Po ilgos tamsios žiemos niekas taip nedžiugina, kaip ankstyvos pavasario gėlės.
Ankstyvas pavasaris neatsiejamas nuo pirmųjų žiedų, įžiebiančių gyvybę po ilgos žiemos. Anksti pavasarį žydinčios gėlės praskaidrina sodus, parkus ir kiemus bei simbolizuoja gamtos prisikėlimą. Tokios gėlės ne tik malonina akį, bet ir svarbios ekologijai - jos padeda žadinančiai gamtai ir ankstyviems vabzdžiams išgyventi.
Daugybė svogūninių ar daugiamečių gėlių pradeda žydėti vos prasidėjus pavasariui, o kartais dar ir žiemos pabaigoje. Daugelis anksti pavasarį žydinčių gėlių yra svogūniniai arba šakniastiebiniai augalai. Jų augimo ciklas pritaikytas išnaudoti trumpą pavasario atšilimo laikotarpį, kol dar neužgožė aukštesnių augalų lapija. Tokie augalai pasižymi dideliu atsparumu minusinėms temperatūroms. Anksti žydinčių gėlių evoliucinis pranašumas - gebėjimas pasinaudoti ankstyvo pavasario šviesa ir drėgme, kai dirvoje gausu maistinių medžiagų, o konkurencijos dėl apdulkinančių vabzdžių - mažai.
Ankstyvųjų gėlių sodinimas rudenį - tai investicija į pavasario grožį. Daugelis svogūninių augalų sodinamos rudenį (rugsėjo-lapkričio mėn.), prieš pat žemę įšąlant. Sodinamos pavieniui arba grupėmis, kad žydėjimas būtų išraiškingesnis. Dirvai tinka vidutinio sunkumo, gerai drenuota priemolio ar lengvo priesmėlio žemė. Svarbiausia - neužmiršti po žydėjimo nupjauti tik stiebus su peržydėjusiais žiedais, o palikti lapus, kol jie natūraliai nudžius. Taip augalas spės sukaupti maistinių medžiagų kitam sezonui. Daugelį svogūninių augalų lengva dauginti dalijant jų svogūnėlius ar šakniastiebius, tai paprastas ir efektyvus būdas padidinti žydinčių gėlių zonas.
Geltonųjų Pavasario Gėlių Puokštė
Geltona spalva sukuria šilumos, šviesos, saulės, lengvumo ir linksmumo jausmą. Tai stimuliuoja regėjimą, aktyvumą, smegenų veiklą, ramina psichoneurozes ir gerina nuotaiką. Geltona spalva labai gerai matoma iš tolo tiek dieną, tiek vakare.
Kolekcininkės nuomone, geltonos spalvos žiedais gėlių yra nepaprastai daug: geltonžiedės tulpės, viendienės, kraujažolės, rudbekijos, saulainės, saulakiai, rykštenės ir kt. Labai gražūs geltoni kardelių, jurginų atspalviai.
Jau kovą ryškiai geltonais, švelniai kvepiančiais žiedais sodus po žiemos atgaivina pavasariniai erančiai. Žydi vos tik nutirpus sniegui, dažniausiai net anksčiau nei krokai.
Erantis (Eranthis) yra retai auginamas, tačiau anksti (nuo vasario iki gegužės mėnesio) pražystantis augalas. Jis užauga iki 10-25 cm aukščio, o išvaizda iš dalies primena eleborus. Erančio žiedai žiūri stačiai į saulę ir nėra nusvirę ar pakreipti šonu kaip eleborų, be to, jų skersmuo siekia iki 3 cm ir yra geltonos spalvos.
