Kraujavimas po gimdymo, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas (PPH), yra rimta būklė, galinti pasireikšti po gimdymo, kuriai būdingas gausus kraujavimas. Tai viena iš pagrindinių motinų sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. PPH supratimas yra labai svarbus naujoms motinoms, sveikatos priežiūros specialistams ir šeimoms, nes savalaikis atpažinimas ir gydymas gali žymiai pagerinti rezultatus.
Pogimdyminis kraujavimas apibrėžiamas kaip kraujo netekimas, viršijantis 500 mililitrų (ml) po gimdymo per makštį arba daugiau nei 1,000 ml po cezario pjūvio. Jis gali pasireikšti iškart po gimdymo arba per pirmąsias 24 valandas (pirminė PPH) arba gali išsivystyti iki šešių savaičių po gimdymo (antrinė PPH). PPH skirstomas į dvi kategorijas: ankstyvą (arba pirminę) ir vėlyvą (arba antrinę) kraujavimą.
Pagrindinės kraujavimo po gimdymo priežastys yra šios: 1) tonuso praradimas gimdoje, kuris gali atsirasti dėl gimdos raumenų silpnumo; 2) placentos likučiai gimdoje, kurie gali sukelti uždegimą ir kraujavimą; 3) traumų ar plyšimų buvimas gimdymo metu; 4) kraujo krešėjimo sutrikimai, kurie gali apsunkinti kraujo sustojimą; 5) infekcijos, kurios gali sukelti uždegimą ir kraujavimą.
Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei. Kita priežastis - gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas. Trečia priežastis - netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje. Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.
Infekcijos gali prisidėti prie pogimdyminio kraujavimo, ypač jei jos sukelia gimdos atoniją (gimdos nesugebėjimą efektyviai susitraukti). Tokios būklės kaip chorionamnionitas (vaisinių vandenų infekcija) gali padidinti PPH riziką. Tam tikros genetinės būklės, tokios kaip krešėjimo sutrikimai (pvz., von Willebrando liga ar hemofilija), gali padidinti moterų polinkį į gausų kraujavimą.
Rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu. Pavyzdžiui, atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsia gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai. Nėštumo metu nustatomi rizikos veiksniai: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Daugiavaisis nėštumas taip pat priskiriamas prie veiksnių, turinčių įtakos kraujavimui.
Gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, gali neigiamai paveikti motinos sveikatą ir padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu ir po jo.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai yra gausus kraujavimas, stiprus pilvo skausmas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas ir blyški arba lipni oda.
Pirmoji para po gimdymo: Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio. 1 savaitė po gimdymo: Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. 2 savaitės po gimdymo: Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. 3-4 savaitė po gimdymo: Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. 6 savaitės po gimdymo: Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai.
Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Kada reikėtų kreiptis pas prižiūrintį akušerį - ginekologą, kai:
- Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
- Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
- Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
- Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
- Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
- Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
- Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
- Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.
Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį.
Jei po gimdymo jaučiate stiprų kraujavimą, stiprų pilvo skausmą, šoko požymius ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Gydymas
Pogimdyminio kraujavimo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant netekto kraujo kiekį, gimdymo būdą ir bet kokius ankstesnius kraujavimo sutrikimus.
Kraujavimo po gimdymo gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėti moterį ir užtikrinti, kad ji gautų reikiamą paramą. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų, tokių kaip oksitocinas, kuris padeda gimdai susitraukti, arba chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, curettage, siekiant pašalinti placentos likučius.
Chirurginės galimybės: Tais atvejais, kai medikamentinio gydymo nepakanka, gali prireikti chirurginių intervencijų.
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui. Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Paskutinis etapas - trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.
Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras ir naujus vaistus, kurie gali pagerinti kraujo krešėjimą ir sumažinti kraujavimo riziką.
Jei laukiatės, kraujavimas po sekso gali išgąsdinti, tačiau ne visada jis reiškia, kad kažkas negerai. Makšties lubrikantų naudojimas, ilgesnė įžanga ir ne toks grubus seksas gali padėti. Jei moteris išgyvena menopauzę, bet koks kraujavimas po lytinių santykių nėra laikomas normaliu. Šiuo metu gali padėti estrogenų terapija ar vaistų vartojimas.
Kraujavimas po gimdymo (lochijos) yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml. lochijų. Po gimdymo kraujavimas ties 3 savaitė pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. Šis laikotarpis gali trukti iki 6 savaitės.
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.
Laiku diagnozavus ir gydant, pogimdyminio kraujavimo prognozė paprastai yra gera. Dauguma moterų visiškai pasveiksta tinkamai prižiūrint.
Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Labai kviečiu visus galinčius atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą ir paaukoti kraujo, galinčio išgelbėti ne vieną gyvybę.
Nors pogimdyminis kraujavimas yra rimta būklė, ji nėra itin dažna. Pogimdyminis kraujavimas yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir gydyti. Jos priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas gali įgalinti jaunąsias motinas ir jų šeimas laiku kreiptis medicininės pagalbos.
tags: #kraujavimas #po #gimdymo #sam
