Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo.
Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitus alternatyvius gydymo sprendimus, kuris kasmet vis auga apie 9% porų. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros (gal moters) nevaisingumas, o 8 proc. Beveik 9 proc. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.
- Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA). FHA atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
- Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
- Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus.
Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.
Moterų nevaisingumo priežasčių tyrimai
Moterų nevaisingumo priežasčių tyrimai - tai išsamūs medicininiai ir genetiniai tyrimai, padedantys nustatyti galimas vaisingumo problemas, kurios gali trukdyti pastoti arba išnešioti vaisių. Moterų nevaisingumą gali lemti hormoniniai sutrikimai, genetinės mutacijos, struktūriniai reprodukcinės sistemos pokyčiai ar imuninės sistemos veiksniai. Šie tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti problemą ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Indikacijos tyrimui
Šie tyrimai rekomenduojami moterims, kurios:
- Per vienerius metus reguliarių lytinių santykių be apsaugos nepastoja.
- Patyrė pasikartojančius persileidimus.
- Turi nereguliarų menstruacinį ciklą arba anovuliaciją (ovuliacijos nebuvimą).
- Kenia nuo policistinių kiaušidžių sindromo (PCOS).
- Yra patyrusios dubens uždegimines ligas arba endometriozę.
- Turi genetinių ligų šeimos istorijoje.
- Susiduria su ankstyva menopauze arba priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu.
Pagrindiniai moterų nevaisingumo tyrimai
1. Hormoniniai tyrimai
- FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) - vertinamas kiaušidžių rezervas ir ovuliacijos funkcija.
- LH (liuteinizuojantis hormonas) - padeda nustatyti ovuliacijos procesą.
- Estradiolis (E2) - vertinamas kiaušidžių aktyvumas.
- AMH (anti-Miulerio hormonas) - rodo kiaušidžių rezervą ir galimą menopauzės amžių.
- Prolaktinas - padidėjęs lygis gali slopinti ovuliaciją.
- Testosteronas ir DHEA-S - svarbūs diagnozuojant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS).
- Skydliaukės hormonai (TSH, T3, T4) - jų disbalansas gali trukdyti pastoti.
2. Genetiniai tyrimai
- Kariotipo analizė - nustato chromosomų anomalijas (pvz., Turnerio sindromą, lytinių chromosomų mozaicizmą).
- CFTR geno mutacijų tyrimas - padeda nustatyti cistine fibroze susijusias problemas, galinčias paveikti moters reprodukciją.
- FMR1 geno analizė - naudojama ankstyvos menopauzės (priešlaikinio kiaušidžių išsekimo) rizikai įvertinti.
- POLG geno mutacijos - gali būti susijusios su kiaušidžių funkcijos išsekimu.
3. Imunologiniai tyrimai
- Antifosfolipidinių antikūnų tyrimai - nustato autoimunines reakcijas, galinčias sukelti persileidimus.
- NK (natūralių žudikių) ląstelių tyrimai - padeda įvertinti imuninės sistemos poveikį embriono implantacijai.
4. Kiaušintakių praeinamumo tyrimai
- Histerosalpingografija (HSG) - rentgeno tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar nėra kiaušintakių užsikimšimo.
- Sonohisterografija (SIS) - ultragarsinis tyrimas, įvertinantis gimdos ertmės struktūrą ir kiaušintakių praeinamumą.
5. Kiaušidžių ir gimdos tyrimai
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) - vertinamas kiaušidžių rezervas, folikulų vystymasis ir gimdos būklė.
- Histeroskopija - invazinė procedūra, leidžianti apžiūrėti gimdos ertmę ir pašalinti struktūrines anomalijas (polipus, miomas).
- Endometriumo biopsija - gali būti atliekama norint nustatyti lėtinius gimdos gleivinės uždegimus ar implantacijos sutrikimus.
Kaip atliekami tyrimai?
- Kraujo tyrimai - hormoniniai ir genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami iš veninio kraujo mėginio.
- Ultragarsiniai tyrimai - neinvaziniai, atliekami per pilvo sieną arba transvaginaliniu būdu.
- Biopsija ir invaziniai tyrimai - kai kuriems tyrimams (pvz., endometriumo biopsijai ar histeroskopijai) gali prireikti nedidelės chirurginės procedūros.
Tyrimų nauda ir tolimesni sprendimai
- Nustatomos konkrečios nevaisingumo priežastys, kas leidžia pasirinkti efektyviausią gydymo strategiją.
- Anksti aptinkami hormoniniai, genetiniai ar struktūriniai sutrikimai.
- Leidžia įvertinti galimybes pastoti natūraliai ar pasitelkti pagalbinio apvaisinimo metodus (IVF, IUI).
- Suteikia galimybę sumažinti persileidimų riziką ir pagerinti nėštumo baigtis.
Kraujavimas išmatose
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba „slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinės virškinimo kanalo dalies.
Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.
Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus).
Kraujavimo iš virškinomojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu. Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu „kavos tirščių“ krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos. Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt. Dažnai esant negausiam kraujavimui iš žarnyno požymių gali ir nebūti.
Labai svarbu išmokti ir laiku atpažinti geležies stokos ir besivystančios, ar jau esančios geležies stokos mažakraujystės požymius, kuri labai būdinga esant užsitęsusiam lėtiniam „slaptam“ kraujavimui iš žarnyno. Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima - reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt., kuriuos aptarsime kitoje dalyje.
Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt.
Okultinio kraujo tyrimas išmatose (FOBT)
Okultinio kraujo tyrimas išmatose (FOBT) yra esminė atrankos priemonė, padedanti aptikti paslėptą (okultinį) kraują žmogaus išmatose. Šis testas pirmiausia naudojamas nustatyti ankstyvus kraujavimo iš virškinimo trakto požymius, kurie gali būti įvairių sveikatos būklių, įskaitant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, opas ir polipus, simptomas.
Okultinio kraujo tyrimas išmatose yra neinvazinė procedūra, kurios metu išmatų (išmatų) mėginys tiriamas, ar nėra kraujo pėdsakų, kurie nematomi plika akimi. Šis testas vadinamas „okultiniu“, nes išmatose esantis kraujas žmogui neatrodo neatlikus laboratorinių tyrimų.
Okultinio kraujo tyrimas išmatose aptinka nedidelį kraujo kiekį išmatose, kurių pacientas gali nematyti. Atliekant tyrimą paprastai naudojama cheminė reakcija, siekiant nustatyti hemoglobiną, deguonį pernešantį baltymą, esantį raudonuosiuose kraujo kūneliuose, esančiame išmatų mėginiuose.
Kolorektalinio vėžio atranka
FOBT plačiai naudojamas tikrinant asmenis, kuriems yra vidutinė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, ypač vyresniems nei 50 metų.
Pasiruošimas tyrimui
- Dietos apribojimai: Jei naudojate gvajako pagrindu pagamintą FOBT (gFOBT), jums gali būti patarta vengti tam tikrų maisto produktų, kurie gali turėti įtakos rezultatams. Šie maisto produktai yra raudona mėsa, tam tikri vaisiai ir daržovės (pvz., brokoliai ir ropės) ir tam tikri vaistai, tokie kaip aspirinas arba vaistai nuo uždegimo, kurie gali sudirginti virškinimo traktą ir gali sukelti klaidingus teigiamus rezultatus.
- Vaistiniai preparatai: Kai kuriuos vaistus, įskaitant kraujo skiediklius, prieš tyrimą gali teikti reikia pristabdyti.
- Mėginių kolekcija: Tyrimas apima mažo išmatų mėginio paėmimą, paprastai per kelias dienas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pateiks nurodymus, kaip tinkamai paimti ir tvarkyti mėginį.
- Jokio specialaus pasiruošimo iFOBT: Jei jums atliekamas imunocheminis slapto kraujo išmatų tyrimas (iFOBT), specialių dietos ar vaistų apribojimų nereikia.
Tyrimo eiga
- Mėginių kolekcija: Dažniausias išmatų mėginio paėmimo būdas yra surinkimo rinkinys, kurį pateikia gydytojas. Rinkinyje bus viskas, ko reikia norint paimti išmatų mėginį ir grąžinti jį į laboratoriją analizei.
- Gvajako testas: Atliekant gvajako testą, išmatų mėginys dedamas ant specialios kortelės, o kraujui nustatyti uždedama ryškinimo cheminė medžiaga.
- Imunocheminis testas: Imunocheminiam tyrimui išmatų mėginys sumaišomas su reagentu, kuris specifiškai jungiasi su žmogaus hemoglobinu.
Kai išmatų mėginys bus ištirtas laboratorijoje, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gaus rezultatus.
Rezultatų interpretacija
- Teigiamas rezultatas: Jei aptinkamas kraujas, rezultatas yra teigiamas. Tačiau teigiamas rezultatas nebūtinai rodo vėžį ar rimtą būklę. Yra daug gerybinių priežasčių, dėl kurių išmatose atsiranda kraujo, pavyzdžiui, hemorojus, išangės įtrūkimai ar skrandžio opos.
- Klaidingi teigiami ir klaidingi neigiamai: FOBT yra jautrus testas, tačiau jis nėra tobulas. Tam tikri maisto produktai, vaistai ar būklės gali sukelti klaidingai teigiamus rezultatus, o dėl kraujavimo, kuris yra pertraukiamas arba labai mažas, testas gali būti klaidingai neigiamas.
- Neigiamas rezultatas: Neigiamas rezultatas reiškia, kad nebuvo aptikta kraujo, o tai paprastai laikoma normalia.
- Klaidingi neigiamai: Atliekant tyrimą gali trūkti kraujo išmatose, ypač jei kraujavimas yra su pertrūkiais.
- Emocinis stresas: Teigiamas rezultatas gali sukelti nerimą, net jei kraujavimo priežastis nėra vėžinė.
Okultinio kraujo tyrimas išmatose yra neįkainojama priemonė anksti nustatyti virškinimo trakto problemas, įskaitant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį ir kitas būkles, sukeliančias kraujavimą iš virškinimo trakto. Nors testas nėra tobulas, jis suteikia esminį atrankos mechanizmą, kuris gali padėti išgelbėti gyvybes anksti nustatant problemas. Suprasdami, kaip veikia tyrimas, kaip jam pasiruošti ir ką reiškia rezultatai, galite priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir savijautos.
tags: #kraujavimas #ismatuose #nevaisingumas
