, užrašant mažylių kalbą.
Ugdymo priemonės ir medžiagos
Patrauklios, viliojančios, skatinančios susidomėjimą, atitinkančios vaikų patirtį ir kultūrą. Ugdymo procese naudojame daug natūralių, gamtinių medžiagų, antrinių žaliavų, neatsisakoma ir tradicinių žaislų. Vaikų aplinkos priemonės yra sukurtos tėvų ir pedagogų rankomis. Prisideda ir verslo partneriai, atiduodantys vaikų ugdymo įstaigai tai, kas nebetinka gamybai. Unikali priemonė - naudojami šviesos stalai. Stalo šviesa kuria ypatingą įspūdį, paryškina vaizdą, kūrinio detales galima stumdyti, laisvai taisyti savo kompoziciją. Vaikai gali kurti, eksperimentuoti, pastebėti, atrasti. Stalo šviesa suteikia ypatingą įspūdį, paryškina vaizdą.
Reggio Emilia metodas Lietuvoje
Reggio Emilia sistemos elementai jau keleri metai taikomi ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniuje turime 3-4, Kaune - apie 15, taip pat Alytuje ir Klaipėdoje. Daug bendraujame su kauniečiais, kartu vykome į Italiją. Ten jie ir įvertino šios sistemos privalumus bei entuziastingai ėmėsi ją kurti savo mieste. Įsteigėme savotišką Vilniaus-Kauno Reggio Emilia klubą, į kurį atvyksta kolegės iš Alytaus ir Klaipėdos. Klubui vadovauja Kauno „Vaikystės“ darželio direktorė Regina Beinorienė. Čia mes dalinamės patirtimi. Kol kas jis nėra oficialiai įregistruotas, tačiau turime planų įkurti asociaciją, įsijungti į pasaulinį Reggio Emilia judėjimą.
Ar vaikui, atėjusiam iš Reggio Emilia sistemą taikančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nekils problemų prisitaikyti mokykloje? Reggio Emilia sistemos elementus mes integruojame į bendrą ugdymo sistemą, taip ją papildydami ir praturtindami. Be to, šia sistema pradėjo domėtis ir pradinių klasių mokytojai. Ketiname bendradarbiauti su aplinkinių pradinių mokyklų pedagogais, toliau organizuoti seminarus.
Savo asmenine patirtimi sutiko pasidalinti šios sistemos pradininkė, „Lazdynėlio“ lopšelio-darželio direktorė Elena Markevičienė. Jos vadovaujamoje įstaigoje pagal šią sistemą vaikų grupės ugdomos jau trejus metus, o bendraminčių būrys mūsų šalyje sparčiai auga. Reggio Emilia sistema susidomėjome prieš gerą dešimtmetį, kai Estijoje, Taline, OMEP (Pasaulinė ankstyvosios vaikystės ugdymo organizacija) Estijos prezidentė pristatė darželio, taikančio Reggio Emilia sistemą, patirtį. Estijos pavyzdys mus labai sudomino, todėl nusprendėme įsigilinti ir pritaikyti ją savo praktikoje. Ši sistema artima mūsų ugdymo filosofijai, atitinka mūsų požiūrį į šiuolaikinę ugdymo situaciją.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Deja, sunkmetis ir lėšų trūkumas pristabdo tolesnius žingsnius. Naudojamės visais įmanomais informacijos šaltiniais ir literatūra, kurią atsivežame iš konferencijų. Pedagogai rengiami per praktiką. Turime sistemos pristatymo modelį. Tai nepaliaujamas procesas, savo įgūdžius jie turtina kasdien, būdami drauge, perimdami vieni kitų patirtį. Ypač įdomu, įvertinus metų darbą matyti, kokie ženklūs pokyčiai įvyko - kiek naujo sužinota, išgyventa, atrasta.
Pirmuosius savo žingsnius prieš trejus metus mes žengėme tik po penkerių metų sistemos tyrinėjimų, analizės, informacijos paieškos. Antrasis prašymas - neužsiimti saviveikla.
Pastaruoju metu jaučiamas viso pasaulio pedagogų dėmesys Reggio Emilia požiūriui į vaikus - vaikai ir jų mąstymo būdas tampa vertybe.
tags: #reggio #emilia #ikimokyklinio #ugdymometodas