Dar vienos anksti pavasarį žydinčios ir iš svogūnėlių augančios violetinės, baltos ar geltonos gėlės yra krokai (Crocus). Tai neaukštos apie 10-20 cm aukščio gėlės, kurios tiesiogiai iš svogūnėlio be antžeminės dalies išaugina 3-5 cm skersmens žiedus (kažkiek primena lemputės formą). Šių gėlių žydėjimo laikotarpis skiriasi nuo rūšies, bet dauguma jų jau pradeda skleistis kovą-balandį (išskyrus šafranui auginamą rudenį žydintį daržinį kroką).
Birželį gėlynuose prie šiųmetės geltonžiedės kraujažolių favoritės prisijungia ir žydėjimą tęsia daugelio mėgstamos vingiorykštinės kraujažolės (Achillea filipendulina) veislės ‘Coronation Gold’ (70-100 cm) ir ‘Zolotaya Princessa’ (80-120 cm) - ryškiai geltonais, plokščiais, stambiais žiedynais, kurie išlieka dekoratyvūs ir augalams nužydėjus.
Puikus pasirinkimas - žvilgančioji rudbekija (Rudbeckia fulgida) ‘Goldsturm’, tinkanti didesnėms ryškioms dermėms sukurti, ypač derinant su kontrastingų spalvų augalais bei dekoratyvinėmis žolėmis. Apie 60-75 cm aukščio aukso geltonumo žiedų jūra gėlynus puošia nuo vasaros vidurio iki spalio.
Žemesnių augalų mėgėjams saulėtuose masyvuose labiau tiks žvilgančiosios rudbekijos (R. fulgida var. sullivantii) proporcingesnė ir kompaktiškesnė, 35-40 cm aukščio, veislė ‘Little Goldstar’.
Gėlininkams, ieškantiems itin aukštų, akcentinių augalų saulėtiems gėlynams, verta sodinti labai įspūdingą didžiąją rudbekiją (R. maxima), išaugančią iki 250-300 cm ir žydinčią geltonais, stambiais žiedais vasaros viduryje.
Sudėtinių gėlynų priekyje, akmenų ar alpių soduose puikiai tinka žemutė, apie 30 cm aukščio, sidabražolė (Potentilla) ‘Esta Ann’, gausiai žydianti visą vasarą aukso geltonumo žiedais ir stebinanti iš centro einančiais raudonais spinduliais.
Nuo vasaros vidurio soduose skleidžiasi auksinis gėlyno karalienių - rudeninių saulainių (Helenium autumnale) laikas, džiuginantis skirtingo aukščio kerais, apsipylusiais įvairių atspalvių geltonais kvapniais žiedais.
Ryškiai geltonais žiedais džiugina šiurkštusis saulakis (Heliopsis helianthoides) ‘Asahi’, iš kitų veislių išsiskiriantis kompaktiškumu (80-90 cm), nedideliais, pilnaviduriais žiedais ir labai ilgu žydėjimu.
Su natūralistinių želdynų augalais ir ypač dekoratyvinėmis žolėmis soduose puikiai dera įvairaus aukščio rykštenės (Solidago), citrininėmis ir aukso geltonumo šluotelėmis suteikiančios gyvybinės energijos ir saulės spindesio.
Liepą pražysta vidutinio aukščio (apie 90 cm) veislė ‘Super’ - šviesiai geltonais žiedais, sutelktais dideliuose, tankiuose žiedynuose.
Rugsėjį savo grožį dovanoja bobų vasarai itin deranti, sodriai geltonais grakščiais žiedynais džiuginanti labai vėlyva ir dar aukštesnė raukšlėtosios rykštenės (S.
Pastaruoju metu žiedynų gausa ir ilgai besitęsiančiu žydėjimu populiarėja naujas, labai patrauklus astro ir rykštenės hibridas (Solidaster luteus), 60-75 cm aukščio kero forma atkartojantis rykštenę ir itin gausiai žydintis citrinos geltonumo mažučiais žiedeliais, sutelktais dideliuose plokščiuose žiedynuose.
