Moterys, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos.
Pooperacinis laikotarpis ir judėjimas
Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Judinant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos. Pirmąsias dienas išskyros būna gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos.
Kada po operacijos atsikeliamas iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelėkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val.
Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
Nekilnokite sunkių, t.y. Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo yra nekontroliuojama laikysena.❗ Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Moterys po gimdymo į „iškritusį“ pilvą reaguoja, kaip į natūralų liekamąjį reiškinį. Po gimdymo viskas labai greitai gyja. Jeigu gijimo proceso metu moteris visą laiką būna sukumpusi, o dar prisideda kūdikio svoris, kūnas tai priima kaip žinutę - štai koks aš turiu būti ir kaip turiu gyti. 👑Ne veltui MASTERMAMA logotipe yra karūna, tuo noriu pasakyti - moterys, po gimdymo dėkitės karūnas ant galvų. Turite vaikščioti tiesiai, kas tikrai labai sunku, ypač, jei ant rankų kūdikis. Žindote - išsitieskite, einate su vežimuku - pakelkite galvą, net jei naktį nemiegojote, - nosį aukštyn. Jeigu atliktas cezaris, laikysena dar svarbesnė nei po natūralaus gimdymo, nes gijimas vyksta sudėtingiau, pilvo raumenys greičiau priima ydingą padėtį (nes tokia labai patogu). Aš pati sau daug kartų per dieną pasakau - Gerda, išsitiesk.
Skausmo malšinimas ir diskomfortas
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Tai nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjį pooperacinį laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.
Po cezario pjūvio operacijos rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, kurie nespaudžia pilvo ir netrina pjūvio vietos. Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).
Apatinės pilvo dalies skausmas lydi kurį laiką po operacijos, pirmosiomis dienomis jis yra intensyviausias. Pagal poreikį galima vartoti nuskausminamuosius vaistus. (Jeigu žindote, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl vaistų suderinamumo su žindymu). Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.
Po operacijos moteris jaus skausmą apatinėje pilvo srityje, todėl kelias savaites gali prireikti skausmą mažinančių vaistų. Taip pat kelias savaites po operacijos gali pasireikšti kraujavimas iš makšties. Jei perrišant pjūvio žaizdą pasireiškia infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas, paraudimas ar pūliai žaizdoje, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Lytinius santykius rekomenduojama pradėti ne ankščiau kaip 4-6 sav. po gimdymo. Gijimo po operacijos trunka iki 6 savaičių. Lytinius santykius atidėti gyjimo laikotarpiu, t.y. 6-ioms savaitėms.
Žaizdos ir rando priežiūra
Mėlynai-violetinės ir gelsvai žalios mėlynės aplink pjūvio vietą paprastai išnyksta per kelias dienas. Jei pastebėjote patinimą, paraudimą ar siūlės plyšimą, būtinai paprašykite mediko apžiūrėti siūlę. Siūlė gali būti skausminga. Ją būtina prižiūrėti antiseptinėmis priemonėmis kiekvieną dieną.
Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui.
Geriausiai pjūvio vieta gyja, kai yra pakankamai oro vonių, nėra trinties su rūbais ar tvarsčiais bei kai yra gera kraujotaka. Norint, kad randas keltų kuo mažiau diskomforto, greičiau gytų, rekomenduojama kuo anksčiau pradėti pjūvio vietos masažą, nes tai ženkliai pagerina kraujotaką - gausiai aprūpina žaizdą deguonimi ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Masažas jokiu būdu nereiškia stiprius, drastiškus judesius - viskas prasideda nuo švelnaus glostymo. Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).

Žindymas ir mityba
Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus prie jos išgirsti jam pažįstamą mamos širdies plakimą ir kvėpavimą, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai.
Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukinėti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Jei mama dėl tam tikrųjų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu. Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !).
Gertti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai.. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka.
Pooperacinės komplikacijos ir nepatogumai
Po cezario pjūvio operacijos galite jausti pilvo pūtimą. Jis gali būti skausmingas kol nepasišalins dujos. Lengvas kvėpavimas pilvu: įkvepiant per nosį pilvas švelniai pakyla ir nusileidžia iškvepiant per burną (kartoti 5 kartus), gali palengvinti tą nemalonų jausmą.
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug- prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo.
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.

Nors cezario pjūvio operacija kartais gali pasirodyti priimtinas, nes beveik nereikalauja moters pastangų, sumažina fizinį diskomfortą gimdymo metu, visgi tai nėra natūralus gimdymo būdas, o cezario pjūvio komplikacijos, nors ir nedažnai pasitaikančios, gali būti pavojingos. Atliekant bet kokią operaciją visada reikia numatyti galimą riziką. Tai ypač svarbu atliekant cezario pjūvį, nes galimos operacijos pasekmės paliečia du (o kartais ir daugiau!) žmones.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos. Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti.
Dažnai susiduriame su stereotipu, jeigu moteris patyrė CPO - ji pati nepagimdė. Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo yra nekontroliuojama laikysena.❗ Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Moterys po gimdymo į „iškritusį“ pilvą reaguoja, kaip į natūralų liekamąjį reiškinį. Po gimdymo viskas labai greitai gyja. Jeigu gijimo proceso metu moteris visą laiką būna sukumpusi, o dar prisideda kūdikio svoris, kūnas tai priima kaip žinutę - štai koks aš turiu būti ir kaip turiu gyti.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų.
Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo. Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija?
Nėštumo atidėlioti nereikia. Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Cezario pjūvio atkūrimo planas: 3-ioji treniruotė – išgydykite ir sustiprinkite savo kūną po cezario pjūvio, po gimdymo
Svarbus momentas, kurį norėčiau perduoti - cezario pjūvio operacija nėra „negimdymas“. Dažnai susiduriame su stereotipu, jeigu moteris patyrė CPO - ji pati nepagimdė. Didžiausia klaida, kurią moterys daro po gimdymo yra nekontroliuojama laikysena.❗ Laikysena turi milžinišką įtaką cezario rando ir diastazės gijimui. Moterys po gimdymo į „iškritusį“ pilvą reaguoja, kaip į natūralų liekamąjį reiškinį. Po gimdymo viskas labai greitai gyja. Jeigu gijimo proceso metu moteris visą laiką būna sukumpusi, o dar prisideda kūdikio svoris, kūnas tai priima kaip žinutę - štai koks aš turiu būti ir kaip turiu gyti. 👑Ne veltui MASTERMAMA logotipe yra karūna, tuo noriu pasakyti - moterys, po gimdymo dėkitės karūnas ant galvų. Turite vaikščioti tiesiai, kas tikrai labai sunku, ypač, jei ant rankų kūdikis. Žindote - išsitieskite, einate su vežimuku - pakelkite galvą, net jei naktį nemiegojote, - nosį aukštyn. Jeigu atliktas cezaris, laikysena dar svarbesnė nei po natūralaus gimdymo, nes gijimas vyksta sudėtingiau, pilvo raumenys greičiau priima ydingą padėtį (nes tokia labai patogu). Aš pati sau daug kartų per dieną pasakau - Gerda, išsitiesk.
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”.

Jeigu visgi atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 val., aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

