Šlapimo ir išmatų nelaikymas - tai sveikatos sutrikimas, kuris gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Nors ši problema vis dar laikoma tabu, svarbu žinoti, kad Lietuvoje valstybė kompensuoja medicininės pagalbos priemones, tokias kaip sauskelnės, įklotai ir vienkartinės paklodės, padedančias palengvinti šią būklę. Šioje straipsnyje pateikiama išsami informacija apie tai, kaip gauti šias kompensacijas, kokios priemonės yra kompensuojamos ir kokie kiekiai skiriami.
Inkontinencijos paplitimas ir informuotumo trūkumas
Remiantis POLA atlikta beveik 1000 pacientų apklausa dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros, net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis. Taip pat pastebėta, kad 25 proc. pacientų reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė dalis apklausos dalyvių nurodo negaunantys kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, nors jų reikėtų, o dalis prisipažįsta net nežinoję apie tokią galimybę. Šlapimo ir išmatų nelaikymas Lietuvoje vis dar yra tabu tema, todėl trūksta informuotumo apie galimybes gauti pagalbą.
Nors reikiamos medicinos pagalbos priemonės pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas, yra kompensuojamos PSDF lėšomis jau seniai, net ketvirtadalis (23 proc.) POLA apklausos dalyvių nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų. Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra, o 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą), kad būtų patvirtintas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas ir kompensuojamosios priemonės būtų skirtos.
Pacientams svarbus ir ekonominis šios situacijos aspektas: daugiausia - 58 proc. - apklausos dalyvių nurodė, kad kiekvieną mėnesį inkontinencijos kontrolei ir su šia būkle susijusiai odos priežiūrai išleidžia iki 50 eurų. Jokių papildomų išlaidų nepatiria tik 16 proc. respondentų.
Kaip gauti kompensuojamąsias priemones?
Norėdamas gauti kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, vidaus ligų ar vaikų ligų gydytojas, pagal savo kompetenciją įvertinęs paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą.
Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai, tiek gydymo įstaigoje, tiek lankydami pacientą namuose. Slaugytojams suteikta teisė išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus leidžia greičiau ir patogiau gauti reikiamą pagalbą, kartu mažinamas gydytojų darbo krūvis.
Kompensuojamų priemonių kiekiai ir keitimo galimybės
Gydytojui nustačius šlapimo ar (ir) išmatų nelaikymą, pacientui gali būti paskirtos šios PSDF lėšomis kompensuojamos priemonės:
- Vaikams:
- Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia: 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių.
- Esant išmatų nelaikymui: 45 sauskelnės.
- Suaugusiesiems:
- Esant vidutiniam šlapimo nelaikymui: 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml.
- Esant sunkiam šlapimo nelaikymui: 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių.
- Esant tik išmatų nelaikymui: 45 sauskelnės.
- Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui: 90 sauskelnių.
Nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriamos sauskelnės nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Kai skiriamos sauskelnės pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 universalius įklotus, skirtus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo, arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.
Priemonės žaizdų priežiūrai
POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai. Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti. Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai. Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai. Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui.
Finansavimas ir statistika
VLK duomenimis, šiais metais iki gruodžio mėnesio Lietuvoje įvairias kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones naudojo apie 205 tūkst. pacientų. Daugiau nei pusė jų reikiamas priemones gavo nemokamai. Šiais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones naudojo 87,3 tūkst. pacientų. Tai yra 17 tūkst. daugiau žmonių nei pernai iki gruodžio.
Sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms kompensuoti per 11 šių metų mėnesių prireikė 16,8 mln. eurų PSDF lėšų. Dar 7,7 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 68 tūkst. pacientų priemokoms už šlapimą ir (ar) išmatas sulaikančias priemones padengti. Dėl šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo šiemet jau buvo išrašyta 308 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Receptų skaičius per metus išaugo 17 proc.
Šiais metais iki gruodžio mėnesio PSDF lėšomis 8,5 tūkst. pacientų buvo kompensuota gydomųjų tvarsčių už 2,74 mln. eurų. Dar 386 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už gydomuosius tvarsčius apmokėti.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau žmonių kreipiasi į gydytojus, esant išmatų nelaikymui. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta. Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti.
Penki paprasti būdai pagerinti hiperaktyvią šlapimo pūslę
Pagalba prasideda nuo atviro pokalbio
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena: šlapimo ar išmatų nelaikymas - tai sveikatos sutrikimas, dėl kurio verta kreiptis pagalbos, o ne kentėti tyliai. Pagalba prasideda nuo atviro pokalbio su gydytoju. Jeigu reikia nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą.
E. Stropus, VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas, pabrėžia: „Šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę, nustato šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį ir, jei reikia, paskiria kompensuojamąsias priemones. Tuomet vaistinėje jos kainuoja kur kas mažiau, o vyresniems nei 75 metų pacientams, pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ar asmenims su negalia - jos išduodamos nemokamai“.
tags: #sauskelniu #kompensavimas #50 #proc