J. Čeplinskienė pažymi, kad geltona spalva sukuria šilumos, šviesos, saulės, lengvumo ir linksmumo jausmą.
Pavasarį nereikia ieškoti žiedų pažeme, nes visu gražumu žydi ir kai kurie ankstyvieji pavasario krūmai bei medžiai. Vieni iš tokių yra forsitija (Forsythia) - sodriais geltonais žiedais apsipylęs krūmas balandžio mėnesį.
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) ‘Moonshine’ turėtų tapti originaliu ir akcentiniu gėlynų augalu. Jau ankstyvą pavasarį akį traukia sidabrinis lapijos aksomas ir gegužę pradėję skleistis purūs, ryškiai geltoni žiedai, ilgainiui nuo saulės išblunkantys iki švelniai geltonų atspalvių. Augalo teigimu, tai saulėtų vietų, daugiamečiai, vidutinio aukščio (45-60 cm) augalai, žydintys ilgiausiai iš visų kraujažolių - net iki rugpjūčio pabaigos. Kartais pavieniais žiedais pradžiugina dar ir rugsėjį.
Rytinė laumenė (Doronicum orientale) - močiučių gėlė, kurios pavadinimo dažnai net nežinome. O be reikalo. Ji puikiai tinka natūralistiniuose gėlynuose, nes ryškiais geltonais žiedais pražysta labai anksti, kol kiti gėlyno augalai dar tik budinasi.
Viktorina PIRMOSIOS PAVASARIO GĖLĖS
Svarba Spalvų Derinimo Gėlynuose
Spalvos, kaip ir formos, linijos ar faktūros, yra vienas iš pagrindinių elementų kuriant želdynus. Pasak agronomės, biologijos mokslų daktarės Janinos Čeplinskienės, įvairios spalvos skirtingai veikia žmones, taigi žiedų spalvomis galima kurti žaismingą, svajingą, pakylėtą, ramią ar intensyvią nuotaiką.
Instituto ekspertai sprendimą priima atsižvelgdami į spalvų psichologiją, analizuodami pasaulines spalvų tendencijas, sekdami visuomenines bei socialines aktualijas. Tikimasi, kad dvi kardinaliai skirtingas spalvas žmonės visame pasaulyje traktuos kaip vieningą porą, užuominą apie solidarumą - aktualų šių metų bruožą.
Kolekcininkės teigimu, yra daugybė koloristinių sistemų, leidžiančių nustatyti spalvų derinius. Paprasčiausia sistema - spalvų ratas, padalytas į aštuonias pagrindines dalis. Spalvų rate, kaip ir vaivorykštėje, spalvos bėga viena paskui kitą. Visiems žinoma, kad augalų pasaulyje dažniausiai pasitaiko žalia, pilka, balta, geltona, oranžinė, raudona, mėlyna ir violetinė. Raudonos ir mėlynos arba violetinės mišinys duoda purpurinį atspalvį. Retesnė yra ruda spalva, o visiškai nėra juodos.
„Žalia ir pilka - tai lapų spalvos, o ryškiosios - būdingos žiedams, mat jie turi privilioti vabzdžius“, - pasakoja augalų kolekcininkė.
Geltona, oranžinė ir raudona - šiltos, balta ir pilka - neutralios, mėlyna ir violetinė - šaltos spalvos. Šiltos spalvos paprastai sukuria artumo iliuziją, šaltos - tolina. Šiltos yra aktyvios, šaltos - pasyvios.
„Geltoniems žiedams labai tinka tamsiai žalias ir pilkas šalavijų, notrų, kiečių, mėlesų ir kitų pilkalapių augalų fonas, atspindintis ir išplečiantis derinius gėlynuose, - patirtimi dalijasi gėlių augintoja.
Kontrastiniai deriniai, pasak kolekcininkės, labiau patraukia, koncentruoja dėmesį. J. Čeplienė sako, kad pažvelgus į spalvų ratą lengva suprasti, kurios spalvos yra gretimos - esančios viena šalia kitos, pavyzdžiui, geltona ir žalia, ir priešingos - esančios viena prieš kitą: mėlyna su geltona, oranžinė su violetine. Kolekcininkė pastebi, kad dažniausiai remiamasi keliomis spalvų derinimo taisyklėmis. Geriausiai dera greta esančios spalvos, kaip antai oranžinė su geltona ir raudonai oranžine.
Pilka spalva gamtoje švyti sidabru, baltu pilkumu ar kiek tamsesniais tonais. Specialistės nuomone, ši spalva gėlyne gerbiama, dera prie visko, yra tauri, santūri ir neutralizuojanti. Kitos spalvos sužydi ir išryškėja tik būdamos šalia sidabriškai baltos ar sidabriškai pilkos. Pilkalapių lapija spindi apšviesta saulės spindulių, o nuo mėnulio šviesos žvilga tarsi grynas sidabras. Sidabriniai pustoniai leidžia daryti stipresnius perėjimus tarp atspalvių, sušvelninti ryškesnes spalvas: geltoną, oranžinę, raudoną, žalią, ryškiai mėlyną.
J. Čeplinskienės teigimu, pilkalapių augalų yra nemažai ir įvairių, originalių taisyklinga lapų forma, reljefišką ir ornamentišką faktūra, lygiu paviršiumi ar padengtų mažučiais pūkeliais, plaukeliais.
Be dažnai gėlynuose auginamos žemaūgės (20-30 cm) vilnotosios notros (Stachys byzantina) ‘Silver Carpet’ bei kitų panašių veislių, sudarančių sidabru žvilgančius kilimus, dabar gerbėjų dėmesį išsikovojo ir gerokai aukštesnė jų giminaitė: apie 35-45 cm aukščio, stambesnius ir šiek tiek žalesnės spalvos kerelius formuojanti veislė ‘Helen von Stein’. Ši notra auga labiau kupstu nei kilimu, nors plečiasi ir į šonus. Mėgstama dėl puikios lapų struktūros, dekoratyvi išlieka visą sezoną.
Pievų augalus primenantis baltasis kietis (Artemisia ludoviciana) ‘Silver Queen’ padeda sukurti natūralistinį sodą. Jis puošnia sidabrine lapija gėlynams suteikia spalvinių akcentų, šviesos ir švytėjimo efektą, švelniai neutraliais potėpiais suderina ryškiažiedžius augalus: geltonai, oranžiniai žydinčius su mėlynais, violetiniais ar raudonais, purpuriniais. Sidabriškai pilkais lapais, vidutinio aukščio (70-75 cm) kiečiai antroje vasaros pusėje pasipuošia baltais smulkiais žiedais.
Paprastojo mėleso (Perovskia atriplicifolia) veislė ‘Little Spire’ - puikus sidabru tviskantis kompaktiškas augalas, žydėjimo metu siekiantis tik 50-60 cm aukštį. Jo beveik balti, stipriai išsišakojantys stiebai apaugę pilkais aromatingais lapais, į viršų iškėlę gausias smulkių violetiškai melsvų žiedelių kekes. Žydi nuo liepos iki pat rudens. Aukštesnių gėlių draugijoje sodinami ir ažūriniai paprastojo mėleso (70-80 cm) krūmeliai pilkais stiebais ir pilkais siaurais karpytais lapeliais.
Ankstyvųjų Gėlių Ekologinė Ir Estetinė Reikšmė
Ankstyvos gėlės atlieka svarbią ekologinę funkciją: jos yra vienintelis nektaro ir žiedadulkių šaltinis iš žiemos pažadintiems vabzdžiams - bitėms, kamanėms, drugiams. Ankstyvas žydėjimas padeda palaikyti ekosistemų pusiausvyrą, pagreitina dirvožemio atšilimą ir skatina kitų augalų vegetacijos pradžią.
Sparčiai daugėja iniciatyvų, kai ankstyvąsias svogūnines gėles sodina viešose miesto erdvėse, žaliuosiuose plotuose, skveruose ar net šaligatvių pakraščiuose. Anksti pavasarį žydinčios gėlės suteikia ne tik estetinį džiaugsmą, bet ir svarbią ekologinę naudą. Jos užtikrina ankstyvą gyvybės ratą sode, puošia aplinką, palaiko vabzdžių apdulkintojų populiaciją ir prisideda prie miesto žalumos.
Kai kuriose vietose dalį sniego galima atsargiai nukasti. Nutirpęs plotelis turėtų būti didesnis už augalo daigų ir stiebelių užimamą plotą. Pavienius augalus galima uždengti plastikiniais arba stikliniais gaubtais. Namuose galite pasidaryti paprastų gaubtų iš vielos karkaso ir polietileno arba sudėtingesnių - stiklinių piramidžių ir mažyčių inspektų. Blogiausiu atveju, laikinai naudokite plastikinius 3-5 l talpos butelius nupjautu dugnu.
Žydėjimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų. Kartais jis trunka vos savaitę, kartais triskart ilgiau. Palankiausi orai - apsiniaukę, vėsūs (bet ne šalti, be šalnų), be lietaus.
Peržydėjusios ankstyviausios svogūninės dar kurį laiką gražiai žaliuoja. Reikėtų išskinti nuvytusius, susiraukšlėjusius žiedelius ir neleisti bręsti sėkloms. Lapai visiškai sunyksta birželį.
Paprasčiausia tuščius plotelius užpildyti vienmetėmis gėlėmis. Jei svogūninės į žemę buvo pasodintos su plastikiniais krepšeliais, gegužės mėnesį jas gelstančias iškaskite, sustatykite nuošalioje vietoje ir palikite, kad svogūnėliai subręstų. Tuščiuose žemės ploteliuose įmaišykite truputį komposto ir pasodinkite vienmečių daigus. Gėles pasirinkite pagal savo norus ir gėlyno dydį. Jei svogūninių neiškasėte - nieko tokio. Dauguma jų vienoje vietoje gali augti 3-5 metus. Kad ploteliai nebūtų tušti, atsargiai supurenkite paviršių (vos kelių centimetrų gyliu) ir pasėkite rugiagėlių, raguolių, trispalvių vijoklių, ešolcijų, vaistinių ramunėlių, nemezijų ar pasodinkite kelias nasturtes. Šių gėlių šaknys nėra ilgos. Jos įsiskverbs į žemę tarp svogūnėlių.
Visoms svogūninėms gėlėms reikalinga saulėta vieta ir laidus dirvožemis. Dėl saulėtos vietos - nesodinkite ten, kur krenta gilus šešėlis nuo pastato.
Jeigu rudenį užmiršote pasisodinti svogūninių gėlių, nenusiminkite. Dabar, pavasariui jau prasidėjus, kieme galite pasisodinti įvairių daugiamečių gėlių, kurios žydi kaip tik šiuo metu arba pražys visai netrukus.
- Raktažolė aukštoji (Primula elatior) geltonais skėtiškais žiedeliais;
- Plautė šlakuotoji (Pulmonaria saccharata) - ji ne tik anksti gausiai pražysta, bet yra puošni ir dėl taškuotų lapų;
- Plačialapis šaukštis (Petasites hybridus) dekoratyviais žiedais ir dideliais lapais;
- Rūtenis (Corydalis) - mažai pažįstamas gėlynuose, dažniau sutinkamas pamiškėse, šlaituose.
Pavasarinės gėlės - tinkamas būdas atgaivinti sodo teritoriją po ilgos žiemos. Šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet žemę gaubia sniegas ir ledas, visiems įgrysta balta spalva. Tad violetinio atspalvio krokai tikrai būtų sodo puošmena. Dažniausiai ankstyvo pavasario gėlės yra sodinamos rudenį.
tags: #labai #ankstyvos #darzelio #pavasario #geles #geltonais
